Moteris guli lovoje susimąsčiusi / Pexels nuotr.
Cottonbro / Pexels nuotr.

Po sekso atsiranda nemalonus kvapas? Kada tai normalu, o kada kūnas siunčia signalą

Kartais po sekso pastebi tai, ko visai nesinorėjo pastebėti – pasikeitusį intymios zonos kvapą. Ne visada labai stiprų, bet pakankamą, kad galvoje iškart atsirastų klausimai: ar tai normalu? Ar partneris taip pat pajuto? Ar kažkas negerai?

Nemalonus kvapas po sekso nebūtinai reiškia prastą higieną ar infekciją. Seksas, sperma, prakaitas, menstruacinis ciklas ir natūrali makšties mikroflora gali laikinai pakeisti tai, kaip kvepia kūnas. Tačiau yra ir tokių kvapo pokyčių, kurių ignoruoti nereikėtų.

Kodėl po sekso kvapas gali pasikeisti?

Makštis turi savo natūralią mikroflorą ir rūgštinę terpę. Todėl ji neturi būti visiškai bekvapė – jos kvapas gali šiek tiek keistis priklausomai nuo menstruacinio ciklo, hormoninių pokyčių, išskyrų ir seksualinio aktyvumo.

Po lytinių santykių natūralus kūno kvapas neretai tampa ryškesnis vien todėl, kad susimaišo makšties išskyros, prakaitas, lubrikantas ir partnerio kūno skysčiai.

Jeigu partneris ejakuliuoja į makštį, prisideda dar vienas veiksnys. Makšties terpė paprastai yra rūgšti, o sperma – šarmingesnė, todėl po sekso jos pH gali laikinai pasikeisti. Dėl to kelias valandas gali būti juntamas kitoks, intensyvesnis kvapas.

Kartais savo vaidmenį turi ir menstruacijos, ypač jų pradžioje ar pabaigoje, kai kraujo pėdsakai gali suteikti kvapui metalo atspalvį.

Jeigu kvapas nėra labai stiprus, greitai išnyksta ir nėra kitų simptomų, dažniausiai tai gali būti tiesiog normali kūno chemijos dalis.

Susimąsčiusi moteris lovoje
Magnific nuotr.

Kada kvapas greičiausiai nėra priežastis nerimauti?

Normalus kvapo pokytis dažniausiai būna laikinas. Jis gali būti kiek stipresnis, rūgštesnis, metališkas ar tiesiog labiau „kūniškas“, bet palaipsniui išnyksta.

Svarbiausia stebėti ne vien patį kvapą, o tai, kas vyksta kartu.

Jeigu nėra:

  • niežėjimo;
  • deginimo;
  • skausmo šlapinantis ar lytinių santykių metu;
  • neįprastų išskyrų;
  • kraujavimo ne mėnesinių metu;
  • stipraus ar vis stiprėjančio kvapo,

vienkartinis pasikeitimas po sekso paprastai nėra priežastis išsigąsti.

Intymios higienos produktų reklama ilgus metus kūrė įspūdį, kad natūralų kūno kvapą reikia maskuoti. Tačiau būtent agresyvūs prausikliai, kvapūs purškalai ir makšties plovimas gali sudirginti gleivinę bei sutrikdyti natūralią bakterijų pusiausvyrą.

Stiprus žuvies kvapas po sekso – ženklas, kurio geriau neignoruoti

Visai kita situacija, jei kvapas tampa aiškiai žuvies pobūdžio, yra stiprus ir ypač išryškėja po lytinių santykių.

Tai vienas būdingiausių bakterinės vaginozės požymių.

Bakterinė vaginozė atsiranda sutrikus natūraliai makšties bakterijų pusiausvyrai: sumažėja apsauginių laktobakterijų ir padaugėja kitų bakterijų. Tai nėra klasikinė lytiškai plintanti infekcija, tačiau jos atsiradimas gali būti susijęs su seksualiniu aktyvumu, nauju partneriu ar makšties plovimu.

Po sekso kvapas neretai sustiprėja todėl, kad sperma laikinai padidina makšties pH ir išryškina jau esančius bakterinės vaginozės simptomus.

Kartu gali atsirasti plonesnės, pilkšvos ar balkšvos išskyros. Tačiau bakterinė vaginozė ne visada sukelia niežėjimą ar skausmą, todėl kartais vienintelis pastebimas ženklas būna būtent pasikeitęs kvapas.

Kai kartu atsiranda niežėjimas, deginimas ar pakitusios išskyros

Kvapas tampa svarbesniu signalu, kai kartu pasikeičia ir kiti dalykai.

Vertėtų atkreipti dėmesį, jei išskyros tapo neįprastai gausios, gelsvos, žalsvos, pilkšvos, putotos arba atsirado kraujo ne mėnesinių metu. Taip pat jei jaučiamas niežėjimas, deginimas, skausmas šlapinantis ar sekso metu.

Tokie simptomai gali būti susiję ne tik su bakterine vaginoze, bet ir su lytiškai plintančiomis infekcijomis, pavyzdžiui, trichomonoze, arba kitais makšties bei gimdos kaklelio uždegimais.

Grybelinė infekcija taip pat gali sukelti ryškų diskomfortą, tačiau jai labiau būdingas intensyvus niežėjimas, dirginimas ir tirštos baltos išskyros. Stiprus nemalonus kvapas nėra pats tipiškiausias kandidozės požymis.

Jeigu kartu su pasikeitusiu kvapu atsiranda stiprus pilvo apačios skausmas, karščiavimas, kraujavimas ar labai ryškus deginimas, kreiptis į gydytoją reikėtų neatidėliojant.

Ypač verta pasitikrinti, jei simptomai prasidėjo po santykių su nauju partneriu arba sekso be prezervatyvo. Kai kurios lytiškai plintančios infekcijos ilgą laiką gali nesukelti beveik jokių simptomų.

Ar reikia iškart bėgti į vonią?

Po sekso nusiprausti galima, jei taip jautiesi patogiau, tačiau ypatingų ritualų intymiai zonai nereikia.

Dažniausiai užtenka šiltu vandeniu švelniai nuplauti išorinius lytinius organus – vulvą. Jei naudojamas prausiklis, jis turėtų būti švelnus ir bekvapis.

Makšties vidaus plauti nereikia. Ji valosi pati, o vandens srovė, muilas ar specialūs „vidaus valymo“ produktai gali sutrikdyti jos natūralią mikroflorą ir net padidinti dirginimo ar bakterinės vaginozės riziką.

Po lytinių santykių taip pat galima nusišlapinti, ypač jei esi linkusi į šlapimo takų infekcijas. Tačiau tai nėra būdas „išplauti“ makštį ir su jos kvapu tiesiogiai nesusiję.

Svarbiausia – nebandyti kvapo užmaskuoti dezodorantais, kvapiais įklotais ar stipriais prausikliais. Jei problema kyla dėl mikrofloros disbalanso ar infekcijos, parfumerija jos neišspręs.

Kartais problema nėra vien tavo kūne

Seksas yra dviejų kūnų kontaktas. Į bendrą kvapą po jo įsimaišo sperma, prakaitas, lubrikantas, prezervatyvo medžiaga ir natūralus abiejų partnerių kūno kvapas.

Todėl gali nutikti ir taip, kad tam tikrus pokyčius pastebi būtent po santykių su konkrečiu partneriu.

Tai savaime nereiškia, kad esate kažkaip „biologiškai nesuderinami“. Tačiau jei po sekso su tuo pačiu žmogumi nuolat atsiranda žuvies kvapas, perštėjimas, deginimas ar pakitusios išskyros, verta ne tik keisti higienos priemones, bet ir pasitikrinti.

Kartais naudinga kurį laiką naudoti prezervatyvus ir pažiūrėti, ar simptomai keičiasi. Jei yra lytiškai plintančių ligų rizika, pasitikrinti gali reikėti abiem partneriams.

Kai kvapas tampa gėdos problema

Kartais pats kvapas išnyksta greitai, o nejaukumas lieka. Užtenka vienos minties – „o jeigu jis irgi pajuto?“ – ir kitą kartą artumo metu jau pradedi nebe mėgautis, o stebėti save.

Tačiau natūralus kūno kvapas nėra prastos higienos ženklas. Seksas nėra bekvapis: susimaišo prakaitas, išskyros, kūno skysčiai, trumpam gali pasikeisti ir makšties terpė.

Sunerimti verta ne dėl kiekvieno pasikeitusio kvapo, o tada, kai jis tampa ryškus, nuolat kartojasi ar atsiranda kartu su niežėjimu, deginimu, skausmu ar neįprastomis išskyromis.

Tad kada tiesiog stebėti, o kada registruotis pas gydytoją?

Jeigu kvapas pasikeitė vieną kartą po sekso, nėra labai stiprus ir netrukus išnyko, pirmiausia galima tiesiog stebėti savo kūną.

Tačiau verta pasitikrinti, jei kvapas:

  • tampa aiškiai žuvies ar labai aitrus;
  • nepraeina arba nuolat grįžta;
  • yra juntamas ne tik po sekso;
  • atsiranda kartu su neįprastomis išskyromis;
  • lydimas niežėjimo, deginimo ar skausmo;
  • prasidėjo po santykių su nauju partneriu ir yra lytiškai plintančių ligų rizika.

Svarbiausia atpažinti savo įprastą kūną. Tada daug lengviau pastebėti, kada jis tiesiog gyvena savo natūralų gyvenimą, o kada siunčia signalą, kurį verta išgirsti.