Tyliai tyliai susitikom Negalėjai sakinio ištart Sugalvojai, suviliojai O dabar ar myli, prasitark Mažyle, nedrumski vandens Ir nekvieski vėlyvo rudens...
A
atsitiktinis
https://youtube.com/watch?v=NOFebf6cN60 Angelo balto aš nemačiau, deja Gal jis pakilo tarytum paukštis sapne? Bet tokio aukščio niekada Aš nepasieksiu, kol viena...
Andrius Mamontovas – Moteris dainos žodžiai: jos lūpos raudonos kaip šviečiantis rožės žiedas jos akys taip juodos, tarsi naktis be žvaigždžių plaukai jos taip pat, kaip naktis, neprilygs jiems niekas tai veidas moters, kurios aš šią naktį geidžiu ji šoka prieš mano akis lyg aš būčiau vienas šiame prirūkytam bare,...
Kai vakare, gėlių kvartale, Ir mėnuo paliečia namus, Kiek daug žvaigždžių, Ir kiek daug naktų, Aš tavo langą, Vis liūdną...
Aš mažas, išdykęs, Iš medžio iškritęs provincijos vėjas. Aš pievoj gulėjau, Į dangų žiūrėjau, – ir mane nušienavo. Ir visa,...
Come drink of my water come dive in my ocean, fall into the waves… dream, dream. Rush into my soul on a tide of emotion, come away sailing– with me, with me. I’ll hold you now as we hide from tomorrow, healing the pain with a kiss for the sorrow....
https://youtube.com/watch?v=_ycEP8gYfNs Atmintį išsaugokim ateinančioms kartoms Kad žinotų jie, kad nieko nepamirštų Kad istorijos neparašytų su klaidom Kad nekaišiotų kaip mes...
Labas, nežinau, nuo ko pradėti Pirmiausia ačiū už tai, kad leidai nors trumpam tikėti Kad yra žmonių, kuriems ne pochui...
Prisimeni, kaip minioje pasmerkti mes stovėjom? Prisimeni, kaip negalėjom nebūti kartu? Prisimeni, kaip su visais pasroviui nenorėjom? Aš vis dar akimirkoj toj stebuklingoj esu Tik saldi, juoda naktis Pasibeldžia į duris Iš giliausių vandenų Kyla tūkstančiai laivų Palaimintas tas, kuris eina per lūžtantį ledą Kaip kunigas šviečiantis visas po meilės...
kai vėjas tau ištars kelis žodžius kuriuos dabar turiu aš juos per jį siunčiu jūros bangomis šakomis miškų aš sapnavau...
Kūdikiai verkia, kai miršta girtuokliai jų sielos pavirsta liūdniausiais vaiduokliais jie guli po lova ir rėkia: „tai mes!” tik nieks...
Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, Su meile prabudusia, mašinų smalkėm atskiesta, Kur metai, lyg tas popierinis laivelis, svajoja nuskęst, Bet vis plaukia ir plaukia ir plaukia pro šalį. Čia barstome nuomones, čia gliaudom mintis, Svetimi vaikai per tą laiką užauga, Ir nukanda Vilniaus bokštams galvas neviltis, O...
