Vakaro tyla terlioja armoniką, Seka pro langą gyvenimą Monika, Vasarą, puošiančią purviną gatvę, Šliaužiančią namų sienų vienatvę Tik Monika laukia...
A
atsitiktinis
Aš nubudau Ir tyliai tyliai pakuždėjau Aš pavargau Nes per ilgai užsisėdėjau Prieš akis tik ilgi keliai Kuriais keliausiu pasitikti...
Trumpakelnis vaikas kažkada buvau, Buvo pilnas kiemas draugių ir draugų. Šimtąkart nuo dviračio tenai kritau, Šimtąkart mergaites išprausėm sniegu. La la la la Buvo pilnas kiemas draugių ir draugų. La la la la Šimtąkart mergaites išprausėm sniegu. O paskui iš pamokų su kuprine Bėgom leisti ryškiaspalvių aitvarų, Lošėm fūlę apleistam...
Vėl ir vėl tu klausi kodėl Nežinau. Svajoji, o aš abejoju Nieko tau nesakau, Tavo baimė, kad baigsis meilė Nesuprantu....
Nereikia laukt pavasaris atplauks nelauktai Kažką brangaus padovanos ir liks amžinai Gyvenimo švelnius garsus kartoju Ir sodo nuostabaus palikt nenoriu...
Tave už rankos laikau Ir akimis tau sakau, Kad iš gyvenimo gavau Daug daugiau nei aš prašiau. Neleisiu sodams nuvyst, Neleisiu meilei paklyst. O žiburiai, lydėję mus, Rado kelią į namus. Jei tu girdi širdim mane, Jei neša mus jausmų banga, Kelionė laukia tolima, Leisk tave lydėt. Jei tu girdi...
Ar matai, ar jauti? Žodžiai, tie kur netarti, įgauna prasmę tik tyloje Ar matai, ar jauti Kiek pasaulyje žmonių gilioj...
Ar atsimeni dar mus? Ar prisimeni džiaugsmus ir vargus? Ar išsaugojai žodžius, kuriuos sakei? Tu sakei „jokių ribų“ Tu degei...
Rodyk, ką moki (ša-la-la-la-la) Tu man parodyk, ką moki (ša-la-la-la-la-la) Rodyk, ką moki (ša-la-la-la-la) Jei tu myli-myli tik mane Noriu žinoti (ša-la-la-la-la) Ar tu moki vairuoti (ša-la-la-la-la-la) Noriu žinoti (ša-la-la-la-la) Ar tu myli-myli tik mane Meilė kelią randa Užburta nakties kvapų Laimė vėju skrenda Mėlynu dangaus taku Kai tave pakviesiu...
Aš turiu tik šią naktį Ir tą krentantį sniegą. Tarp mėnulio ir mūsų miesto Šiąnakt laukia žvaigždžių laivai. Jie atskrido...
Kuo tikėjom tirpsta sirpstančioj nakty, Ką galėjai tu, o ką dabar turi? Taip tikėjom,- o taip išėjo, Gero vėjo… gero...
Meilė yra kūno alchemija Meile gyvename, liūdime, džiaugiamės, žudome Meilė yra kai esi mylimas Kartais nutylime, bijome likt vieni, Dar labiau likt nesuprasti. Neveltui.. Galim išgert jeigu būna blogai, Galim negert jei gerai. Galim išgert su geriausiais draugais Galim negert visai. Pyktis yra kai nesuprantame, Kiek mes prarandame, šaipomės, kandame,...
