Senam sode tarp žydinčių alyvų Gėles rinkau, laimužės ieškojau Ir atradau – tu atėjai pas mane Ir priglaudei prie mylinčios...
A
atsitiktinis
Viltys turi savybę tapti realybe… Aš pavargau, o tu matyt nemoki, žeme Išmokinai įsiklausyt, girdėt išmokau pats Žiūrėt išmokau, pamatyt...
Dar viena diena, Kai aš sėdžiu viena Ir laikrodžiai tarsi tyčia tiksi Lėčiau, lėčiau, vis garsiau… Tuščių žurnalų krūva Ir atšalus kava – Vėl rytas savo netvarka primena: Tavęs nėra, tavęs nėr šalia… Bet mes juk rasim minutę Pasilepint truputį, Pakalbėt apie tai, Kaip galėtų būti… Ar gali man pažadėt,...
Po šitiek metų tu sugrįžai ar ilgam, ar ilgai? vandenynuos buvai, vandenynuos Kilimandžaro… Kilimandžaro… Šimtą kart mylėjau, šimtą kartų Ilsėkis...
Andrius Mamontovas – Moteris dainos žodžiai: jos lūpos raudonos kaip šviečiantis rožės žiedas jos akys taip juodos, tarsi naktis be...
Gyvent galiu nors tu esi ne su manim Mylėt galiu nors nežinau ar myli tu Du miestus savus aš turiu vienas tas kuriame gyveni O antras miestas tai tu jis gyvena many Sulaukti to kurio ilgies sunku žinai Bet nieks tavęs nebemylės žinosiu gal Bet aš juk du miestus turiu...
Tu.. Jau sudeginai tiltus.. Tik tu.. Grįžt negali, nes vienai tau sunku.. Žodžiai, tie beverčiai lyg pinigas senas.. Man taip...
Iš nakties, tylios lemties Ranką tau tiesiu ir svajas. Šalta mintis tave pamils, Nešdama tolyn už sapnų. Ji nuneš tolyn,...
Aš nežinau kodėl taip myliu Tavo romantiškas akis, Apsirengimo keistą stilių Ir senamadiškas viltis. Vėl dovanojau tau alyvų – Gėlių, kurių pats nekenčiu, Pavėsyje Kaukazo slyvų Daugiau norėčiau paslapčių… Nuo Vilniaus ir Kauno bokštų Kyla man noras pokštaut, Numesti savo akmenį toli… Per Lietuvą, Ameriką – toli… Taip sueiliuotos mūsų...
Aš eičiau tenai kur aukštieji kalnai Ten kur ganosi elnių banda Ten kraštas jaukus, ten laimingas žmogus Ir saulėta diena...
The end is just the end, there’s nothing to begin. The end that comes in the end, when there’s nothing...
Jis aiškina man, kokias knygas skaityti, Kokius filmus žiūrėt, kaip dainas rašyti. Kaip suprast šį pasaulį, kuo tikėti, Kiek žolės į tabaką įdėti. Priedainis. Mano draugas – menininkas. 4k Jis protingas! Jis išmokė mane žmones pažinti, Jis beprasmiui gyvenimui suteikė viltį. Išmokė mane gerti “Starką” su “Cola”, Nes nuo degtinės...
