Aš – atšilusi musė. Mano skrydis – tai mano sapnai. Mane slepia ir myli Sienų apmušalai. Aš – atšilusi musė....
Andrius Kaniava
Šaltos liepsnos, karštos širdys, Skardis ir gaivus vanduo. Šiandien jie mane dar girdi, Bet ar begirdės rytoj. Ir kai mano...
Mažam kalne ir mažam kalne Saule tekės, o gal ir ne Saule tekės lyg būtų jau Miręs kažkas, ko aš bijau Mažam kalne ir mažam kalne Sakykime “taip” ir sakykime “ne” Sakykime “taip” ir būkim geri Savo dienų vidury Mažam kalne ir mažam kalne Viskas ateis ir niekas ne Viskas...
Mandagi tyla apsupa mane Kužda – hei hei hei hei, o aš jau čia! Tik ir vėlei pabaiga, ji kėsinas...
Kitas gyvenimas, nepažįstamoji, Visai kitoks, nei tu galvojai Jis, regis, kažkurtai šalia O, gal tai tik jo atšvaitai danguje Kitas...
https://youtube.com/watch?v=DCjrKptuEqw Ir kai lietus nuplaus visus lapus, Tau užkraus ant galvos savo vakaro draugę, pilką padangę, Ir kai baltais arkliais atjos košmarai, tavo prasto skonio fanai, Ir lyg balandžiai vėl užtūps ir apkakos visą palangę Atmink, kad mums liko tiek nedaug, O mano senas drauge. Ta taurė, pasiųsta ratu, Sugrįš...
Supos vakaro šešėliai tu sėdėjai rūmų salėj karuselėj Taip kaip sėdi karalienė susimąsčius Kaip kardai ilgi šešėliai tu aukštyn rankas...
Abu mes sėdime tylūs, paniurę Ir geriam kavą mažyčiam bistro. Greičiau, mieloji, greičiau prie jūros, Nes artėja toks šaltas ruduo....
Kai būna tuščia namuos, Mano širdį spaudžia šėšėliai, Ir tikiu kad jinai nesustos, Ir gyvens bent juokum dėlei, Kol lankau visus kampus, Ir svajoju apie nieką, Ir tik nedrasiai prisimenu jus, Kuriuos rytui brėkštant palieku… Pr. Nes gyvenimas gražus… Gyvenimas gražus… Kaip smėlis byra pro pirštus… Gyvenimas gražus… Ir tokiais...
Mano kiemo pačiam vidury Visą rudenį lijo lietus Šokinėk per balas, kol jose atsispindi dangus Ir nutūpė žemėn miesto stogai,...
Mano fėja praveria akis Ir pažvelgia pro langą, O ten juodas debesis Pripėdavo dangų. Ir mano fėjai taip neramu, Kad...
oi, ponai, šiandien kai gyvenimas spaudžia krūtinę, piniginę, rankas ir akis aš vėl į tą upę rengiuos brist iš naujo ir tikiuosi, kad nieks ten manęs nepraris oi, ponai, kai gyvenimas pakelia vėją aš nuleidžiu bures, rankas ir akis tamsoj vėl mąstau, nuo ko prasidėjo bet žinau, kaip aš baigsiu...
