Man niekad taip sunku nebuvo, Kaip šiandien rytą Lietuvoj, Nerimas vėl kyla manyje, kaip tas brudas, Prieš kurį, jaučiu, krisiu...
Andrius Kaniava
Čia man už tai, Kad aš šį ankstų rytą pabudau be veido Čia man už tai, Kad vakarop jau pamiršau,...
Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, Su meile prabudusia, mašinų smalkėm atskiesta, Kur metai, lyg tas popierinis laivelis, svajoja nuskęst, Bet vis plaukia ir plaukia ir plaukia pro šalį. Čia barstome nuomones, čia gliaudom mintis, Svetimi vaikai per tą laiką užauga, Ir nukanda Vilniaus bokštams galvas neviltis, O...
Aš mažas, išdykęs, Iš medžio iškritęs provincijos vėjas. Aš pievoj gulėjau, Į dangų žiūrėjau, – ir mane nušienavo. Ir visa,...
Dar ne laikas žiemot, dar ne laikas, Dar voratinkliai šildo pirštus Ir prarūgusios vasaros tvaikas Nurieda ant ryto. Kur baikštus...
Man visai nebaisu, kad neliks kas akis man užmerktų Man tik gaila kažko, kad anksti jau taip liko už vartų Mano draugų šešėliai išblukę, šalna padengti Per mažą mes gavom kepurę paslėpt, kad pliki Savo kelio gale apžiūrėki save, tokį didelį, gražų Apkamšytą spalvom, nusagstytą skoningais miražais Ir tik atmintis,...
Išdurk akis šiai vakaro sekundei, padauginki rankas iš keturių, ir tuo vardu, kuriuo mane apskundei, išteisinki, nes kito neturiu. Šiai...
Ei, žmogau, ko toks vienas dūmoji Ar skaičiuoji praleistas savyje minutes Ei, žmogau, ar išgėrei, ar išpylei į griovį Į...
https://youtube.com/watch?v=KCNIk8wvnyc Tyliai pakalbėkim apie tai, Apie ką kalbėti tu bijai, Apie ką svajoti nedrįsai, Ak, tyliai pakalbekim šiandien apie tai. Gal pasikalbėkim apie aukščio baimę, Kartais ji mum trukdo nuo žemės atsiplėšt. Kartais naktimis tai įvyksta savaime Ir ryte taip gera viską prisimint. Tyliai pakalbėkim apie tai, Apie ką kalbėti...
Mes nedainuosime dainų Mes neprimegsim paslapčių Ilgai tylėti nėr jėgų Tyla išliks tarp mudviejų Tyla lyg baltas debesis Tyloj juk...
Jei mūsų sielos nieko nevertos – parduok, Kraujas čia ar tarkuotos morkos – galvok. Bet tik geriau tiktai tyliai, tyliai,...
ž. G.Patacko Vejuos traukinį išėjusį Ugnim ir suodžiais žaižaruojantį Kokia tu man nusidėvėjusi, Žaibais ir eteriu garuojanti PRIEDAINIS Todėl tau linkima ir mojama Todėl tau niekas negražinama Todėl esi nepakartojama Dėkoju tau, kad susipažinome Kokia tu artima ir bėganti Tarpustotėse nesurandama Visuos plyšiuos, kaip tarakonas mieganti Ir net sapnuos...
