Man niekad taip sunku nebuvo, Kaip šiandien rytą Lietuvoj, Nerimas vėl kyla manyje, kaip tas brudas, Prieš kurį, jaučiu, krisiu...
Andrius Kaniava
Nuo A iki Z
Aš – atšilusi musė. Mano skrydis – tai mano sapnai. Mane slepia ir myli Sienų apmušalai. Aš – atšilusi musė....
Čia man už tai, Kad aš šį ankstų rytą pabudau be veido Čia man už tai, Kad vakarop jau pamiršau, kaip vadinuos Čia man už tai, Kad pakilau aukštai, ir ligi šiol nenusileidau Nors ten viršuj be proto šalta, Bet užtat gerai žiūriuos Čia man už tai, Kad vakar numiriau...
Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, Su meile prabudusia, mašinų smalkėm atskiesta, Kur metai, lyg tas popierinis laivelis, svajoja...
Aš mažas, išdykęs, Iš medžio iškritęs provincijos vėjas. Aš pievoj gulėjau, Į dangų žiūrėjau, – ir mane nušienavo. Ir visa,...
Dar ne laikas žiemot, dar ne laikas, Dar voratinkliai šildo pirštus Ir prarūgusios vasaros tvaikas Nurieda ant ryto. Kur baikštus pakelės akmenukas Sugirgžda po vėjo padu, Kur rauplėtas vežiko anūkas Šunėkus skandina po du. Dar ne laikas žiemot… O, dar ne laikas žiemot… Ir jis žiūri į balzganą...
Man visai nebaisu, kad neliks kas akis man užmerktų Man tik gaila kažko, kad anksti jau taip liko už vartų...
Išdurk akis šiai vakaro sekundei, padauginki rankas iš keturių, ir tuo vardu, kuriuo mane apskundei, išteisinki, nes kito neturiu. Šiai...
Ei, žmogau, ko toks vienas dūmoji Ar skaičiuoji praleistas savyje minutes Ei, žmogau, ar išgėrei, ar išpylei į griovį Į tavo sveikatа išgertas taures Ei, žmogau, tu juk gyveni taip, kaip stovi Nuo pat šios dienos įkūrimo pradžios Ei, žmogau, šį apgailėtinа stovį Paveldėjai iš užsienio ar iš mamos PRIEDAINIS...
Mano fėja praveria akis Ir pažvelgia pro langą, O ten juodas debesis Pripėdavo dangų. Ir mano fėjai taip neramu, Kad...
oi, ponai, šiandien kai gyvenimas spaudžia krūtinę, piniginę, rankas ir akis aš vėl į tą upę rengiuos brist iš naujo...
Mano kiemo pačiam vidury Visą rudenį lijo lietus Šokinėk per balas, kol jose atsispindi dangus Ir nutūpė žemėn miesto stogai, Vos tik sušlapo sparnus Kiemo sargas dar bandė skraidyt – Bet būkit ramūs, to niekad nebus, tik – Brenda gandrai per pievą Kaip danguje paklydę Pėdų danguj nelieka,pievoj palieka...
