Kai būna tuščia namuos, Mano širdį spaudžia šėšėliai, Ir tikiu kad jinai nesustos, Ir gyvens bent juokum dėlei, Kol lankau...
Andrius Kaniava
atsitiktinis
Mano kiemo pačiam vidury Visą rudenį lijo lietus Šokinėk per balas, kol jose atsispindi dangus Ir nutūpė žemėn miesto stogai,...
Abu mes sėdime tylūs, paniurę Ir geriam kavą mažyčiam bistro. Greičiau, mieloji, greičiau prie jūros, Nes artėja toks šaltas ruduo. O aš tavo vardą rašau ant mūro Ir tyliai groju tau gitara. Atidarykit vartus, greičiau į jūrą… Nejaugi jau Dievo šioj žemėj nebėra? Aš augau vienumoj, tamsoj Europos ...
oi, ponai, šiandien kai gyvenimas spaudžia krūtinę, piniginę, rankas ir akis aš vėl į tą upę rengiuos brist iš naujo...
Vakaro tyla terlioja armoniką, Seka pro langą gyvenimą Monika, Vasarą, puošiančią purviną gatvę, Šliaužiančią namų sienų vienatvę Tik Monika laukia...
Mano fėja praveria akis Ir pažvelgia pro langą, O ten juodas debesis Pripėdavo dangų. Ir mano fėjai taip neramu, Kad pasaulyje kažkas netaip Ir ji iš visų jegų Sušuks:”Oi baik!!!” Aš alėją savo fėjai Iš senų dainų sudėjau, Kad keliauti per pasaulį Jai nebūtų taip baisu. Kaip žadėjau, mano fėja,...
Kitas gyvenimas, nepažįstamoji, Visai kitoks, nei tu galvojai Jis, regis, kažkurtai šalia O, gal tai tik jo atšvaitai danguje Kitas...
Ei, žmogau, ko toks vienas dūmoji Ar skaičiuoji praleistas savyje minutes Ei, žmogau, ar išgėrei, ar išpylei į griovį Į...
Supos vakaro šešėliai tu sėdėjai rūmų salėj karuselėj Taip kaip sėdi karalienė susimąsčius Kaip kardai ilgi šešėliai tu aukštyn rankas pakėlei Ten kur debesys žėrėjo tartum stiklo paveikslėliai Karuselėj tu sėdėjai ir manęs nepastebėjai Apsižergus baltą žirgą kaip žvaigždė danguj spindėjai Kaip žvaigždė danguj spindėjai ir su mėnuliu kalbėjai Ne...
Man niekad taip sunku nebuvo, Kaip šiandien rytą Lietuvoj, Nerimas vėl kyla manyje, kaip tas brudas, Prieš kurį, jaučiu, krisiu...
Šiandien, kaip bene kasdien, Nepabundu aš nuo knarkimo Miegančios žiemos, miego minčių. Ir pro murziną stiklą kaip į užtemimą, Aš...
Piano piano, kaip iš krano Visąnakt tik kapsi vienuma. Tyliai, kaip pro rakto skylę Norisi pažvelgt, bet sarmata. O ten, kur paukščiai gieda, Kur visai negėda apsiverkt slapta, Ten, kur taip gerai, Kur peri aitvarai, Kur mūsų nėra… Forte forte, pjaustom tortą, Nieko nepaliekam, tik žvakes. Jau gyvenimas už borto...
