https://youtube.com/watch?v=DCjrKptuEqw Ir kai lietus nuplaus visus lapus, Tau užkraus ant galvos savo vakaro draugę, pilką padangę, Ir kai baltais arkliais...
Andrius Kaniava
Andriaus Kaniavos dainų žodžiai – tai rubrika, skirta išskirtinio Lietuvos muzikos kūrėjo, aktoriaus ir dainuojamosios poezijos atlikėjo kūrybai. Čia pateikiami Andriaus Kaniavos dainų žodžiai, pasižymintys ironija, jautrumu, kasdienybės stebėjimais ir gilesnėmis gyvenimo prasmėmis.
Šioje kategorijoje rasi gerai žinomų ir rečiau girdimų Andriaus Kaniavos dainų tekstus, leidžiančius įsigilinti į jų prasmę ir nuotaiką. Jei vertini lietuvišką žodį, teatrališką pasakojimą ir autentišką kūrybą, ši rubrika taps prasminga vieta sugrįžti.
atsitiktinis
Mes pričiupsim pavasario vėją Ir patikrinsim kur jam sparnai dygsta… Mudu abu burtų keliu pamažu Nueisim tolimą tolimą kelią Ten,...
Čia man už tai, Kad aš šį ankstų rytą pabudau be veido Čia man už tai, Kad vakarop jau pamiršau, kaip vadinuos Čia man už tai, Kad pakilau aukštai, ir ligi šiol nenusileidau Nors ten viršuj be proto šalta, Bet užtat gerai žiūriuos Čia man už tai, Kad vakar numiriau...
Mandagi tyla apsupa mane Kužda – hei hei hei hei, o aš jau čia! Tik ir vėlei pabaiga, ji kėsinas...
Šiandien, kaip bene kasdien, Nepabundu aš nuo knarkimo Miegančios žiemos, miego minčių. Ir pro murziną stiklą kaip į užtemimą, Aš...
Abu mes sėdime tylūs, paniurę Ir geriam kavą mažyčiam bistro. Greičiau, mieloji, greičiau prie jūros, Nes artėja toks šaltas ruduo. O aš tavo vardą rašau ant mūro Ir tyliai groju tau gitara. Atidarykit vartus, greičiau į jūrą… Nejaugi jau Dievo šioj žemėj nebėra? Aš augau vienumoj, tamsoj Europos ...
Išdurk akis šiai vakaro sekundei, padauginki rankas iš keturių, ir tuo vardu, kuriuo mane apskundei, išteisinki, nes kito neturiu. Šiai...
Dainavome gatvėj senas dainas Apsikaišę gėlėtom palangėm Ir jautėm, kad tai – tik pradžia Tai diena, kai balsai mūsų eina...
Po baltu sniegu slepias gatvės pilkos, Po mano tiltu upės be krantų, O po langu prašmatniai supintas Voratinklis iš debesų. Ooo, ar žinai, ar pamiršai, Ar paslėpei taip, kad pats neradai. Vai tai tai tai Kai tiki, nematai, ar kai grįžti per vėlai, Lyg tai būtų vakar ar amžinai. Ir...
Mažam kalne ir mažam kalne Saule tekės, o gal ir ne Saule tekės lyg būtų jau Miręs kažkas, ko aš...
Aš – atšilusi musė. Mano skrydis – tai mano sapnai. Mane slepia ir myli Sienų apmušalai. Aš – atšilusi musė....
Kai būna tuščia namuos, Mano širdį spaudžia šėšėliai, Ir tikiu kad jinai nesustos, Ir gyvens bent juokum dėlei, Kol lankau visus kampus, Ir svajoju apie nieką, Ir tik nedrasiai prisimenu jus, Kuriuos rytui brėkštant palieku… Pr. Nes gyvenimas gražus… Gyvenimas gražus… Kaip smėlis byra pro pirštus… Gyvenimas gražus… Ir tokiais...
