Man visai nebaisu, kad neliks kas akis man užmerktų Man tik gaila kažko, kad anksti jau taip liko už vartų...
Andrius Kaniava
Andriaus Kaniavos dainų žodžiai – tai rubrika, skirta išskirtinio Lietuvos muzikos kūrėjo, aktoriaus ir dainuojamosios poezijos atlikėjo kūrybai. Čia pateikiami Andriaus Kaniavos dainų žodžiai, pasižymintys ironija, jautrumu, kasdienybės stebėjimais ir gilesnėmis gyvenimo prasmėmis.
Šioje kategorijoje rasi gerai žinomų ir rečiau girdimų Andriaus Kaniavos dainų tekstus, leidžiančius įsigilinti į jų prasmę ir nuotaiką. Jei vertini lietuvišką žodį, teatrališką pasakojimą ir autentišką kūrybą, ši rubrika taps prasminga vieta sugrįžti.
atsitiktinis
Tokią didelę meilę savy aš nešioju Tokią didelę meilę iš tolo girdžiu Tokia didele meile kaip oru kvėpuoju Tokią didelę...
Kitas gyvenimas, nepažįstamoji, Visai kitoks, nei tu galvojai Jis, regis, kažkurtai šalia O, gal tai tik jo atšvaitai danguje Kitas gyvenimas, neprilygstamoji, Visai kitoks, nei tu sapnuoji Lyg šešėlis kažko, ko seniai nebturi Jis tau šypsos rytiniam alaus butely Kitas gyvenimas, nenuspėjamoji, Visai kitur, nei įsivaizduoji Nematai, bet jauti, kaip...
Aš mažas, išdykęs, Iš medžio iškritęs provincijos vėjas. Aš pievoj gulėjau, Į dangų žiūrėjau, – ir mane nušienavo. Ir visa,...
Mano kiemo pačiam vidury Visą rudenį lijo lietus Šokinėk per balas, kol jose atsispindi dangus Ir nutūpė žemėn miesto stogai,...
Po baltu sniegu slepias gatvės pilkos, Po mano tiltu upės be krantų, O po langu prašmatniai supintas Voratinklis iš debesų. Ooo, ar žinai, ar pamiršai, Ar paslėpei taip, kad pats neradai. Vai tai tai tai Kai tiki, nematai, ar kai grįžti per vėlai, Lyg tai būtų vakar ar amžinai. Ir...
Aš – atšilusi musė. Mano skrydis – tai mano sapnai. Mane slepia ir myli Sienų apmušalai. Aš – atšilusi musė....
O aš nusipirkau malūnsparnį Ach, kam man to reik? Pakilsiu juo akimirkai, kaip laumžirgis Gal viskas atrodys kitaip Bet tik...
Supos vakaro šešėliai tu sėdėjai rūmų salėj karuselėj Taip kaip sėdi karalienė susimąsčius Kaip kardai ilgi šešėliai tu aukštyn rankas pakėlei Ten kur debesys žėrėjo tartum stiklo paveikslėliai Karuselėj tu sėdėjai ir manęs nepastebėjai Apsižergus baltą žirgą kaip žvaigždė danguj spindėjai Kaip žvaigždė danguj spindėjai ir su mėnuliu kalbėjai Ne...
Vakaro tyla terlioja armoniką, Seka pro langą gyvenimą Monika, Vasarą, puošiančią purviną gatvę, Šliaužiančią namų sienų vienatvę Tik Monika laukia...
Kai būna tuščia namuos, Mano širdį spaudžia šėšėliai, Ir tikiu kad jinai nesustos, Ir gyvens bent juokum dėlei, Kol lankau...
Dar ne laikas žiemot, dar ne laikas, Dar voratinkliai šildo pirštus Ir prarūgusios vasaros tvaikas Nurieda ant ryto. Kur baikštus pakelės akmenukas Sugirgžda po vėjo padu, Kur rauplėtas vežiko anūkas Šunėkus skandina po du. Dar ne laikas žiemot… O, dar ne laikas žiemot… Ir jis žiūri į balzganą...
