Dar ne laikas žiemot, dar ne laikas, Dar voratinkliai šildo pirštus Ir prarūgusios vasaros tvaikas Nurieda ant ryto. Kur baikštus...
Andrius Kaniava
Andriaus Kaniavos dainų žodžiai – tai rubrika, skirta išskirtinio Lietuvos muzikos kūrėjo, aktoriaus ir dainuojamosios poezijos atlikėjo kūrybai. Čia pateikiami Andriaus Kaniavos dainų žodžiai, pasižymintys ironija, jautrumu, kasdienybės stebėjimais ir gilesnėmis gyvenimo prasmėmis.
Šioje kategorijoje rasi gerai žinomų ir rečiau girdimų Andriaus Kaniavos dainų tekstus, leidžiančius įsigilinti į jų prasmę ir nuotaiką. Jei vertini lietuvišką žodį, teatrališką pasakojimą ir autentišką kūrybą, ši rubrika taps prasminga vieta sugrįžti.
atsitiktinis
Kai būna tuščia namuos, Mano širdį spaudžia šėšėliai, Ir tikiu kad jinai nesustos, Ir gyvens bent juokum dėlei, Kol lankau...
Piano piano, kaip iš krano Visąnakt tik kapsi vienuma. Tyliai, kaip pro rakto skylę Norisi pažvelgt, bet sarmata. O ten, kur paukščiai gieda, Kur visai negėda apsiverkt slapta, Ten, kur taip gerai, Kur peri aitvarai, Kur mūsų nėra… Forte forte, pjaustom tortą, Nieko nepaliekam, tik žvakes. Jau gyvenimas už borto...
Šaltos liepsnos, karštos širdys, Skardis ir gaivus vanduo. Šiandien jie mane dar girdi, Bet ar begirdės rytoj. Ir kai mano...
Jau ruduo – Ir siela kyla kaire koja, Tik tu, kaip tolima šalis, Slepiesi savo toliuose, Dar pabūk su manimi,...
Čia man už tai, Kad aš šį ankstų rytą pabudau be veido Čia man už tai, Kad vakarop jau pamiršau, kaip vadinuos Čia man už tai, Kad pakilau aukštai, ir ligi šiol nenusileidau Nors ten viršuj be proto šalta, Bet užtat gerai žiūriuos Čia man už tai, Kad vakar numiriau...
Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, Su meile prabudusia, mašinų smalkėm atskiesta, Kur metai, lyg tas popierinis laivelis, svajoja...
Man visai nebaisu, kad neliks kas akis man užmerktų Man tik gaila kažko, kad anksti jau taip liko už vartų...
ž. G.Patacko Vejuos traukinį išėjusį Ugnim ir suodžiais žaižaruojantį Kokia tu man nusidėvėjusi, Žaibais ir eteriu garuojanti PRIEDAINIS Todėl tau linkima ir mojama Todėl tau niekas negražinama Todėl esi nepakartojama Dėkoju tau, kad susipažinome Kokia tu artima ir bėganti Tarpustotėse nesurandama Visuos plyšiuos, kaip tarakonas mieganti Ir net sapnuos...
Aš mažas, išdykęs, Iš medžio iškritęs provincijos vėjas. Aš pievoj gulėjau, Į dangų žiūrėjau, – ir mane nušienavo. Ir visa,...
Man niekad taip sunku nebuvo, Kaip šiandien rytą Lietuvoj, Nerimas vėl kyla manyje, kaip tas brudas, Prieš kurį, jaučiu, krisiu...
Kitas gyvenimas, nepažįstamoji, Visai kitoks, nei tu galvojai Jis, regis, kažkurtai šalia O, gal tai tik jo atšvaitai danguje Kitas gyvenimas, neprilygstamoji, Visai kitoks, nei tu sapnuoji Lyg šešėlis kažko, ko seniai nebturi Jis tau šypsos rytiniam alaus butely Kitas gyvenimas, nenuspėjamoji, Visai kitur, nei įsivaizduoji Nematai, bet jauti, kaip...
