Aš – atšilusi musė. Mano skrydis – tai mano sapnai. Mane slepia ir myli Sienų apmušalai. Aš – atšilusi musė....
Andrius Kaniava
Andriaus Kaniavos dainų žodžiai – tai rubrika, skirta išskirtinio Lietuvos muzikos kūrėjo, aktoriaus ir dainuojamosios poezijos atlikėjo kūrybai. Čia pateikiami Andriaus Kaniavos dainų žodžiai, pasižymintys ironija, jautrumu, kasdienybės stebėjimais ir gilesnėmis gyvenimo prasmėmis.
Šioje kategorijoje rasi gerai žinomų ir rečiau girdimų Andriaus Kaniavos dainų tekstus, leidžiančius įsigilinti į jų prasmę ir nuotaiką. Jei vertini lietuvišką žodį, teatrališką pasakojimą ir autentišką kūrybą, ši rubrika taps prasminga vieta sugrįžti.
atsitiktinis
Tokią didelę meilę savy aš nešioju Tokią didelę meilę iš tolo girdžiu Tokia didele meile kaip oru kvėpuoju Tokią didelę...
Aš mažas, išdykęs, Iš medžio iškritęs provincijos vėjas. Aš pievoj gulėjau, Į dangų žiūrėjau, – ir mane nušienavo. Ir visa, ką turėjau, Rytui neatidėjau… Ką dabar daryt? Ką gali veikt Toks mažas vėjas kaip aš Tokiam dideliam mieste kaip tavo? Aš, pripratęs pūst Padžiautų rūbų alėjose, Čia jausiuos nesavas. Tik suksiuos...
Mes nedainuosime dainų Mes neprimegsim paslapčių Ilgai tylėti nėr jėgų Tyla išliks tarp mudviejų Tyla lyg baltas debesis Tyloj juk...
Dar ne laikas žiemot, dar ne laikas, Dar voratinkliai šildo pirštus Ir prarūgusios vasaros tvaikas Nurieda ant ryto. Kur baikštus...
Mano kiemo pačiam vidury Visą rudenį lijo lietus Šokinėk per balas, kol jose atsispindi dangus Ir nutūpė žemėn miesto stogai, Vos tik sušlapo sparnus Kiemo sargas dar bandė skraidyt – Bet būkit ramūs, to niekad nebus, tik – Brenda gandrai per pievą Kaip danguje paklydę Pėdų danguj nelieka,pievoj palieka...
Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, Su meile prabudusia, mašinų smalkėm atskiesta, Kur metai, lyg tas popierinis laivelis, svajoja...
Jau ruduo – Ir siela kyla kaire koja, Tik tu, kaip tolima šalis, Slepiesi savo toliuose, Dar pabūk su manimi,...
Vakaro tyla terlioja armoniką, Seka pro langą gyvenimą Monika, Vasarą, puošiančią purviną gatvę, Šliaužiančią namų sienų vienatvę Tik Monika laukia medžių žydėjimo, Viso pasaulio susišnekėjimo, Paprasto, mielo ir gero gyvenimo Kaip nuolat grįžtančio ryto ar vakaro O gatvėj ruduo šoka striptizą Ir pildo kiekvieną gamtos kaprizą, Renkasi žmonės iš visų...
Po baltu sniegu slepias gatvės pilkos, Po mano tiltu upės be krantų, O po langu prašmatniai supintas Voratinklis iš debesų....
O aš nusipirkau malūnsparnį Ach, kam man to reik? Pakilsiu juo akimirkai, kaip laumžirgis Gal viskas atrodys kitaip Bet tik...
Mano fėja praveria akis Ir pažvelgia pro langą, O ten juodas debesis Pripėdavo dangų. Ir mano fėjai taip neramu, Kad pasaulyje kažkas netaip Ir ji iš visų jegų Sušuks:”Oi baik!!!” Aš alėją savo fėjai Iš senų dainų sudėjau, Kad keliauti per pasaulį Jai nebūtų taip baisu. Kaip žadėjau, mano fėja,...
