Mes nedainuosime dainų Mes neprimegsim paslapčių Ilgai tylėti nėr jėgų Tyla išliks tarp mudviejų Tyla lyg baltas debesis Tyloj juk...
Andrius Kaniava
Andriaus Kaniavos dainų žodžiai – tai rubrika, skirta išskirtinio Lietuvos muzikos kūrėjo, aktoriaus ir dainuojamosios poezijos atlikėjo kūrybai. Čia pateikiami Andriaus Kaniavos dainų žodžiai, pasižymintys ironija, jautrumu, kasdienybės stebėjimais ir gilesnėmis gyvenimo prasmėmis.
Šioje kategorijoje rasi gerai žinomų ir rečiau girdimų Andriaus Kaniavos dainų tekstus, leidžiančius įsigilinti į jų prasmę ir nuotaiką. Jei vertini lietuvišką žodį, teatrališką pasakojimą ir autentišką kūrybą, ši rubrika taps prasminga vieta sugrįžti.
atsitiktinis
Musė maišė, musė maišė, Iš po šaltos žiemos pabudusi galvojo Ir į taktą mušė koja. Musė maišė, musė maišė, Ir kol...
Amžiaus vidury, Lietuvos širdy Man vaidenas pamišęs naktinis TAXI Žiū, tiktai naktis, tuoj palei duris Privažiuoja jis, ir man šaukia “BIS” Ir tas jo “BIS”, man kaip šiknoj rakštis Ir aš kartojuosi, plėšausi į dalis Sakau, sustok, palauk, duok laiko susirinkt Bet jis durim tik trinkt, ir “py py” Man...
Vakaro tyla terlioja armoniką, Seka pro langą gyvenimą Monika, Vasarą, puošiančią purviną gatvę, Šliaužiančią namų sienų vienatvę Tik Monika laukia...
Dainavome gatvėj senas dainas Apsikaišę gėlėtom palangėm Ir jautėm, kad tai – tik pradžia Tai diena, kai balsai mūsų eina...
Ei, žmogau, ko toks vienas dūmoji Ar skaičiuoji praleistas savyje minutes Ei, žmogau, ar išgėrei, ar išpylei į griovį Į tavo sveikatа išgertas taures Ei, žmogau, tu juk gyveni taip, kaip stovi Nuo pat šios dienos įkūrimo pradžios Ei, žmogau, šį apgailėtinа stovį Paveldėjai iš užsienio ar iš mamos PRIEDAINIS...
Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, Su meile prabudusia, mašinų smalkėm atskiesta, Kur metai, lyg tas popierinis laivelis, svajoja...
Kitas gyvenimas, nepažįstamoji, Visai kitoks, nei tu galvojai Jis, regis, kažkurtai šalia O, gal tai tik jo atšvaitai danguje Kitas...
Šiandien, kaip bene kasdien, Nepabundu aš nuo knarkimo Miegančios žiemos, miego minčių. Ir pro murziną stiklą kaip į užtemimą, Aš žiūriu pro visus ir matau tarp visų. Šiandien, kaip bene kasdien, Nepakeliu savęs nuo žemės Ir nesidedu į užantį paguost. Ir valgomas – nevalgomas, neteisiu iš kvapo, Kai mylimas nemylimas...
Man niekad taip sunku nebuvo, Kaip šiandien rytą Lietuvoj, Nerimas vėl kyla manyje, kaip tas brudas, Prieš kurį, jaučiu, krisiu...
Supos vakaro šešėliai tu sėdėjai rūmų salėj karuselėj Taip kaip sėdi karalienė susimąsčius Kaip kardai ilgi šešėliai tu aukštyn rankas...
oi, ponai, šiandien kai gyvenimas spaudžia krūtinę, piniginę, rankas ir akis aš vėl į tą upę rengiuos brist iš naujo ir tikiuosi, kad nieks ten manęs nepraris oi, ponai, kai gyvenimas pakelia vėją aš nuleidžiu bures, rankas ir akis tamsoj vėl mąstau, nuo ko prasidėjo bet žinau, kaip aš baigsiu...
