Mano fėja praveria akis Ir pažvelgia pro langą, O ten juodas debesis Pripėdavo dangų. Ir mano fėjai taip neramu, Kad...
Andrius Kaniava
Andriaus Kaniavos dainų žodžiai – tai rubrika, skirta išskirtinio Lietuvos muzikos kūrėjo, aktoriaus ir dainuojamosios poezijos atlikėjo kūrybai. Čia pateikiami Andriaus Kaniavos dainų žodžiai, pasižymintys ironija, jautrumu, kasdienybės stebėjimais ir gilesnėmis gyvenimo prasmėmis.
Šioje kategorijoje rasi gerai žinomų ir rečiau girdimų Andriaus Kaniavos dainų tekstus, leidžiančius įsigilinti į jų prasmę ir nuotaiką. Jei vertini lietuvišką žodį, teatrališką pasakojimą ir autentišką kūrybą, ši rubrika taps prasminga vieta sugrįžti.
atsitiktinis
Jei mūsų sielos nieko nevertos – parduok, Kraujas čia ar tarkuotos morkos – galvok. Bet tik geriau tiktai tyliai, tyliai,...
https://youtube.com/watch?v=KCNIk8wvnyc Tyliai pakalbėkim apie tai, Apie ką kalbėti tu bijai, Apie ką svajoti nedrįsai, Ak, tyliai pakalbekim šiandien apie tai. Gal pasikalbėkim apie aukščio baimę, Kartais ji mum trukdo nuo žemės atsiplėšt. Kartais naktimis tai įvyksta savaime Ir ryte taip gera viską prisimint. Tyliai pakalbėkim apie tai, Apie ką kalbėti...
Mažam kalne ir mažam kalne Saule tekės, o gal ir ne Saule tekės lyg būtų jau Miręs kažkas, ko aš...
Mandagi tyla apsupa mane Kužda – hei hei hei hei, o aš jau čia! Tik ir vėlei pabaiga, ji kėsinas...
Šiandien, kaip bene kasdien, Nepabundu aš nuo knarkimo Miegančios žiemos, miego minčių. Ir pro murziną stiklą kaip į užtemimą, Aš žiūriu pro visus ir matau tarp visų. Šiandien, kaip bene kasdien, Nepakeliu savęs nuo žemės Ir nesidedu į užantį paguost. Ir valgomas – nevalgomas, neteisiu iš kvapo, Kai mylimas nemylimas...
Mano kiemo pačiam vidury Visą rudenį lijo lietus Šokinėk per balas, kol jose atsispindi dangus Ir nutūpė žemėn miesto stogai,...
Ach, kas pasakys, Kur mano širdis bastėsi 1000 metų? Ach, kas pasakys, Kur paslaptis, kad niekas lig šiol jos nerado?...
Išdurk akis šiai vakaro sekundei, padauginki rankas iš keturių, ir tuo vardu, kuriuo mane apskundei, išteisinki, nes kito neturiu. Šiai vienai nakčiai veidus teužsninga, nieks neieškos, galvos, kad išėjai. Mėnulis duš į juodą sienų tinką, užšals laiškuos neatplėšti klijai. Lytėsim žiemą – baltą kuojos pūslę, išleisim orą, perrėžę nagu, ir...
Amžiaus vidury, Lietuvos širdy Man vaidenas pamišęs naktinis TAXI Žiū, tiktai naktis, tuoj palei duris Privažiuoja jis, ir man šaukia...
Aš mažas, išdykęs, Iš medžio iškritęs provincijos vėjas. Aš pievoj gulėjau, Į dangų žiūrėjau, – ir mane nušienavo. Ir visa,...
Piano piano, kaip iš krano Visąnakt tik kapsi vienuma. Tyliai, kaip pro rakto skylę Norisi pažvelgt, bet sarmata. O ten, kur paukščiai gieda, Kur visai negėda apsiverkt slapta, Ten, kur taip gerai, Kur peri aitvarai, Kur mūsų nėra… Forte forte, pjaustom tortą, Nieko nepaliekam, tik žvakes. Jau gyvenimas už borto...
