Ei, žmogau, ko toks vienas dūmoji Ar skaičiuoji praleistas savyje minutes Ei, žmogau, ar išgėrei, ar išpylei į griovį Į...
Andrius Kaniava
Andriaus Kaniavos dainų žodžiai – tai rubrika, skirta išskirtinio Lietuvos muzikos kūrėjo, aktoriaus ir dainuojamosios poezijos atlikėjo kūrybai. Čia pateikiami Andriaus Kaniavos dainų žodžiai, pasižymintys ironija, jautrumu, kasdienybės stebėjimais ir gilesnėmis gyvenimo prasmėmis.
Šioje kategorijoje rasi gerai žinomų ir rečiau girdimų Andriaus Kaniavos dainų tekstus, leidžiančius įsigilinti į jų prasmę ir nuotaiką. Jei vertini lietuvišką žodį, teatrališką pasakojimą ir autentišką kūrybą, ši rubrika taps prasminga vieta sugrįžti.
atsitiktinis
ž. G.Patacko Vejuos traukinį išėjusį Ugnim ir suodžiais žaižaruojantį Kokia tu man nusidėvėjusi, Žaibais ir eteriu garuojanti PRIEDAINIS Todėl...
Dainavome gatvėj senas dainas Apsikaišę gėlėtom palangėm Ir jautėm, kad tai – tik pradžia Tai diena, kai balsai mūsų eina į dangų. Mūsų gatvėj ištisą naktį Siautėja vėjas kaip išprotėjęs Ach, niekadėjas, Ant visko padėjęs. Mūsų gatvėj ištisą naktį Lyja lietus Ir burba, ir meldžias Už nuodėmę mūs. Atverkite langus,...
Man niekad taip sunku nebuvo, Kaip šiandien rytą Lietuvoj, Nerimas vėl kyla manyje, kaip tas brudas, Prieš kurį, jaučiu, krisiu...
Man visai nebaisu, kad neliks kas akis man užmerktų Man tik gaila kažko, kad anksti jau taip liko už vartų...
Tokią didelę meilę savy aš nešioju Tokią didelę meilę iš tolo girdžiu Tokia didele meile kaip oru kvėpuoju Tokią didelę meilę savy auginu Tik tokią meilę nuo lopšio sapnuoju Tik tokią meilę per tylią jaučiu Tik tokioj meilėj jaučiuosi kaip rojuj Tokia didele meile seniai gyvenu Pr. Bet vis tikiu...
Jau ruduo – Ir siela kyla kaire koja, Tik tu, kaip tolima šalis, Slepiesi savo toliuose, Dar pabūk su manimi,...
Mandagi tyla apsupa mane Kužda – hei hei hei hei, o aš jau čia! Tik ir vėlei pabaiga, ji kėsinas...
Piano piano, kaip iš krano Visąnakt tik kapsi vienuma. Tyliai, kaip pro rakto skylę Norisi pažvelgt, bet sarmata. O ten, kur paukščiai gieda, Kur visai negėda apsiverkt slapta, Ten, kur taip gerai, Kur peri aitvarai, Kur mūsų nėra… Forte forte, pjaustom tortą, Nieko nepaliekam, tik žvakes. Jau gyvenimas už borto...
Šiandien, kaip bene kasdien, Nepabundu aš nuo knarkimo Miegančios žiemos, miego minčių. Ir pro murziną stiklą kaip į užtemimą, Aš...
Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, Su meile prabudusia, mašinų smalkėm atskiesta, Kur metai, lyg tas popierinis laivelis, svajoja...
Mano kiemo pačiam vidury Visą rudenį lijo lietus Šokinėk per balas, kol jose atsispindi dangus Ir nutūpė žemėn miesto stogai, Vos tik sušlapo sparnus Kiemo sargas dar bandė skraidyt – Bet būkit ramūs, to niekad nebus, tik – Brenda gandrai per pievą Kaip danguje paklydę Pėdų danguj nelieka,pievoj palieka...
