Mes pričiupsim pavasario vėją Ir patikrinsim kur jam sparnai dygsta… Mudu abu burtų keliu pamažu Nueisim tolimą tolimą kelią Ten,...
Andrius Kaniava
atsitiktinis
Tokią didelę meilę savy aš nešioju Tokią didelę meilę iš tolo girdžiu Tokia didele meile kaip oru kvėpuoju Tokią didelę...
Dainavome gatvėj senas dainas Apsikaišę gėlėtom palangėm Ir jautėm, kad tai – tik pradžia Tai diena, kai balsai mūsų eina į dangų. Mūsų gatvėj ištisą naktį Siautėja vėjas kaip išprotėjęs Ach, niekadėjas, Ant visko padėjęs. Mūsų gatvėj ištisą naktį Lyja lietus Ir burba, ir meldžias Už nuodėmę mūs. Atverkite langus,...
ž. G.Patacko Vejuos traukinį išėjusį Ugnim ir suodžiais žaižaruojantį Kokia tu man nusidėvėjusi, Žaibais ir eteriu garuojanti PRIEDAINIS Todėl...
Musė maišė, musė maišė, Iš po šaltos žiemos pabudusi galvojo Ir į taktą mušė koja. Musė maišė, musė maišė, Ir kol...
Išdurk akis šiai vakaro sekundei, padauginki rankas iš keturių, ir tuo vardu, kuriuo mane apskundei, išteisinki, nes kito neturiu. Šiai vienai nakčiai veidus teužsninga, nieks neieškos, galvos, kad išėjai. Mėnulis duš į juodą sienų tinką, užšals laiškuos neatplėšti klijai. Lytėsim žiemą – baltą kuojos pūslę, išleisim orą, perrėžę nagu, ir...
Jei mūsų sielos nieko nevertos – parduok, Kraujas čia ar tarkuotos morkos – galvok. Bet tik geriau tiktai tyliai, tyliai,...
Ach, kas pasakys, Kur mano širdis bastėsi 1000 metų? Ach, kas pasakys, Kur paslaptis, kad niekas lig šiol jos nerado?...
Jau ruduo – Ir siela kyla kaire koja, Tik tu, kaip tolima šalis, Slepiesi savo toliuose, Dar pabūk su manimi, Kol dar šviesu, Ir primink, ką palikau Prie tolimos šalies krantų. Jau ruduo – Ir visko noris po truputi. Tik širdis – tarytum žvakė Vaško stingdančioj balutėj. Pailsėk su manimi,...
Ei, žmogau, ko toks vienas dūmoji Ar skaičiuoji praleistas savyje minutes Ei, žmogau, ar išgėrei, ar išpylei į griovį Į...
Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, Su meile prabudusia, mašinų smalkėm atskiesta, Kur metai, lyg tas popierinis laivelis, svajoja...
Vakaro tyla terlioja armoniką, Seka pro langą gyvenimą Monika, Vasarą, puošiančią purviną gatvę, Šliaužiančią namų sienų vienatvę Tik Monika laukia medžių žydėjimo, Viso pasaulio susišnekėjimo, Paprasto, mielo ir gero gyvenimo Kaip nuolat grįžtančio ryto ar vakaro O gatvėj ruduo šoka striptizą Ir pildo kiekvieną gamtos kaprizą, Renkasi žmonės iš visų...
