Aš – atšilusi musė. Mano skrydis – tai mano sapnai. Mane slepia ir myli Sienų apmušalai. Aš – atšilusi musė....
Andrius Kaniava
Andriaus Kaniavos dainų žodžiai – tai rubrika, skirta išskirtinio Lietuvos muzikos kūrėjo, aktoriaus ir dainuojamosios poezijos atlikėjo kūrybai. Čia pateikiami Andriaus Kaniavos dainų žodžiai, pasižymintys ironija, jautrumu, kasdienybės stebėjimais ir gilesnėmis gyvenimo prasmėmis.
Šioje kategorijoje rasi gerai žinomų ir rečiau girdimų Andriaus Kaniavos dainų tekstus, leidžiančius įsigilinti į jų prasmę ir nuotaiką. Jei vertini lietuvišką žodį, teatrališką pasakojimą ir autentišką kūrybą, ši rubrika taps prasminga vieta sugrįžti.
atsitiktinis
Mažam kalne ir mažam kalne Saule tekės, o gal ir ne Saule tekės lyg būtų jau Miręs kažkas, ko aš...
Čia man už tai, Kad aš šį ankstų rytą pabudau be veido Čia man už tai, Kad vakarop jau pamiršau, kaip vadinuos Čia man už tai, Kad pakilau aukštai, ir ligi šiol nenusileidau Nors ten viršuj be proto šalta, Bet užtat gerai žiūriuos Čia man už tai, Kad vakar numiriau...
Po baltu sniegu slepias gatvės pilkos, Po mano tiltu upės be krantų, O po langu prašmatniai supintas Voratinklis iš debesų....
https://youtube.com/watch?v=DCjrKptuEqw Ir kai lietus nuplaus visus lapus, Tau užkraus ant galvos savo vakaro draugę, pilką padangę, Ir kai baltais arkliais...
Piano piano, kaip iš krano Visąnakt tik kapsi vienuma. Tyliai, kaip pro rakto skylę Norisi pažvelgt, bet sarmata. O ten, kur paukščiai gieda, Kur visai negėda apsiverkt slapta, Ten, kur taip gerai, Kur peri aitvarai, Kur mūsų nėra… Forte forte, pjaustom tortą, Nieko nepaliekam, tik žvakes. Jau gyvenimas už borto...
Supos vakaro šešėliai tu sėdėjai rūmų salėj karuselėj Taip kaip sėdi karalienė susimąsčius Kaip kardai ilgi šešėliai tu aukštyn rankas...
Musė maišė, musė maišė, Iš po šaltos žiemos pabudusi galvojo Ir į taktą mušė koja. Musė maišė, musė maišė, Ir kol...
Kai būna tuščia namuos, Mano širdį spaudžia šėšėliai, Ir tikiu kad jinai nesustos, Ir gyvens bent juokum dėlei, Kol lankau visus kampus, Ir svajoju apie nieką, Ir tik nedrasiai prisimenu jus, Kuriuos rytui brėkštant palieku… Pr. Nes gyvenimas gražus… Gyvenimas gražus… Kaip smėlis byra pro pirštus… Gyvenimas gražus… Ir tokiais...
Dar ne laikas žiemot, dar ne laikas, Dar voratinkliai šildo pirštus Ir prarūgusios vasaros tvaikas Nurieda ant ryto. Kur baikštus...
Mes nedainuosime dainų Mes neprimegsim paslapčių Ilgai tylėti nėr jėgų Tyla išliks tarp mudviejų Tyla lyg baltas debesis Tyloj juk...
Mes pričiupsim pavasario vėją Ir patikrinsim kur jam sparnai dygsta… Mudu abu burtų keliu pamažu Nueisim tolimą tolimą kelią Ten, kur lietus dangų remia Ir skaičiuosim balsus – kas prieš, o kas už Kad tik sugrįžtume šiandien į žemę Kur paryčiais, nešinas savo krepšiais Pilną senų nesėkmių Ir lyg vieškelis...
Daugiau jokio turinio
