Mano kiemo pačiam vidury Visą rudenį lijo lietus Šokinėk per balas, kol jose atsispindi dangus Ir nutūpė žemėn miesto stogai,...
Andrius Kaniava
atsitiktinis
https://youtube.com/watch?v=KCNIk8wvnyc Tyliai pakalbėkim apie tai, Apie ką kalbėti tu bijai, Apie ką svajoti nedrįsai, Ak, tyliai pakalbekim šiandien apie tai....
Po baltu sniegu slepias gatvės pilkos, Po mano tiltu upės be krantų, O po langu prašmatniai supintas Voratinklis iš debesų. Ooo, ar žinai, ar pamiršai, Ar paslėpei taip, kad pats neradai. Vai tai tai tai Kai tiki, nematai, ar kai grįžti per vėlai, Lyg tai būtų vakar ar amžinai. Ir...
Musė maišė, musė maišė, Iš po šaltos žiemos pabudusi galvojo Ir į taktą mušė koja. Musė maišė, musė maišė, Ir kol...
Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto, Su meile prabudusia, mašinų smalkėm atskiesta, Kur metai, lyg tas popierinis laivelis, svajoja...
Kai būna tuščia namuos, Mano širdį spaudžia šėšėliai, Ir tikiu kad jinai nesustos, Ir gyvens bent juokum dėlei, Kol lankau visus kampus, Ir svajoju apie nieką, Ir tik nedrasiai prisimenu jus, Kuriuos rytui brėkštant palieku… Pr. Nes gyvenimas gražus… Gyvenimas gražus… Kaip smėlis byra pro pirštus… Gyvenimas gražus… Ir tokiais...
Mažam kalne ir mažam kalne Saule tekės, o gal ir ne Saule tekės lyg būtų jau Miręs kažkas, ko aš...
Šiandien, kaip bene kasdien, Nepabundu aš nuo knarkimo Miegančios žiemos, miego minčių. Ir pro murziną stiklą kaip į užtemimą, Aš...
Jau ruduo – Ir siela kyla kaire koja, Tik tu, kaip tolima šalis, Slepiesi savo toliuose, Dar pabūk su manimi, Kol dar šviesu, Ir primink, ką palikau Prie tolimos šalies krantų. Jau ruduo – Ir visko noris po truputi. Tik širdis – tarytum žvakė Vaško stingdančioj balutėj. Pailsėk su manimi,...
Supos vakaro šešėliai tu sėdėjai rūmų salėj karuselėj Taip kaip sėdi karalienė susimąsčius Kaip kardai ilgi šešėliai tu aukštyn rankas...
Mandagi tyla apsupa mane Kužda – hei hei hei hei, o aš jau čia! Tik ir vėlei pabaiga, ji kėsinas...
Man visai nebaisu, kad neliks kas akis man užmerktų Man tik gaila kažko, kad anksti jau taip liko už vartų Mano draugų šešėliai išblukę, šalna padengti Per mažą mes gavom kepurę paslėpt, kad pliki Savo kelio gale apžiūrėki save, tokį didelį, gražų Apkamšytą spalvom, nusagstytą skoningais miražais Ir tik atmintis,...
Daugiau jokio turinio
