LIŪDESYS žodžių daug įvairių išgalvojame mes kad netektų mastyt ir liūdėt visi norime būt maloniais ir džiugiais nekaltais ir linksmais...
F
atsitiktinis
pasiimk mane iš šitos klaikios skylės pasiimk mane nieks dėl to čia neliūdės pasiimk mane padaryki tai šiąnakt pasiimk mane...
Matau tavas akis, O jūroje naktis Gaubia tik mus abu. Tu ateini krantu Lyg šokdama lengvai, Betgi dvelkianti šalčiu Nuotaka viliojanti, Pievų žiedais skrajojanti, Nežemiška tokia… Kaip man sunku ištarti: Sudie, manoji meile, Niekada nebeateisiu… Sudie, pirmoji meile, Niekada sau neatleisiu… Jau niekad nebegrįš Ta vasaros naktis Ir miręs jausmas...
aš numirsiu taip pat kaip ir mes visi tik prieš tai aš norėčiau tave pamatyt man reikėtų kaip paukščiui nugalėtam...
tu ateini debesų kilimais tu gyveni ten kur paukščių takai tu negali nesijuokt su vaikais kur tu eini žydi gėlės...
Gali nesakyt, jeigu žodžiai lyg akmenys sunkūs, Jei trumpi sakiniai tarsi šviesmečiai trunka. Aš žinau ir pati, kad manęs tu nepasiilgai Ir nelaužyk liežuvio, nesistenk. Aš suprasiu tai vis viena, Vien iš tavo blakstienų, Vien iš žvilgsnio mėnesienoj, Vien iš tavo akių. Aš suprasiu tai vis viena, Slėpk neslėpęs –...
Aš pasiklydau tarp veidų Keistai dažytų svetimų O byrantis smėlis delnuose Ar tai dekoracija ar ne Kodėl popieriniai žiedai tikresni...
Juk be tavęs nė vienos dienos, Juk be tavęs muzika negros, Oro linijos sustos Tarp žemės ir dangaus… Traukiniai mūs...
tavo nekaltybė man atvėrė vėl akis į saulę tavo nekaltybė lyg lietus išplovė užterštas mintis tavo nekaltybė šį pasaulį man parodė vėl iš naujo tavo nekaltybė atidarė užsitrenkusias duris vieną kartą Paryžiuj svaičiojau apie tave vieną kartą Paryžiuj rytui nušvitus lange tu sugriovei viską ir po to vėl viską pastatei...
tylūs balsai artumoje tau neatvers savo paslapties niekada tavo atspindys nieko neištars tavo akyse niekas neįsižiebs niekada...
Atsimenu tai, ko nebus jau daugiau. Atsimenu, koks buvo aukštas dangus. Aš mėgau svajot, kaip dabar tai matau, Atsimenu savo...
rankos paliečia smėlį smėlis paliečia jūrą jūra paliečia dangų tavo rankoj dangus melas virsta į baimę baimė virsta į pyktį pyktis užmuša prasmę melui nėra prasmės mes nužudome medį jis nebeneša vaisių vaisiai mūsų gyvybė mes juk žudom save meilė virsta į žodį žodžiai virsta į knygą knygos atneša šviesą...
