mes kažkur erdvėje mes judam pirmyn per laiko bangas kurios mus suves aš laukiu tavęs tu veidus matai aš būsiu...
pokalbis telefonu per naktį iki ryto atšalusi kava ant stalo gaisras viduje tai bandymai įrodyt sau kad nieko neįvyko karščiuojančių...
aš nematau tokių kaip aš aš nematau tokių kaip tu aš užmiršau senas dainas aš nerandu naujų spalvų aš niekada nenoriu mirt aš niekada nedrįsiu verkt aš visada kilau aukštyn aš visada bandžiau laimėt aš visada mačiau tave aš visada aukojaus tau aš visada tikėjau tuo tu leidai man užmiršt...
aš numirsiu taip pat kaip ir mes visi tik prieš tai aš norėčiau tave pamatyt man reikėtų kaip paukščiui nugalėtam...
Tu atėjai, Ir užmirštą sodą nuklojo žiedai, Nelauktai ir švelniai Mano žiemą tu ištirpdei. Tu pasakei tuos žodžius, kurie gyvens...
Daugiau jokio turinio
