Antibiotikai – ne pirmosios pagalbos priemonė kelionėse ar medikamentas „dėl viso pikto”. Vis dar nemažai žmonių vartoja šiuos receptinius vaistus net ir tada, kai to nereikia, panaudodami nesuvartotas jų atsargas ar pasiskolinę iš artimųjų. Tokie veiksmai gali ne tik pakenkti sveikatai, bet ir prisidėti prie globalios grėsmės – atsparių bakterijų atsiradimo, dėl kurių net paprastos infekcijos ateityje gali tapti sunkiai įveikiamos.
Kaip pažymi „Gintarinės vaistinės” vaistininkė Sigita Korbutaitė, antibiotikai skirti tik bakterinėms infekcijoms gydyti, todėl jų vartojimas sergant gripu, COVID-19 ar kitomis virusinėmis ligomis – ne tik neveiksmingas, bet ir žalingas.
„Vartojant antibiotikus netinkamai, pavyzdžiui, dėl virusinės infekcijos, gali sutrikti žarnyno mikroflora ir sukelti įvairius virškinimo sutrikimus, tokius kaip viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir pilvo pūtimas. Tai tik pradžia – ilgesnis antibiotikų vartojimas be tikslo gali dar labiau išbalansuoti organizmą ir sukelti rimtesnių pasekmių”, – pažymi ji.
Paklausta, ar pacientai prašo antibiotikų be recepto, vaistininkė sako, kad tokių atvejų pasitaiko vis rečiau.
„Anksčiau antibiotikų žmonės dažnai prašydavo dėl gerklės skausmo ar slogos, tačiau šiandien vis daugiau pacientų supranta, kad tai virusinės ligos, kurioms antibiotikai nėra veiksmingi. Kartais nustemba užsieniečiai, įpratę prie laisvesnės vaistų įsigijimo tvarkos – jie stebisi, kodėl Lietuvoje antibiotikus galima įsigyti tik su receptu. Tokiais atvejais paaiškiname galimas rizikas ir pasiūlome saugesnes, tinkamesnes alternatyvas”, – pasakoja S. Korbutaitė.
Likę antibiotikai – ne išeitis
Anot vaistininkės, pacientai neretai klausia, ar galima vartoti antibiotikus, likusius nuo ankstesnio gydymo kurso.
„Deja, tai nėra gera praktika. Tai, kas padėjo prieš metus, šiandien gali būti visiškai neveiksminga – bakterijų jautrumas keičiasi. Pavyzdžiui, E. coli bakterija, dažna šlapimo takų infekcijų sukėlėja, neretai jau būna atspari amoksicilinui, tad šis vaistas paprasčiausiai nepadeda”, – paaiškina S. Korbutaitė.
Be to, dažnai likusių tablečių nepakanka visam gydymo kursui. Neužbaigtas gydymas ne tik nepadeda pasveikti, bet ir skatina atsparumo vystymąsi. Vaistininkė taip pat primena, kad skolintis antibiotikų iš kitų žmonių – dar pavojingiau. Vaisto veiksmingumas priklauso nuo konkretaus ligos sukėlėjo ir asmeninės sveikatos būklės.
„Net ir plataus veikimo spektro antibiotikai neužtikrina, kad jie veiks konkrečią infekciją. Savarankiškai vartojant antibiotikus be aiškios diagnozės, padidėja tikimybė, kad infekcija bus gydoma neteisingai, o kai gydymo prireiks iš tiesų, įprasti antibiotikai gali jau nebeveikti”, – įspėja ji.
Pasak vaistininkės, kreiptis į gydytoją reikėtų tuomet, kai simptomai stiprėja: pakyla temperatūra virš 38 °C, atsiranda stiprus skausmas, būklė greitai blogėja.
„Tokie simptomai dažniausiai būdingi ir virusinėms ligoms, tad pirmiausia verta atlikti COVID-19 ar gripo testą ir pasitarti su gydytoju. Tik specialistas gali įvertinti, ar reikalingi tyrimai, ar tikrai būtinas antibiotikas”, – pažymi S. Korbutaitė.
Kaip antibiotikai veikia žarnyną?
Antibiotikai veikia ne tik kenksmingas, bet ir gerąsias žarnyno bakterijas. Žarnyno mikrobiota atsakinga už virškinimą, imunitetą, net nuotaiką. Sutrikus jos balansui, gali kilti virškinimo problemų, nusilpti imuninė sistema, keistis svoris ar net atsirasti vaisingumo sutrikimų.
„Siekiant atkurti pusiausvyrą po antibiotikų kurso, svarbu pasirūpinti žarnyno mikrobiota. Vertėtų vartoti probiotikus ir atkreipti dėmesį į mitybą – rinktis daugiau augalinio maisto, skaidulų, vengti perteklinio cukraus”, – pataria „Gintarinės vaistinės” vaistininkė.
Ji priduria, kad be reikalo vartojant antibiotikus, didėja rizika, kad organizme esančios bakterijos taps jiems atsparios. Tai reiškia, kad anksčiau veiksmingi vaistai gali nebeveikti, o infekcijų gydymas taps sudėtingesnis. Tokiais atvejais gydytojams gali tekti skirti stipresnius, vadinamuosius „rezervinius” antibiotikus, kurie dažnai turi daugiau šalutinių poveikių ir yra skirti tik sunkiausiems atvejams.
Kodėl antibiotikai netinka kelioninei vaistinėlei?
Anot S. Korbutaitės, antibiotikai nėra universali priemonė visiems atvejams, ypač kelionėse. Jie neveikia virusų, o tam tikrose šalyse paplitę visai kitokie bakterijų štamai, kuriems mūsų vaistai gali būti neveiksmingi.
„Vietoj antibiotikų kelioninėje vaistinėlėje turėtų būti pagrindinės pagalbos priemonės – vaistai nuo temperatūros, skausmo, viduriavimo, alergijos ar virškinimo sutrikimų. Jie bus efektyvesni ir saugesni pirmosiomis ligos dienomis”, – teigia vaistininkė.
