Kraujuojančios dantenos, nemalonus burnos kvapas ar padidėjęs dantų jautrumas – simptomai, su kuriais daugelis tiesiog susitaiko. Pas odontologą dažnas vis dar suskumba tik pajutęs skausmą, o suprastėjusi dantų būklė vyresniame amžiuje klaidingai nurašoma amžiui. Visgi specialistai pabrėžia, kad šie iš pirmo žvilgsnio nekalti pokyčiai gali būti kur kas rimtesnių sveikatos sutrikimų signalas, o delsimas ieškoti pagalbos tik apsunkina būsimą gydymą.
Vizitas pas specialistą – ne tik tada, kai skauda
Patirtį Švedijos odontologijos klinikose sukaupusi „Vilnelės klinikų” burnos higienistė Jovita Umaraitė pastebi ryškų skirtumą tarp pacientų Skandinavijoje ir Lietuvoje požiūrio į burnos sveikatą. Anot jos, šiaurės šalyse pacientai į specialisto kėdę sėdasi ne tada, kai pajunta skausmą, o tam, kad jo išvengtų.
„Lietuvoje vis dar neturime įpročio tikrintis profilaktiškai. Pacientai neretai prisipažįsta: jei nejaučia skausmo, nemato ir priežasties apsilankyti, o Skandinavijoje žmonės kreipiasi į specialistus dar prieš atsirandant bet kokiam diskomfortui”, – tinklalaidėje „Sveikatos virtuvė” pasakojo J. Umaraitė.
Specialistė pabrėžia, kad ankstyva diagnostika dažnai leidžia išvengti sudėtingesnių procedūrų, kurios dėl delsimo vėliau tampa būtinos. Pavyzdžiui, Švedijoje įprasta periodiškai atlikti rentgeno nuotraukas, padedančias pastebėti pažeidimus dar tada, kai jie nematomi plika akimi ir nesukelia jokių simptomų.
„Daugeliui tai vis dar negirdėta, tačiau ėduonį galima sustabdyti negręžiant danties. Jei pažeidimas pastebimas ankstyvoje stadijoje, kol jis dar yra tik emalyje, procesą galima suvaldyti naudojant mineralų turinčią dantų pastą. Emalis vėl sukietėja, ėduonies plitimas nutrūksta ir gręžimo tiesiog nebeprireikia”, – paskoja specialistė.
Kraujuojančios dantenos – „tylusis” pavojaus signalas
Dantenų kraujavimas – simptomas, į kurį dažnai numojama ranka, tačiau J. Umaraitė įspėja, kad tai nėra nekaltas ženklas. Toks pokytis gali signalizuoti apie uždegimą (gingivitą) arba kur kas rimtesnę ligą – periodontitą. Šie susirgimai klastingi, nes ilgą laiką gali progresuoti nesukeldami skausmo.
„Periodontitas yra kaulo irimas – aplink dantį tirpsta kaulas, tačiau žmogus to nejaučia. Skausmo nėra, o vienas aiškiausių signalų, rodančių problemą, yra būtent dantenų kraujavimas. Jei į šį organizmo siunčiamą ženklą nereaguojama, dantys ilgainiui tampa paslankūs ir gali iškristi”, – aiškina specialistė.
Burnos higienistės teigimu, dantenų būklė glaudžiai susijusi su širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata. Vykstant uždegiminiams procesams, dantenos tampa pralaidesnės, todėl bakterijos gali patekti į kraujotaką ir pasklisti po organizmą. Todėl nesprendžiamos burnos sveikatos problemos ilgainiui gali turėti pasekmių ne tik šypsenai, bet ir bendrai organizmo sveikatai.
Specialistė pastebi, kad dantenų būklei įtakos turi ir žalingi įpročiai. J. Umaraitės teigimu, rūkymas sutraukia dantenų kapiliarus, todėl jose sutrinka kraujotaka ir medžiagų apykaita. Tuo tarpu populiarėjančios elektroninės cigaretės, pasak specialistės, gali kelti papildomą riziką dėl kai kuriuose jų skysčiuose esančio cukraus.
„Cukrus tampa palankia terpe bakterijoms daugintis. Kuo daugiau jų ir bakterinio apnašo susikaupia, tuo labiau spartėja periodontito progresavimas”, – sako J. Umaraitė.
Kasdienė priežiūra: kodėl vien dantų šepetėlio neužtenka?
Net ir kruopštus dantų valymas šepetėliu negarantuoja idealios burnos sveikatos, jei pamirštamos kitos svarbios zonos. J. Umaraitė pastebi, kad viena dažniausių nemalonaus burnos kvapo priežasčių – nevalomas liežuvis, ant kurio kaupiasi sieros junginius išskiriančios bakterijos.
„Būtent dėl šių junginių gali atsirasti nemalonus, supuvusį kiaušinį, primenantis kvapas. Liežuvio valiklis turėtų tapti kasdieniu įpročiu – juo nuo liežuvio paviršiaus pašalinamos susikaupusios apnašos ir bakterijos”, – sako specialistė.
Visgi didžiausia burnos priežiūros klaida, pasak pašnekovės, yra nepakankamas dėmesys tarpdančiams. Šias vietas įprastu dantų šepetėliu pasiekti sunkiau, todėl jose kaupiasi bakterinis apnašas ir gali vystytis ėduonis.
„Svarbu suprasti, kad maisto likučiai ir bakterinis apnašas yra du skirtingi dalykai. Apnaše esančios bakterijos išskiria lipnias medžiagas, kurios padeda jam prisitvirtinti prie danties paviršiaus. Jį pašalinti galima tik mechaniškai, todėl vien siūlo dažnai neužtenka – svarbu naudoti ir tinkamo dydžio tarpdančių šepetėlius”, – aiškina burnos higienistė.
Svajojantiems apie baltesnę šypseną, J. Umaraitė pataria atsargiai vertinti populiarias balinančias pastas. Jos emalio tiesiogiai nebalina, o veikia tarsi abrazyvus šveitiklis, kuris nuvalo paviršines dėmes, tačiau kartu gali prisidėti prie emalio nusidėvėjimo.
„Norint saugaus ir akivaizdaus rezultato, geriausia pasikonsultuoti su specialistu dėl tinkamo balinimo būdo, o ne eksperimentuoti namuose”, – pabrėžia specialistė.
Sveika šypsena iki senatvės – ne mitas
Neretai manoma, kad dantų netekimas vyresniame amžiuje yra natūralus ir neišvengiamas procesas, tačiau J. Umaraitė pabrėžia, kad sulaukti garbaus amžiaus turint sveikus dantis yra visiškai įmanoma, jei jais rūpinamasi nuosekliai.
„Švarūs dantys negenda. Nors bėgant metams rizikos veiksnių daugėja – keičiasi motorika, įtakos burnos sveikatai gali turėti ir vartojami vaistai – tinkama priežiūra padeda dantis išlaikyti sveikus. Svarbu rasti laiko pasikonsultuoti su specialistu dar tada, kai nieko neskauda – tai geriausia investicija į savo sveikatą”, – sako J. Umaraitė.
Burnos higienistė pabrėžia, kad universalios taisyklės, kaip dažnai lankytis pas specialistą, nėra. Vizitų dažnis priklauso nuo burnos higienos įpročių, genetikos ir seilių savybių. Įprastai profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti kas 6–12 mėnesių, o turintiems didesnį polinkį kauptis dantų akmenims – kas 4–6 mėnesius.
