Ruduo dar nereiškia, kad galima pamiršti erkes. Lietuvoje jos išlieka aktyvios didžiąją metų dalį, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad daugiausia erkių platinamų ligų atvejų registruojama būtent birželio–spalio mėnesiais. Todėl net rugsėjį ar spalį grįžus iš miško, sodo, parko ar tiesiog pasivaikščiojimo aukštesnėje žolėje verta atidžiai apžiūrėti odą.
Radus įsisiurbusią erkę svarbiausia nepanikuoti ir nelaukti, kol ją pašalins gydytojas. Erkė turėtų būti ištraukta kuo greičiau, nes kuo ilgiau ji įsisiurbusi, tuo ilgiau žmogus yra veikiamas galimo užkrato. Tačiau lygiai taip pat svarbu ją pašalinti tinkamai: nespausti kūnelio, netepti riebalais, spiritu ar kremu ir nebandyti jos „uždusinti“.
Radote erkę – pirmas žingsnis yra ne tepalas, o pincetas
Vienas seniausių ir vis dar pasitaikančių mitų – kad įsisiurbusią erkę reikia patepti aliejumi, vazelinu, kremu ar kita riebia priemone ir palaukti, kol ji pati atsikabins. To daryti nereikėtų.
NVSC perspėja, kad erkės nereikėtų tepti riebalais ar kitomis medžiagomis. Dirginama erkė gali intensyviau išskirti seiles ir kitus skysčius, o tai nėra tai, ko norime, jei ji yra infekuota. CDC taip pat nerekomenduoja vazelino, karščio, nagų lako ar kitų medžiagų, kuriomis bandoma priversti erkę atsikabinti.
Todėl vos pastebėjus erkę pirmiausia reikėtų susirasti smailesnį pincetą arba specialų erkių šalinimo įrankį.
Kaip teisingai ištraukti erkę?
Pincetu erkę suimkite kuo arčiau odos, ties jos galvos ir burnos aparato sritimi. Stenkitės nesuspausti išsipūtusio erkės kūnelio.
Tuomet traukite ją tiesiai aukštyn tvirtu, kontroliuojamu judesiu. Erkės nereikėtų sukioti pirmyn ir atgal, stipriai spausti ar traiškyti. Lietuvos NVSC rekomenduoja ją sugriebti kuo arčiau odos ir ištraukti nespaudžiant kūnelio, o CDC rekomenduoja traukti vienodu spaudimu aukštyn, nesukiojant ir netrūkčiojant.
Pašalinus erkę įkandimo vietą nuplaukite ir dezinfekuokite. Taip pat nusiplaukite rankas bei pincetą.
Svarbu nepamiršti ir labai paprasto dalyko – užsirašykite datą, kada erkė buvo pastebėta ir pašalinta. Jei po kelių savaičių atsirastų simptomų, ši informacija gydytojui gali būti svarbi. NVSC taip pat rekomenduoja pasižymėti erkės pašalinimo datą.
O jeigu dalis erkės liko odoje?
Kartais erkę ištraukus odoje lieka mažas tamsus taškelis – dalis jos burnos aparato. Tai gali atrodyti bauginančiai, tačiau nebūtinai reiškia, kad reikia nedelsiant pradėti krapštyti odą adata.
NVSC nurodo, kad jei odoje liko erkės straubliuko dalis, organizmas paprastai ją pašalina natūraliai kaip svetimkūnį.
Todėl nereikėtų giliai badyti odos, bandyti likučio išpjauti ar iškrapštyti nesteriliais daiktais. Vietą laikykite švarią ir stebėkite. Jei ji pradėtų stipriai tinti, pūliuoti, skaudėti arba atsirastų kitų infekcijos požymių, reikėtų pasitarti su mediku.
Ar ištrauktą erkę reikia nešti į laboratoriją?
Tai dar vienas labai dažnas klausimas. Atrodo logiška: jei išsiaiškinsime, ar erkė turėjo borelijų ar kitų sukėlėjų, žinosime, ar žmogus užsikrėtė.
Tačiau situacija nėra tokia paprasta.
NVSC nurodo, kad ištrauktos erkės tyrimas nėra tikslingas. Net jeigu laboratorijoje būtų nustatyta, kad erkė užsikrėtusi, tai dar nereikštų, kad ji spėjo perduoti infekciją žmogui. Ir priešingai – vien erkės tyrimo rezultatu negalima patikimai nustatyti, ar žmogus susirgs. Todėl po įkandimo svarbiausia stebėti savo sveikatą ir atsiradus simptomams kreiptis į gydytoją.
Įkandimo vieta paraudo – ar tai jau Laimo liga?
Nebūtinai. Nedidelis paraudimas ar guzelis tiesiai įkandimo vietoje netrukus po erkės pašalinimo gali būti paprasta vietinė odos reakcija. CDC nurodo, kad nedidelis paraudimas, primenantis uodo įkandimą ir atsirandantis iš karto, yra gana dažnas ir paprastai išnyksta per vieną ar dvi dienas.
Visai kas kita – paraudimas, kuris laikui bėgant plečiasi.
NVSC nurodo, kad vienas dažniausių ankstyvos Laimo ligos požymių yra migruojanti eritema. Ji gali atsirasti praėjus maždaug 1–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo, nors galimi ir kitokie terminai. Dėmė paprastai būna apie 5 cm ar didesnė ir palaipsniui plečiasi į šonus. Ji gali būti netaisyklingos formos, jos centras kartais pašviesėja, tačiau klasikinė vadinamoji „buliaus akis“ susiformuoja ne visada.
Tai svarbu žinoti, nes žmonės kartais laukia būtent taisyklingo raudono žiedo. Jo nebuvimas Laimo ligos neatmeta.
Laimo ligos dėmė nebūtinai niežti ar skauda
Dar viena priežastis, dėl kurios migruojanti eritema gali likti nepastebėta – ji dažnai nesukelia didelio diskomforto. NVSC nurodo, kad paraudusi vieta dažniausiai nėra patinusi, neskauda ir neniežti. Tuo pačiu gali pasireikšti bendras silpnumas, galvos skausmas, karščiavimas ar kiti į gripą panašūs simptomai.
Todėl po erkės įkandimo naudinga ne tik stebėti savijautą, bet ir kartkartėmis apžiūrėti pačią įkandimo vietą. Jei ją sunku matyti, pavyzdžiui, erkė buvo įsisiurbusi nugaroje ar galvos srityje, galima paprašyti artimo žmogaus ją apžiūrėti.
Pastebėjus besiplečiančią dėmę verta ją ir nufotografuoti. Nuotraukos skirtingomis dienomis gali padėti pastebėti, ar paraudimas iš tiesų didėja.
Kiek laiko po erkės įkandimo stebėti save?
NVSC rekomenduoja po įsisiurbusios erkės pašalinimo mažiausiai apie mėnesį stebėti savo savijautą ir įkandimo vietą.
Stebėkite, ar neatsiranda:
- plintantis odos paraudimas;
- karščiavimas;
- šaltkrėtis;
- galvos skausmas;
- neįprastas silpnumas;
- raumenų ar sąnarių skausmai;
- pykinimas;
- ryškiai pablogėjusi bendra savijauta.
Jeigu atsiranda tokių simptomų, verta kreiptis į šeimos gydytoją ir būtinai pasakyti, kad buvo įsisiurbusi erkė bei kada ji pašalinta.
Laimo liga ir erkinis encefalitas – ne tas pats
Lietuvoje daugiausia dėmesio skiriama dviem pagrindinėms erkių platinamoms infekcijoms – Laimo ligai ir erkiniam encefalitui. Tačiau tai dvi visiškai skirtingos ligos.
Laimo ligą sukelia bakterijos. Jai būdingas vienas žinomiausių ankstyvųjų požymių – besiplečianti migruojanti eritema. Negydoma infekcija vėliau gali paveikti nervų sistemą, sąnarius ir širdį. Laimo liga gydoma antibiotikais, tačiau gydymo poreikį ir schemą turi nustatyti gydytojas.
Erkinį encefalitą sukelia virusas. NVSC nurodo, kad liga gali prasidėti gana nespecifiškai – karščiavimu, galvos, raumenų ar sąnarių skausmais, bendru silpnumu ir kitais į gripą panašiais simptomais. Inkubacinis laikotarpis gali trukti iki maždaug 30 dienų. Sunkesniais atvejais infekcija pažeidžia centrinę nervų sistemą.
Nuo Laimo ligos vakcinos nėra, o nuo erkinio encefalito galima skiepytis.
„Erkę ištraukiau greitai, vadinasi, tikrai neužsikrėsiu“ – ne visai taip
Greitas erkės pašalinimas yra labai svarbus ir gali mažinti kai kurių erkių platinamų infekcijų perdavimo tikimybę, todėl jokiu būdu nereikėtų laukti. Tačiau vien faktas, kad erkė buvo pastebėta greitai, nėra absoliuti garantija, kad infekcijos negalėjo būti perduota.
Todėl taisyklė paprasta: erkę šaliname nedelsdami, o po to stebime savijautą.
Taip pat nereikia pradėti savarankiškai vartoti namuose likusių antibiotikų „dėl visa ko“. Ar po konkretaus erkės įkandimo reikalingas koks nors gydymas ar papildomi tyrimai, turi būti sprendžiama individualiai su gydytoju, atsižvelgiant į simptomus ir situaciją.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Pas gydytoją reikėtų kreiptis, jei po erkės įkandimo atsiranda didėjantis ar plintantis odos paraudimas, karščiavimas, ryškus silpnumas, galvos, raumenų ar sąnarių skausmai arba kita neįprastai pablogėjusi savijauta.
Skubios medicininės pagalbos reikėtų ieškoti atsiradus sunkesniems neurologiniams ar bendros būklės sutrikimo simptomams – labai stipriam galvos skausmui, kaklo sustingimui, sąmonės sutrikimui, veido ar galūnių silpnumui, kvėpavimo sutrikimui ar kitam staigiam sunkiam negalavimui.
Svarbu gydytojui pasakyti ne tik simptomus, bet ir tai, kada erkė buvo įsisiurbusi arba kada ją pastebėjote, net jei nuo įkandimo praėjo kelios savaitės.
Jei erkę radote vaikui
Pagrindinis veiksmų principas toks pats – erkę reikia kuo greičiau pašalinti, vietą dezinfekuoti ir stebėti vaiko savijautą.
Vaikus po buvimo gamtoje verta apžiūrėti itin kruopščiai, nes mažos erkės gali būti sunkiai pastebimos. NVSC rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti paausiams, kaklui, pažastims, kirkšnims, pakinkliams ir kitoms kūno raukšlėms, o mažiems vaikams – taip pat galvos ir kaklo sričiai.
Jei vaikas po erkės įkandimo karščiuoja, tampa neįprastai vangus, skundžiasi stipriu galvos skausmu, atsiranda didėjanti dėmė ar kitų nerimą keliančių simptomų, verta kreiptis į gydytoją.
Po vienos erkės paieškokite ir kitų
Radus vieną erkę, apžiūra neturėtų tuo baigtis. Žmogus vienu metu gali parsinešti ne vieną erkę, o mažiausios nimfos gali būti vos kelių milimetrų dydžio ir lengvai likti nepastebėtos.
Apžiūrėkite:
- plaukuotą galvos dalį;
- paausius;
- kaklą;
- pažastis;
- bambos sritį;
- kirkšnis;
- sėdmenų sritį;
- pakinklius;
- vietas po krūtimis;
- juosmens ir kojinių kraštus.
Taip pat patikrinkite drabužius ir augintinius. CDC rekomenduoja po buvimo gamtoje apžiūrėti ne tik kūną, bet ir drabužius, įrangą bei gyvūnus, o grįžus nusiprausti duše – tai gali padėti pašalinti dar neįsisiurbusias erkes.
Ko nedaryti radus erkę?
Didžiausios klaidos dažniausiai kyla iš noro erkę pašalinti „lengviau“. Todėl verta įsiminti kelis paprastus draudimus: erkės nedeginkite, nekaitinkite, netepkite aliejumi, sviestu, vazelinu, kremu, nagų laku ar kitomis medžiagomis, nespauskite jos pilvelio ir nelaukite, kol pati nukris.
Taip pat nereikėtų kelioms valandoms palikti erkės odoje vien todėl, kad neturite specialaus erkių traukiklio. Jei įmanoma ją saugiai suimti pincetu kuo arčiau odos, pašalinti reikėtų iš karto.
Rugsėjį erkės tikrai dar nėra „pasibaigusios“
Kai vasara baigiasi, daugelis mažiau galvoja apie apsaugą nuo erkių, tačiau Lietuvos klimato sąlygomis tai per anksti. NVSC 2026 m. primena, kad erkės išlieka aktyvios didžiąją metų dalį, o erkių platinamų ligų sergamumo pikas tęsiasi iki spalio. Jos sutinkamos ne tik giliuose miškuose, bet ir parkuose, soduose, sodybose, krūmynuose, aukštoje žolėje bei miško takų pakraščiuose.
Todėl ir rudenį galioja tos pačios paprastos taisyklės: einant į gamtą rinktis kūną dengiančius drabužius, naudoti repelentus pagal jų instrukciją, o sugrįžus kruopščiai apžiūrėti save ir vaikus.
O jeigu erkė vis dėlto įsisiurbė, svarbiausia taisyklė išlieka labai paprasta: kuo greičiau ją tinkamai pašalinkite, pasižymėkite datą ir artimiausias savaites stebėkite savo savijautą.
