Kiekvienas kūnas turi savo istoriją

Ji yra baigusi gydomojo masažo ir kineziterapijos studijas ir šiuo metu toliau gilina žinias į kineziologiją, nes tiki, kad žmogaus kūnas – tai nuostabi sistema, kuriai suprasti reikia nuolatinio mokymosi.

„Dirbdama masažo srityje matau, kaip svarbu į žmogų žiūrėti kompleksiškai: ne tik spręsti konkrečius skausmus ar įtampas, bet ir ieškoti jų priežasčių, padėti atkurti kūno balansą, pagerinti bendrą savijautą. Mane labai įkvepia matyti, kaip žmonės po masažo jaučiasi lengvesni, laisvesni, atranda naują ryšį su savo kūnu. Tai darbas, kuris reikalauja daug žinių, jautrumo ir pastovaus tobulėjimo, bet būtent tai man labiausiai ir patinka. Esu čia tam, kad padėčiau žmonėms ne tik jaustis geriau, bet ir suprasti, kaip jie gali patys prisidėti prie savo sveikatos bei gerovės. Kiekvienas kūnas turi savo istoriją. Mano tikslas yra padėti ją suprasti ir palaikyti sveiką, harmoningą judėjimą kasdienybėje“, – pasakojo masažistė.

Lankosi ne tik atsipalaidavimui

Paklausta, ar pastebi, kad pastaraisiais metais žmonės dažniau renkasi masažus ne tik atsipalaidavimui, bet ir sveikatos stiprinimui, Rasa patvirtino, jog yra aiški tendencija – žmonės vis labiau suvokia masažo naudą ne tik kaip atsipalaidavimo priemonę, bet ir kaip svarbią sveikatos priežiūros dalį.

„Ateina ne tik tie, kurie nori trumpam pabėgti nuo streso ar tiesiog pasilepinti, bet ir tie, kurie ieško realios pagalbos dėl nugaros, sprando skausmų, raumenų įtampos, laikysenos problemų. Ypač džiugu matyti, kad daugėja žmonių, kurie renkasi masažą profilaktiškai, kad išvengtų problemų ateityje, o ne tik tada, kai jau nebegali pakelti skausmo“, – džiaugėsi profesionalė.

Atlieka įvairius masažus pagal poreikį

Savo praktikoje ji daugiausiai dirba su gydomaisiais masažais, tad pas Rasą dažniausiai klientai ateina dėl konkrečių nusiskundimų.

„Taip pat atlieku limfodrenažinį masažą, kuris padeda sumažinti tinimus, pagerinti limfos tekėjimą, bei atpalaiduojantį masažą, kuris labiau orientuotas į emocinį atsipalaidavimą ir nervų sistemos nuraminimą. Priklausomai nuo kliento poreikių, galiu taikyti ir segmentinį masažą arba sportinį masažą, kuris skirtas fiziškai aktyviems žmonėms“, – dėstė moteris.

Rekomenduoja konsultuotis su specialistu

Pasiteiravus, kaip žmogui, kuris nėra buvęs masaže, suprasti, koks masažo tipas jam tinkamiausias, Rasa atsako:

„Manau, svarbiausia yra pasikonsultuoti su specialistu. Kai žmogus pirmą kartą ateina pas mane, mes visada pradedame nuo pokalbio: klausiu apie jo gyvenimo būdą, darbo pobūdį, nusiskundimus, bendrą savijautą. Dažnai žmogus pats nežino, kas jam labiausiai tiktų, nes, pavyzdžiui, jis galvoja, jog jam reikia tiesiog atsipalaiduoti, bet, iš tiesų, kūnas „šaukiasi“ gydomojo masažo, dėl įsisenėjusių įtampų. Todėl rekomenduoju nebijoti klausti, o ne rinktis masažo tipą vien tik pagal pavadinimą.

Kiekvienas masažas turi savo paskirtį

Ji teigė, kad kiekvienas masažo tipas turi savo „specializaciją“ – vienas geriau tinka skausmui malšinti, kitas – atsipalaidavimui. Pavyzdžiui, gydomasis masažas orientuotas į fizinius negalavimus – jis padeda atpalaiduoti įtemptus raumenis, pagerinti kraujotaką, sumažinti skausmą. Atpalaiduojantis masažas daugiau veikia psichologinę būklę – mažina stresą, ramina nervų sistemą, gerina miego kokybę. Limfodrenažinis masažas naudingas tiems, kurie turi problemų su skysčių kaupimusi, tinimais. O sportinis masažas skirtas aktyviai judantiems žmonėms, kad šie greičiau atsigautų po krūvio, išvengtų traumų. Kiekvienas masažas turi savo paskirtį, todėl svarbu parinkti tinkamiausią.

Dirbantiems sėdimą darbą

Masažistės teigimu, biuruose dirbantys žmonės – dažnas jos klientų segmentas. Tokiems žmonėms dažniausiai rekomenduoja gydomąjį masažą, orientuotą į nugarą, sprandą, rankų ir pečių juostą.

„Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio sukelia įtampą būtent šiose vietose, atsiranda kaklo skausmai, galvos skausmai, kartais net tirpimas rankose. Gydomasis masažas padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis, pagerina kraujotaką, sumažina įtampą. Be abejo, vien masažo neužtenka – visada patariu daryti pertraukas darbe, atlikti tempimo pratimus, stiprinti laikyseną, nes vien masažo ilgalaikei pagalbai nepakanka“, – aiškino moteris.

Tiems, kurie kenčia nuo netaisyklingos laikysenos

„Žmonėms su netaisyklinga laikysena taip pat dažniausiai taikau gydomąjį arba segmentinį masažą. Netaisyklinga laikysena dažnai reiškia, kad vieni raumenys yra pertempti, o kiti per silpni, todėl reikia subalansuoti raumenų darbą. Masažas padeda atpalaiduoti įtemptus raumenis, pagerinti sąnarių judrumą, o kartu rekomenduoju klientams laikysenos korekcijos pratimus, kad jie stiprintų silpnesnes raumenų grupes. Tai ilgas procesas, bet rezultatai tikrai džiuginantys“, – kalbėjo pašnekovė.

Po traumų ar operacijų

Po traumų ar operacijų Rasa dažniausiai taiko gydomąjį masažą. Jei yra patinimų, drauge atlieka ir limfodrenažinį.

„Svarbiausia yra dirbti švelniai, atsižvelgiant į žmogaus būklę ir gydytojo rekomendacijas. Tokiais atvejais labai svarbu ne tik atpalaiduoti įtemptus raumenis, bet ir padėti atkurti judesių amplitudę, pagerinti audinių elastingumą. Kiekvienas atvejis individualus, todėl visada vertinu, ką galima daryti saugiai ir naudingai“, – sakė ji.

Sportuojantiems ar fiziškai aktyviems žmonėms

Sportinis masažas yra idealus variantas fiziškai aktyviems žmonėms. Jis ne tik padeda greičiau atsistatyti po intensyvių treniruočių, bet ir mažina traumų riziką, nes pašalina raumenų įtampą, pagerina kraujotaką ir limfos tekėjimą. Be to, sportinis masažas gali padėti pasiruošti varžyboms ar sunkesniems fiziniams iššūkiams, nes stimuliuoja raumenis, gerina jų elastingumą.

Blogai miegantiems, kovojantiems su nemiga

Masažas, moters teigimu, gali labai padėti emocinei sveikatai. Atpalaiduojantis masažas veikia ne tik kūną, bet ir nervų sistemą – jis padeda sumažinti kortizolio (streso hormono) lygį, pagerina nuotaiką, gerina miego kokybę.

„Dažnai po tokio masažo žmonės sako, kad jaučiasi lengvesni, ramesni, atsipalaidavę tiek fiziškai, tiek emociškai. Tai tarsi mažas pabėgimas nuo kasdienio streso“, – teigė specialistė.

Skirtingų masažo technikų derinimas

Pasiteiravus, ar galima derinti skirtingus masažo tipus vienoje procedūroje, Rasa atviravo, kad tai – itin geras sprendimas.

„Dažnai procedūros metu pradedu nuo intensyvesnio gydomojo darbo, kad atlaisvinčiau įsitempusius raumenis, pagerinčiau kraujotaką, o tada pereinu prie švelnesnio, raminančio masažo. Tokia kombinacija leidžia pasiekti geriausių rezultatų – žmogus gauna tiek fizinės pagalbos, tiek psichologinio atsipalaidavimo“, – pasakojo masažistė.

The post Masažo tipai: kuris tinkamiausias pagal jūsų poreikius? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kodėl svarbu mokėti atsipalaiduoti?

Nuolatinis stresas neigiamai veikia mūsų kūną ir protą:

• Kyla nerimas, prastėja miegas.
• Susilpnėja imuninė sistema.
• Didėja kraujospūdis ir įtampa raumenyse.
• Atsiranda nuovargis ir susikaupimo stoka.

Reguliarus atsipalaidavimas padeda: ✅ Mažinti stresą ir nerimą.
✅ Gerinti miego kokybę.
✅ Didinti energijos lygį.
✅ Skatinti kūrybiškumą ir geresnę koncentraciją.

Greitos meditacijos technikos

Net jei manote, kad neturite laiko meditacijai, pakanka 3–5 minučių per dieną, kad pajustumėte naudą.

1. Sąmoningumo (Mindfulness) meditacija – „Čia ir dabar“

Tai viena paprasčiausių ir populiariausių meditacijos formų. Ji padeda nuraminti protą ir grįžti į dabarties akimirką.

Kaip atlikti?

1. Atsisėskite patogiai, užmerkite akis.
2. Susitelkite į savo kvėpavimą – stebėkite, kaip oras įkvepiamas ir iškvepiamas.
3. Jei mintys nuklysta, švelniai grįžkite prie kvėpavimo.
4. Praktikuokite 3–5 minutes.

Rezultatas:
Jau po kelių minučių pajusite, kad mintys aprimo, kūnas atsipalaidavo.

2. Kūno skenavimo meditacija

Ši technika padeda sumažinti kūno įtampą ir pastebėti, kuriose vietose laikote stresą.

Kaip atlikti?

1. Atsigulkite arba atsisėskite patogiai.
2. Užmerkite akis ir pradėkite mintimis „keliauti“ per kūną nuo galvos iki kojų pirštų.
3. Kiekvienoje kūno vietoje (kakta, pečiai, rankos, nugara, kojos) pastebėkite, ar jaučiate įtampą.
4. Sąmoningai atpalaiduokite kiekvieną kūno dalį.

Rezultatas:
Fizinis kūno atsipalaidavimas, sumažėjęs raumenų įtempimas.

3. Pozityvios mintys ir vizualizacija

Ši meditacija tinkama, kai jaučiate nerimą ar stresą.

Kaip atlikti?

1. Užmerkite akis ir įsivaizduokite vietą, kurioje jaučiatės saugiai ir ramiai (pvz., jūros pakrantę, mišką).
2. Įsivaizduokite garsus, kvapus, vėją – lyg būtumėte ten.
3. Leiskite sau mintimis pabūti šioje vietoje kelias minutes.

Rezultatas:
Greitas nusiraminimas ir emocinės būsenos pagerėjimas.

Kvėpavimo technikos greitam atsipalaidavimui

Kvėpavimas – vienas stipriausių įrankių streso mažinimui. Kai jaučiame nerimą, mūsų kvėpavimas dažnai tampa paviršutiniškas, greitas. Sąmoningai sulėtinę kvėpavimą, siunčiame signalą smegenims, kad viskas gerai.

1. 4-7-8 kvėpavimo metodas (ramesniam miegui ir nerimui mažinti)

Šią techniką išpopuliarino gydytojas Andrew Weil, ir ji dažnai naudojama greitam nusiraminimui.

Kaip atlikti?

1. Įkvėpkite per nosį 4 sekundes.
2. Sulaikykite kvėpavimą 7 sekundes.
3. Lėtai iškvėpkite per burną 8 sekundes.
4. Kartokite 4 kartus.

Rezultatas:
Lėtėja širdies ritmas, kūnas nurimsta, sumažėja nerimas.

2. Gilaus pilvo kvėpavimo pratimas

Gilus kvėpavimas skatina parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už atsipalaidavimą.

Kaip atlikti?

1. Atsisėskite ar atsigulkite, uždėkite ranką ant pilvo.
2. Lėtai įkvėpkite per nosį taip, kad jaustumėte, kaip kyla pilvas.
3. Lėtai iškvėpkite per burną, stebėkite, kaip pilvas leidžiasi.
4. Kvėpuokite taip 2–3 minutes.

Rezultatas:
Greitas fizinis atsipalaidavimas ir įtampos mažinimas.

3. „Kvadratinis kvėpavimas“ – susikaupimui

Ši technika puikiai tinka prieš svarbų susitikimą ar kai jaučiate, kad reikia „susirinkti“ mintis.

Kaip atlikti?

1. Įkvėpkite per nosį 4 sekundes.
2. Sulaikykite kvėpavimą 4 sekundes.
3. Iškvėpkite per burną 4 sekundes.
4. Vėl sulaikykite kvėpavimą 4 sekundes.
5. Kartokite 1–2 minutes.

Rezultatas:
Koncentracijos pagerėjimas, minčių aiškumas, sumažėjęs stresas.

Kaip įtraukti šiuos metodus į kasdienybę?

• Skirkite bent 5–10 minučių per dieną.
• Raskite ramią vietą – tai gali būti net darbo vieta ar vonios kambarys.
• Naudokite meditacijos ar kvėpavimo programėles, pvz., „Calm“, „Headspace“ ar „Breathe“.
• Prisiminkite: nėra neteisingos meditacijos – svarbu praktika ir kantrybė.

The post Atsipalaidavimo metodai: greitos meditacijos ir kvėpavimo technikos appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Tapyba ar piešimas

Kūrybinės veiklos, tokios kaip tapyba ar piešimas, leidžia išreikšti emocijas, gerina dėmesio koncentraciją ir mažina nerimą. Net jei nesate menininkas, galite išbandyti spalvinimo knygas suaugusiems, kurios taip pat padeda nusiraminti.

2. Sodininkystė

Darbas su augalais ne tik atpalaiduoja, bet ir suteikia ryšį su gamta. Sodindami, prižiūrėdami augalus ar tiesiog ravėdami, atsitraukiate nuo kasdienių rūpesčių ir mėgaujatės raminančia veikla.

3. Maisto gaminimas

Maisto gaminimas, ypač kai eksperimentuojate su naujais receptais ar kepate pyragus, gali tapti puikiu būdu atsipalaiduoti. Procesas, kuriame reikia susikaupimo ir kūrybos, padeda sumažinti stresą.

4. Skaitymas

Gera knyga gali nukelti į kitą pasaulį, suteikti įkvėpimo ir laikinai atitraukti nuo kasdienių rūpesčių. Ypač tinka ramūs žanrai, tokie kaip grožinė literatūra ar saviugdos knygos.

5. Meditacija ir joga

Meditacija ir joga yra vieni geriausių būdų atsipalaiduoti ir sumažinti stresą. Reguliari praktika padeda nuraminti mintis, pagerinti dėmesio koncentraciją ir stiprina kūno bei proto ryšį.

6. Muzikos grojimas

Grojimas muzikos instrumentu ar tiesiog mėgstamos dainos mokymasis padeda nukreipti mintis į kūrybą ir gerina emocinę savijautą. Net paprastas dainavimas gali suteikti džiaugsmo ir atpalaiduoti.

7. Rankdarbiai

Mezgimas, siuvinėjimas ar siuvimas – tai hobiai, kurie ne tik mažina stresą, bet ir ugdo kantrybę. Šie užsiėmimai leidžia susikaupti ties detaliais, pasikartojančiais judesiais, kurie ramina mintis.

8. Fotografija

Fotografavimas padeda kitaip pažvelgti į pasaulį – ieškoti grožio kasdieniuose dalykuose. Tai ne tik kūrybinė veikla, bet ir puikus būdas daugiau laiko praleisti gamtoje, kas taip pat teigiamai veikia emocinę būklę.

9. Sportas ir fizinė veikla

Judėjimas yra puikus būdas sumažinti stresą. Galite išbandyti lengvą bėgimą, plaukimą ar tiesiog ilgas pasivaikščiojimus gamtoje. Reguliari fizinė veikla ne tik pagerina nuotaiką, bet ir stiprina kūną.

10. Rašymas

Dienoraščio rašymas ar kūrybinė literatūra padeda išreikšti mintis ir emocijas, kurios kartais gali kauptis viduje. Tai puiki emocinio atsipalaidavimo forma, leidžianti pažvelgti į save iš šalies.

The post 10 hobių, kurie padeda atsipalaiduoti ir mažina stresą appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. „Pagirios Las Vegase“ (The Hangover, 2009)

Tai klasikinė komedija, kuri garantuoja nuoširdų juoką. Trijų draugų nuotykiai Las Vegase po nesėkmingo bernvakario pavirs chaotiška kelione, pilna netikėtų įvykių ir absurdiškų situacijų. Filme gausu smagių siužeto posūkių ir komiškų scenų, kurios neabejotinai leis pamiršti darbo rūpesčius.

Kodėl žiūrėti: lengvas, dinamiškas siužetas ir charizmatiški herojai sukelia daug juoko ir leidžia atsipalaiduoti.

2. „Bridžitos Džouns dienoraštis“ (Bridget Jones’s Diary, 2001)

Šis filmas – puikus pasirinkimas, jei norite lengvos romantinės komedijos, kurioje susipina meilė, kurioziškos situacijos ir humoras. Bridget Džouns, paprasta moteris, bandanti surasti meilę ir išlaikyti savo gyvenimo balansą, nuolat patenka į komiškas situacijas, kurios visada baigiasi linksmai. Filme susitinka žavingi veikėjai, o siužetas lengvas, tačiau šiltas ir atpalaiduojantis.

Kodėl žiūrėti: filmas puikiai tinka romantikos ir komedijos gerbėjams, kurie nori pasinerti į smagius nuotykius ir pasijuokti iš gyvenimiškų kuriozų.

3. „Bukas ir Bukesnis“ („Dumb and Dumber“ 1994)

Jei ieškote absurdiško ir itin kvailo humoro, šis filmas yra vienas iš klasikos perlų. Jimas Carrey ir Jeffas Danielsas meistriškai sukuria dviejų draugų, kurie visiškai nesugeba mąstyti racionaliai, personažus. Jų nuotykiai sukelia daug komiškų ir absurdiškų situacijų, kurios garantuoja nuoširdų juoką.

Kodėl žiūrėti: šis filmas yra vienas iš absurdiškiausių komedijų, kuri sukelia juoką dėl itin kvailų, bet juokingų veikėjų veiksmų.

4. „Vidurnaktis Paryžiuje“ (Midnight in Paris, 2011)

Jei norite lengvos, magiškos nuotaikos filmo su šiek tiek humoro, „Viena diena iš Paryžiaus“ yra puikus pasirinkimas. Filmas pasakoja apie rašytoją, kuris per naktines keliones po Paryžių atranda magišką durų portalą, leidžiantį jam grįžti į praeitį ir susitikti su savo mėgstamais rašytojais bei menininkais. Filmas alsuoja nostalgija, romantika ir švelniu humoru, kuris ramina ir atpalaiduoja.

Kodėl žiūrėti: filmas kupinas lengvos ironijos, jaukaus humoro ir romantiškos atmosferos, kuri sužadina šiltus jausmus.

5. „Ponas Bynas“ (Mr. Bean’s Holiday, 2007)

Rowanas Atkinsonas vėl džiugina savo unikaliais ir beveik bežodžiais humoro gabumais filme „Ponas Bynas“. Šį kartą ponas Bynas vyksta į atostogas, kurios, žinoma, tampa tikru chaosu. Jo paprasti, bet komiškai nesėkmingi bandymai mėgautis atostogomis sukelia daugybę juokingų situacijų, kurios privers jus šypsotis nuo pat pradžių iki galo.

Kodėl žiūrėti: švelnus, universalus humoras ir juokingos situacijos be žodžių yra tai, ko reikia norint pasijuokti ir atitrūkti nuo kasdienės rutinos.

6. „Džumandži: sveiki atvykę į džiungles“ (Jumanji: Welcome to the Jungle, 2017)

Ši nuotykių komedija yra pilna humoro ir veiksmo. Keturi paaugliai, patekę į vaizdo žaidimą, turi išgyventi džiunglių pasaulyje, įgydami ne tik supergalių, bet ir susidurdami su komiškais iššūkiais. Dwayne’as Johnsonas, Kevinas Hartas ir Jackas Blackas puikiai atlieka savo komiškas roles, suteikdami filmui nepakartojamą energiją ir nuotaiką.

Kodėl žiūrėti: linksmas, veiksmo kupinas filmas, kuriame daug juoko ir smagių situacijų, puikiai tinkantis atsipalaidavimui.

7. „Praktiūkantas“ (The Intern, 2015)

Šis šiltas ir lengvas filmas pasakoja apie vyresnį vyrą, kuris įsidarbina jaunų, modernių verslininkų įmonėje kaip stažuotojas. Pagrindinius vaidmenis atlieka Robertas De Niro ir Anne Hathaway, kurie sukuria malonią atmosferą, pripildytą subtilaus humoro ir gyvenimo išminties.

Kodėl žiūrėti: filmas skleidžia jaukumo ir pozityvumo jausmą, puikiai tinka tiems, kurie ieško lengvos, bet prasmingos komedijos.

8. „Sunokusios pamergės“ (Bridesmaids, 2011)

Jei mėgstate komedijas su daug komiškų nesusipratimų ir absurdiškų situacijų, „Mergvakaris“ yra vienas geriausių pasirinkimų. Tai pasakojimas apie būrį draugių, kurios ruošiasi vienos iš jų vestuvėms, tačiau susiduria su daugybe komiškų kliūčių. Filmas pasižymi ne tik nuotaikingu siužetu, bet ir puikiais aktoriniais pasirodymais.

Kodėl žiūrėti: juokingos, bet gyvenimiškos situacijos ir charizmatiškos veikėjos garantuoja gerą nuotaiką ir daug juoko.

9. „Nuotakos tėvas“ (Father of the Bride, 1991)

Ši šilta šeimos komedija apie tėvą, kuris stengiasi susitaikyti su tuo, kad jo dukra ruošiasi tuoktis, yra puikus pasirinkimas atsipalaiduoti. Filmas sukuria juokingas ir jausmingas situacijas, su kuriomis daugelis gali susitapatinti, o tėvo bandymai išlaikyti kontrolę per vestuvių planavimą yra tikra humoro šaltinis.

Kodėl žiūrėti: filmas yra lengvas, pilnas švelnaus humoro ir sentimentalių akimirkų, kurios paliks šypseną jūsų veide.

10. „Roko mokykla“ (School of Rock, 2003)

Ši komedija apie nepritapusį rokerį, kuris apsimeta mokytoju ir suburia vaikus į roką grojančią grupę, yra viena iš tų, kuri priverčia jaustis gerai. Jackas Blackas puikiai atlieka savo vaidmenį, o filmo lengvumas ir muzikinė atmosfera užtikrina, kad po jo jausitės įkvėpti ir linksmi.

Kodėl žiūrėti: lengvas, muzikalus ir labai juokingas filmas, kuris privers jus atsipalaiduoti ir pasijusti laimingesniais.

The post Filmai, kurie padeda atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Išbandykite įvairias technikas ir medžiagas

Vienas iš pirmųjų žingsnių atrandant savo meninį stilių – tai eksperimentavimas su įvairiomis technikomis ir medžiagomis. Dažnai menininkai pradeda nuo tam tikros krypties, tačiau vėliau išbando skirtingas priemones, kurios padeda atrasti naujus kūrybos būdus. Nebijokite eksperimentuoti su tapyba, piešimu, skulptūra, mišriomis technikomis ar skaitmeniniu menu – kiekviena sritis gali atverti naujus horizontus.

2. Stebėkite kitus menininkus ir jų darbus

Intelektuali ir vizualinė stimuliacija – labai svarbi kūrybos dalis. Stebėdami kitų menininkų darbus galite atrasti naujų įkvėpimo šaltinių, kurie padės jums suprasti, kokia kryptimi norėtumėte judėti. Tai gali būti garsūs menininkai arba šiuolaikiniai kūrėjai, kurie jums rezonuoja savo stiliumi ar technikomis.

3. Eksperimentuokite su spalvomis ir kompozicijomis

Spalvos ir kompozicijos yra svarbūs meninio stiliaus komponentai. Kaip menininkai, mes dažnai turime natūralią polinkį tam tikroms spalvų paletėms arba tam tikram vaizdų išdėstymui. Šie polinkiai gali būti pirmieji jūsų meninio stiliaus elementai. Išbandykite skirtingas spalvų derinimo technikas, naudokite ryškias arba pastelines spalvas, eksperimentuokite su šviesos ir šešėlio žaismu.

4. Leiskite savo darbui atspindėti jūsų asmenybę

Kiekvienas menininkas į savo darbus įtraukia dalelę savęs – savo jausmus, nuostatas ir pasaulėžiūrą. Unikalus meninis stilius gimsta iš to, kaip jūs įtraukiate savo asmenybę ir patirtį į savo kūrybą. Tai gali būti jūsų unikalūs išgyvenimai, vertybės, estetikos pojūtis ar emociniai išgyvenimai, kurie persipina su jūsų meniniais sprendimais.

5. Priimkite savo silpnybes ir stiprybes

Atrasti meninį stilių nereiškia, kad jūs turite būti tobulas kiekviename kūrybos etape. Net patys garsiausi menininkai susiduria su kūrybinėmis kliūtimis ir sunkumais. Svarbu priimti savo silpnybes kaip augimo galimybę ir sustiprinti tai, ką darote geriausiai. Niekas negali sukurti unikalaus stiliaus, jei jis nenuolatos mokosi ir tobulėja.

6. Nebijokite eksperimentuoti ir keistis

Meninis stilius nėra statiškas – jis nuolat keičiasi ir vystosi kartu su jumis. Nebijokite eksperimentuoti su naujomis technikomis, temomis ir įkvėpimo šaltiniais. Kartais tai, kas atrodo nesuderinama, gali virsti jūsų stiliaus dalimi ir padėti jums sukurti unikalų vizualinį parašą.

7. Kurkite nuolat

Svarbiausias meninio stiliaus kūrimo procesas – nuolatinė kūryba. Kuo daugiau praktikuojatės ir eksperimentuojate, tuo geriau suprantate, kas jums artima ir kas išreiškia jūsų unikalumą. Kiekvienas naujas kūrinys atneša ne tik patirtį, bet ir aiškesnį vaizdą apie tai, kaip norite save išreikšti.

8. Klausykitės savęs, o ne kitų lūkesčių

Kartais menininkai jaučia spaudimą atitikti tam tikrus lūkesčius ar normas, tačiau svarbu nepamiršti, kad jūsų meninis stilius turi atspindėti jus pačius, o ne kitų žmonių ar meno rinkos lūkesčius. Autentiškumas – tai vienas iš pagrindinių sėkmingo meninio stiliaus kūrimo elementų.

The post Kaip atrasti savo meninį stilių? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kas yra aromaterapija?

Aromaterapija yra natūrali gydymo forma, kurios metu naudojami augaliniai eteriniai aliejai, išgauti iš įvairių augalų, gėlių, medžių, vaisių ir žolelių. Šie aliejai išgaunami distiliavimo ar šalto spaudimo būdu ir turi itin stiprų, koncentruotą kvapą. Aromaterapijoje kvapai gali būti naudojami įvairiais būdais: per kvėpavimą (įkvėpus difuzoriuose ar garintuvuose) arba tepant ant odos (masažų, vonių ar kompresų metu). Kiekvienas aliejus turi specifines savybes ir veikia skirtingai, priklausomai nuo jo cheminės sudėties.

Kaip veikia aromaterapija?

Aromaterapijos poveikis pagrįstas žmogaus smegenų ir nervų sistemos reakcija į kvapus. Kvapai tiesiogiai veikia mūsų uoslės sistemą, kuri yra glaudžiai susijusi su smegenų limbine sistema – ta smegenų dalimi, kuri atsakinga už emocijas, atmintį, nuotaikas ir hormonų reguliavimą. Kai kvapnios molekulės pasiekia mūsų smegenis, jos gali sukelti atsipalaidavimo, džiaugsmo, energijos ar netgi ramybės jausmą.

Pagrindiniai aromaterapijos veiksmai:

1. Fiziniai pokyčiai kūne: Kai kurie eteriniai aliejai turi stiprias priešuždegimines, antibakterines ar imunomoduliacines savybes. Pavyzdžiui, arbatmedžio aliejus padeda kovoti su odos infekcijomis, levanda ramina sudirgusią odą, o eukaliptas palengvina kvėpavimą peršalimo metu.
2. Psichologinis poveikis: Aromaterapija gali padėti sumažinti stresą, nerimą, depresijos simptomus ir pagerinti nuotaiką. Kvapai veikia emocinius centrus smegenyse, todėl įkvėpus tam tikrų aliejų galima jaustis ramesniam, energingesniam arba labiau susikaupusiam.
3. Energetinė harmonija: Kai kurie kvapai, ypač susiję su meditacija ir dvasinėmis praktikomis, gali padėti subalansuoti vidinę energiją, skatinti aiškumą ir stiprinti sąmoningumą.

Kaip aromaterapija veikia kūną?

1. Streso mažinimas: Vienas iš dažniausių aromaterapijos privalumų yra streso mažinimas. Kvapai, tokie kaip levanda, ylang-ylang ir ramunėlės, veikia kaip natūralūs raminamieji, kurie padeda nuraminti nervų sistemą ir sumažinti kortizolio (streso hormono) lygį kraujyje. Įkvėpus šių eterinių aliejų, sumažėja raumenų įtampa, pagerėja miego kokybė ir atsiranda vidinė ramybė.

2. Kvėpavimo sistemos palaikymas: Kai kurie eteriniai aliejai, tokie kaip eukaliptas, pipirmėtė ar arbatmedis, padeda atverti kvėpavimo takus ir palengvina kvėpavimą. Tai ypač naudinga žmonėms, kenčiantiems nuo sinusito, alergijų ar peršalimo.

3. Imuninės sistemos stiprinimas: Daugelis eterinių aliejų turi stiprių antibakterinių, antivirusinių ir priešgrybelinių savybių. Pavyzdžiui, arbatmedžio ir eukalipto aliejai dažnai naudojami siekiant apsisaugoti nuo infekcijų, o citrinų ir apelsinų aliejai stiprina organizmo apsaugines funkcijas.

Kaip aromaterapija veikia sielą?

1. Emocinės pusiausvyros atkūrimas: Aromaterapija gali padėti subalansuoti emocijas. Tam tikri kvapai, kaip rožių ar nerolio, padeda atkurti emocinę pusiausvyrą ir palengvina nerimo, depresijos ar liūdesio jausmus. Levandų aliejus yra vienas iš populiariausių aliejų, naudojamų norint pasiekti gilų atsipalaidavimą ir pagerinti nuotaiką.

2. Dvasinis augimas: Aromaterapija dažnai naudojama meditacijos ar jogos praktikoje, siekiant gilinti dvasinę patirtį. Kvapai, tokie kaip frankincensas, mirra ar sandalmedis, padeda sukurti ramią aplinką, kuri palengvina meditaciją, sąmoningumą ir dvasinį augimą.

3. Energijos atgaivinimas: Aromaterapija gali padėti atkurti vidinę energiją ir padidinti gyvybingumą. Citrinų, bergamočių ir apelsinų aliejai suteikia energijos ir padeda susikaupti, skatindami pozityvią nuotaiką ir vidinį aktyvumą.

Populiariausi eteriniai aliejai ir jų nauda

• Levanda: Ramina, mažina stresą ir nerimą, pagerina miegą.
• Eukaliptas: Palengvina kvėpavimą, turi antibakterinių savybių.
• Citrina: Stiprina imuninę sistemą, gerina nuotaiką ir suteikia energijos.
• Pipirmėtė: Atpalaiduoja raumenų įtampą, pagerina koncentraciją.
• Arbatmedis: Stiprus antibakterinis ir antivirusinis poveikis.
• Ylang-ylang: Mažina stresą ir padeda atkurti emocinę pusiausvyrą.

The post Aromaterapija. Kas tai? Kaip tai veikia mūsų kūną ir sielą? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Joga

Joga

Schutterstock nuotr.

Jogos pratimai yra puikus būdas atsipalaiduoti. Jie ne tik padeda pagerinti jūsų fizinę formą bei laikyseną, bet ir ramina protą, gerina kvėpavimą ir koncentraciją.

2. Meditacija

Meditacija

Schutterstock nuotr.

Meditacija yra puiki priemonė nuo streso. Ji padeda sumažinti nerimą, gerina miegą ir pagerina bendrą emocinę būseną. Meditacija gali būti taikoma bet kur ir bet kada – tai gali būti tik 5 ar 10 minučių tylos ir ramybės vidury dienos.

3. Gilus kvėpavimas

Gilus kvėpavimas

Schutterstock nuotr.

Giliai kvėpuoti yra vienas paprasčiausių, bet efektyviausių būdų atsipalaiduoti. Tai padeda sumažinti streso hormonų lygį organizme, mažina širdies ritmą ir padeda jaustis ramiau.

4. Pasivaikščiojimas gamtoje

Pasivaikščiojimas gamtoje

Schutterstock nuotr.

Gamta yra viena geriausių streso mažinimo priemonių. Pasivaikščiojimas parke, miške ar prie jūros padeda atgaivinti protą ir kūną.

5. Fizinis aktyvumas

Fizinis aktyvumas

Schutterstock nuotr.

Sportas ar bet kokia kita fizine veikla gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti stresą. Tai gali būti plaukimas, bėgimas, šokis ar net paprasčiausias lipimas laiptais vietoj važiavimo liftu.

6. Hobis

Hobis

Schutterstock nuotr.

Užsiėmimas, kuris jums patinka, taip pat gali būti puiki atsipalaidavimo forma. Tai gali būti knygų skaitymas, fotografavimas, rankdarbiai, kepimas ar bet kokia kita veikla, kuri padeda jums atsipalaiduoti ir pasinerti į kitą pasaulį.

7. Masažai ir SPA procedūros

SPA procedūros

Schutterstock nuotr.

Šie atsipalaidavimo būdai gali atrodyti prabanga, tačiau jie yra labai efektyvūs mažinant stresą ir atgaivinant kūną. Tai gali būti aromaterapija, akupunktūra ar bet kokia kita SPA procedūra. Mylimo rankomis padarytas masažas suteikia ne ką mažesnį atsipalaidavimo jausmą nei profesionalo atliktos procedūros.

Atsiminkite, kad svarbu reguliariai atsipalaiduoti, nes tai padeda išlaikyti sveiką protą ir kūną. Raskite tai, kas jums labiausiai patinka ir skirkite nors šiek tiek kokybiško laiko vien tik sau.

The post 7 patys geriausi atsipalaidavimo būdai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Rožinis triukšmas – kas tai?

Kaip ir baltasis, taip ir rožinis triukšmas yra foninis garsas, padedantis atsiriboti nuo išorinio pasaulio. Tačiau pagrindinis skirtumas tarp jų – tai dažnis.

Baltasis triukšmas pasižymi vienodai skambančiu šnypšiančiu garsu, kaip siurblio, kondicionieriaus veikimas ar statinis televizoriaus šnypštimas pasibaigus programai. Rožiniam triukšmui būdingi besikeičiantys žemi garsai, tokie kaip vandenyno ošimas ar lietus.

Rožinis triukšmas padeda atsipalaiduoti ir užmigti

Foniniai garsai padeda mūsų smegenims susikoncentruoti į vieną dalyką ir nesiblaškyti, o tai nuramina ir tuomet mes greičiau užmiegame. Maža to, jie užgožia išorinius trukdžius – eismo garsus už lango, muziką ar pokalbius kaimyniniame bute už sienos ir panašiai.

Ilgą laiką buvo manoma, kad užmigti padeda baltas triukšmas – ir tai tiesa. Tačiau prieš kelis metus mokslininkai nustatė, kad baltasis triukšmas dėl savo aukštų dažnių turi įtakos greitesniam smegenų senėjimui. O štai rožinio triukšmo dažniai yra labiau subalansuoti ir mums natūralesni, todėl malonesni ir naudingesni kiek ausims, tiek ir smegenims. Kai kurie mokslininkai teigia, kad rožinis triukšmas netgi gerina atmintį.

Įvairios triukšmo spalvos

Baltas triukšmas apima įvairaus dažnio tačiau vienodo intensyvumo garsus. Pavyzdžiui statinis televizoriaus garsas, plaukų džiovintuvo ūžimas.

Rožinis triukšmas apima įvairius, tačiau žemesnius ir intensyvesnius dažnius. Pavyzdžiui krioklio vandens šniokštimas ar jūros bangų mūša.

Rudas arba raudonas triukšmas apima įvairius žemesnius ir intensyvesnius dažnius, tačiau yra gerokai galingesnis už rožinį triukšmą. Pavyzdžiui, garų lygintuvo šnypštimo garsas.

Juodas triukšmas apima nulinio dažnio garsą, t. y. visišką tylą.

Rožinio triukšmo minusai

Ir nors kol kas neatrasta, kad rožinis triukšmas būtų žalingas, mokslininkai įspėja, kad gali išsivystyti priklausomybė. O tai reiškia, kad ilgainiui be šio foninio garso nebus įmanoma užmigti išvis. Jei kasnakt atsigulusi įsijungsi rožinį triukšmą prieš miegą, smegenys ims tai traktuoti kaip signalą, kad laikas miegoti. Be šio signalo ateityje, galimai, jos nebegalės to padaryti.

The post Paslaptingasis rožinis triukšmas: kodėl jis padeda atsipalaiduoti ir užmigti? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Jaunai moteriai su vidinėmis baimėmis atsisveikinti padėjo ne kas kita, o jogos praktikos. Būtent šios sporto šakos disciplina Donatą išmokė pajausti tikrąją save ir pažaboti laisvai kvėpuoti neleidžiančius įsitikinimus. Šiuo metu mergina ne tik sėkmingai realizuoja save įvairiausiose veiklose, bet ir savo gyvenimiškais patyrimais dalinasi su kitais žmonėmis. Su Donata kalbamės apie tai, kaip svarbu neapleisti savo vidinio pasaulio ir pripildyti jį žiniomis, šviesa bei gerumu.

Donata, trumpai papasakok, kada susidomėjai joga?

Joga mano gyvenime atsirado senokai. Į pirmuosius jogos užsiėmimus nuėjau dar paauglystėje, vedama intuicijos. Niekas mano artimoje aplinkoje šios disciplinos nepraktikavo, todėl nebuvo kas mane galėtų pastūmėti tuo užsiimti. Vos tik atsidūrusi užsiėmimuose supratau, kad man ten labai patinka, todėl pradėjau reguliariai lankyti jogos praktikas. Nors paauglystėje pasitaikė keletas laikotarpių, kuomet buvau padariusi pertrauką, vos tik sugrįždavau į jogą, mane aplankydavo ypatingas pojūtis. Iš karto pajausdavau didžiulį savijautos skirtumą tarp to, kuomet praktikuoju jogą ir kuomet – ne. Tad taip ši disciplina tapo labai svarbia mano gyvenimo dalimi.

Donata Šimkevičiūtė

Asm. albumo nuotr.

Kaip, pradėjus praktikuoti jogą, pasikeitė tavo kasdienybė, galbūt joga turėjo teigiamų pokyčių ir tavo asmenybei?

Jau po pirmo mėnesio jogos praktikos pastebėjau, kaip mano chaotiškame gyvenime atsirado daugiau balanso, pradėjau geriau jausti save ir mane supančią aplinką. Man labai patiko, kad jogos praktikoje viskas grindžiama patyrimu – sąmoningai išgyventas asmeninis patyrimas paliečia širdį ir geba atskleisti tikrąsias tiesas. Na, o pačia jogos filosofija pradėjau domėtis kiek vėliau. Vis dėlto praktikuojant jogą ilgesnį laiką, daug filosofijos principų manyje ,,instaliavosi“ savaime. Pamenu, kai tik pradėjau gilintis į jogos filosofiją, mane ši filosofijos rūšis kaipmat įtraukė ir aš pajutau didžiulį vidinį norą mokytis bei semtis išminties. Ši filosofija man suteikė apšvietos, o gyvenimas, gilinantis į šios filosofijos ypatybes pasidarė kur kas prasmingesnis bei įdomesnis. Joga tarytum atrakino manyje platesnį pasaulio matymą, suvokimą.

Šiandien esi jogos instruktorė. Kokį kelią tau teko nueiti? Ar norint tapti šios srities specialiste teko pereiti kokius nors kursus, mokymus, lankyti seminarus?

Nebuvau užsibrėžusi tikslo tapti jogos mokytoja. Aš tiesiog ieškojau sau pagalbos pasitelkdama įvairius būdus, nes mane slėgė daug vidinių konfliktų, taip pat turėjau beprotiškai daug baimių, nes visada buvau be galo jautri. Pavyzdžiui, ankstyvoje jaunystėje, kuomet reikėdavo kalbėti prieš grupelę žmonių, aš tiesiog apsiverkdavau. Visiškai nepasitikėjau savimi, turėjau daugybę kompleksų. Buvau (ir esu) meniškos prigimties, bet jaunystėje labai norėjau pritapti prie „normalių“ jaunuolių ir dėl to patyriau daug vidinių kančių. Visi šie išgyvenimai mane paskatino pradėti skaityti saviugdos knygas, lankyti įvairius seminarus įvairiomis saviugdos temomis, dalyvauti kursuose, praktikose, mokymuose bei stovyklose.

Donata Šimkevičiūtė

Asm. albumo nuotr.

Laikui bėgant šios visos veiklos užėmė didžiąją dalį mano gyvenimo, o kuomet išvykau į patyriminę stovyklą Balyje, suvokiau, kad galiu ir noriu padėti kitiems. Tiesa, pirmiausia į jogos mokytojų kursus užsirašiau manydama, kad einu į juos tik dėl savęs, tačiau proceso eigoje manyje gimė suvokimas, kad nebenoriu būti tik praktikų vartotoja – noriu su žmonėmis dalintis tuo, kas man pačiai padėjo. Pamažu pradėjo plūsti pasiūlymai vesti jogos užsiėmimus. Net nepastebėjau, kaip mano gyvenime jogo atsirado vis daugiau. Na, o šiandien aš vidutiniškai po keturias valandas per dieną vedu jogos praktiką žmonėms.

Esi ne tik jogos instruktorė, taip pat įkūrei „Dharma: kūrybiškumo namus“, kuriuose užsiimama jogos, judesio, kvėpavimo, saviugdos praktikomis. Gal galėtum papasakoti, kas tai per vieta?

„Dharma: kūrybiškumo namai“ – tai vieta, kurioje kiekvieno žmogaus laukia nepamirštama patirtis. Labai noriu žmonėms suteikti neužmirštamą potyrį, padėti patirti šios akimirkos grožį. Šiuose namuose vykta įvairios praktikos, kurios veda į savęs pažinimą bei gyvenimo balanso susigrąžinimą. Noriu pabrėžti žodį „patirti“, nes skaityti ir žinoti yra viena, o patirti yra visai kas kita. Įkurdama šią vietą, norėjau sukurti saugią ir jaukią aplinką, kurioje kiekvienas bus priimtas toks, koks yra ir kur nereikia savęs kažkaip „įpakuoti“. Čia, šiuose namuose, galime patirti save, nerti į tikrumą, peržengti savo baimes, vidinius blokus, ribojančius laisvę įsitikinimus bei pažadinti savyje dėkingumą, atjautą, meilę. Taip pat šiuose užsiėmimuose yra derinami aromatai, muzika, tad kiekvienos pratybos skirtos gilesniam atsipalaidavimui.

Donata Šimkevičiūtė

Asm. albumo nuotr.

Yra teigiama, kad joga gali pagelbėti norint nuslopinti nerimą, išvengti depresijos, susigrąžinti gyvenime balansą. Ar iš tiesų joga veikia žmogaus psichologinę būseną?

Tikrai taip, joga yra tarsi tiltas tarp žmogaus fizinio kūno ir jo psichikos. Jogos praktika yra viena veiksmingiausių priemonių norint pašalinti dvasinį nestabilumą, susigrąžinti harmoniją, tapti pozityvesniu. Reguliuojant savo fiziologiją, mes keičiame ir savo psichologiją. Taip yra pasiekiama kūno bei dvasios vienovė, o ši būsena ramina, teikia vidinio džiaugsmo bei teigiamai veikia fizinę sveikatą. Joga dar apibūdinama kaip proto, kūno ir dvasios susijungimas, kuris pasiekiamas praktikuojant tam tikras kūno padėtis. Praktikuojant asanas, meditaciją, jogos kvėpavimo pratimus, galime kontroliuoti savo savijautą, stiprinti nervų sistemą, reguliuoti hormonų pusiausvyrą, pasiekti vidinės ramybės ir laimės būseną. Jogos metodai moko visapusiškai atpalaiduoti protą, atsiriboti nuo aplinkinio pasaulio triukšmo, išlaisvinti savo mintis. Tiesa, norint pasiekti šiuos dalykus, labai svarbu atkaklumas ir nuoseklumas.

Ar tiesa, kad įvairiausi jogos pozų deriniai gali būti pasitelkiami esant tam tikroms problemoms, pavyzdžiui, kai kurios iš jų gali pagelbėti slopinant nerimą, kitos – gerinant miegą, trečios – norint susitvarkyti žarnyną?

Iš tiesų, žmogaus kūnas yra pilnas „mygtukų“ ir „svirčių“, kuriuos aktyvavus galime pakeisti savo būklę. Jogos fizinė disciplina apima specifines kvėpavimo technikas bei pozas. Pasirinkus atitinkamus jogos pozų derinius, galime pagerinti virškinimą, nuraminti širdies veiklą, padidinti produktyvumą, sumažinti streso bei nerimo kiekį, taip pat, jei jaučiamės tingūs, pasisemti žvalumo. Na, ir priešingai, jei esame hiperaktyvūs, jaučiame pernelyg didelį susijaudinimą kasdienėse situacijose, nesugebame susikoncentruoti, išmokus praktikuoti jogą, galime atrasti vidinę ramybę, susigrąžinti gyvenime balansą. Šios jogos žinios žmonėms prieinamos jau tūkstančius metų, o aš pati esu laiminga, kad galiu dalintis tuo su kitais.

Donata Šimkevičiūtė

Asm. albumo nuotr.

Ar joga – vienintelė praktika, suteikianti tau ramybės ir harmonijos? Kas dar daro tave laimingą ir padeda gyventi darnoje su savimi bei aplinkiniais?

Turiu labai daug mėgstamų praktikų ir veiklų. Dievinu kūrybą visomis prasmėmis. Esu ištobulinusi tapybą – nuo pat mažų dienų skiriu tam daug laiko. Taip pat man labai patinka gaminti maistą – niekuomet negaminu iš recepto, nes tikiu, kad taip pasireiškia tikroji kūryba. Mano patiekalai taip tiesiogine to žodžio prasme tampa nepakartojami, net draugai sako, kad aš virtuvėje „raganauju“ (šypsosi). Labai patinka aktyvi fizinė veikla – bėgiojimas, važinėjimas riedučiais, plaukimas vandenlente ir panašiai. Neseniai atradau save ir muzikoje – mokausi groti viončele. Šį muzikos instrumentą aš tiesiog įsimylėjau! Dar paminėčiau, kad laimingą mane daro bendrystė, bendravimas su įvairias žmonėmis – mėgstu klausytis kitų, mokytis iš jų gyvenimiškos patirties.

The post Jogos trenerė Donata Šimkevičiūtė: „Atsisveikinti su vidinėmis baimėmis ir kompleksais man padėjo jogos praktikos“ appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Nebijok prašyti pagalbos. Jei matai, kad dėl pernelyg užimta, ar kažkokių kitų svarbių priežasčių nebeįstengi susidoroti su tau paskirtomis užduotimis – nebijok klausti. Būtinai pasikalbėk, paprašyk patarimų žmogaus, kuris tavo nuomone, galėtų tave suprasti ir padėti, tai gali būti mokytojas, dėstytojas, tėvai ar psichologas.

Perrašinėk svarbius užrašus. Yra vienas labai paprastas triukas – perrašyti svarbius užrašus, jis tau gali padėti lengviau įsiminti svarbią informaciją. Todėl atėjus svarbiam atsiskaitymui, greičiau prisiminsi žinias, kurių tau reikia.

Atsipalaiduok. Kai patiri stresą, nėra lengva galvoti apie atsipalaidavimo būdus. Tačiau tokie dalykai kaip karšta vonia ar tiesiog paprasčiausias „padrybsojimas“ ant sofos gali puikiai nuraminti mintis ir po kurio laiko galėsi vėl produktyviai mokytis.

Susidaryk darbų sąrašą. Susidariusi darbų sąrašą bei susirašiusi kiekvieno svarbą, galėsi juos susidėlioti eilės tvarka: nuo svarbesnių iki mažiau svarbesnių darbų. Taip išvengsi „pražiopsoti“ svarbias užduotis.

Nustatyk laikmatį 20 minučių. Jeigu turi, švelniai tariant, tikrai sunkią užduotį – tokią, kuri jau praktiškai tapo tavo naktinių košmarų priežastimi – žinok, kad paslaptis slypi mažyčiuose žingsniuose. Mintis, kad teks stačia galvą į tai pasinerti, gali paskatinti tave atidėlioti šį darbą, kas ilgalaikėje perspektyvoje tikrai pridarys žalos, todėl verčiau nepulk mėginti visko įveikti vienu prisėdimu, o nepersistenk ir daryk viską pamažu. Nustatyk laikmatį 20 minučių ir pažadėk sau malonų atpildą po to, kai įveiksi.

Pirmiausia įveik didžiausią užduotį. Kai jau atsisėdi dirbti, nepradėk nuo smulkesnių užduočių, o verčiau iškart imkis pačios didžiausios. Ją įveikus apims toks džiaugsmas ir jėgų antplūdis, kad motyvacija šaus kaip raketa į dangų ir netrukus susidorosi su visais likusiais darbais. Be to, į sunkiausią darbą būsi susikoncentravusi tada, kai galva veikia geriausiai.

Išeik pasivaikščioti. Nors tai skamba paradoksaliai, tačiau kartais smegenims reikia leisti pailsėti, kad jie iš tikrųjų galėtų parodyti, ką gali. Koks vienas geriausių būdų tai padaryti? Išeik pasivaikščioti! Stenfordo universiteto mokslininkų duomenimis, tai gali padidinti tavo kūrybiškumą iki 60 procentų. Ir, kad ir kaip nesąžiningai tai atrodytų, namų darbai nepalengvės nuo to, kad tu ilgiau į juos žiopsai, tad jei jautiesi įstrigusi, tiesiog kelkis nuo kėdės ir pajudėk.

Nepiktnaudžiauk kava ir energetiniais gėrimais. Būk atsargi su aktyvumą sukeliančiais gėrimais. Tai ne visuomet išeina į naudą, atrodytų keista, bet kava bei energetiniai gėrimai kai kuriuos veikia atvirkščiai – sukelia mieguistumą, o jų padauginus ima svaigti galva, drebėti rankos, darosi sunku susikaupti. Tau to tikrai nereikia!

„Nepersimokyk“. Yra daug kitų dalykų, kuriuos gali padaryti vietoj sėdėjimo prie knygų ištisas valandas. Be to, ilgai mokantis tą patį dalyką, tavo smegenys tam dalykui nebebus tokios imlios. Persimokydama daugiau neišmoksi.

Neignoruok miego. Mokslininkai teigia: „Normaliam miegui reikia 8 valandų“. Na, bet juk kiekvienam skirtingai, svarbiausia kiekvieną kart neužsisėdėti naktimis, tam kad kitą dieną jaustumeisi žvali bei energinga, pasiruošusi priimti naują, iššūkių kupiną dieną!

Daryk mokymosi pertraukėles. „Neprisiklijuok“ prie knygų ištisoms valandoms, bent kas valandą daryk trumpas pertraukėles. Užkąsk arba tiesiog ramiai pasėdėk, svarbiausia bent trumpam „atplėšti“ savo mintis nuo to, ką mokaisi.

Technologijas naudok geriems dalykams, ne blogiems. Esminis klausimas štai koks – kaip tu ketini susitelkti į užduočių atlikimą, kai interneto platybės tau po ranka?! Žinoma, galima mėginti pasikliauti savo valios jėga, tačiau ar ne būtų lengviau tam, kam mėgini atsispirti, sumokėti ta pačia moneta? Yra įvairių programėlių (tarkime, „Self Control“ ar „Cold Turkey“), kurios laikinai blokuoja bet kokį tavo pasirinktą tinklalapį.

The post Auksinės mokymosi taisyklės, kurių laikosi dešimtukininkai appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.