Šiandien žvelgiant į švytinčią ir nuolat besišypsančią grožio terapeutę bei jogos instruktorę Donatą Šimkevičiūtę, galvoje, ko gero, nešmėkštelėtų mintis, kad kadaise ši jauna moteris kentėjo nuo slegiančių kompleksų.
Jaunai moteriai su vidinėmis baimėmis atsisveikinti padėjo ne kas kita, o jogos praktikos. Būtent šios sporto šakos disciplina Donatą išmokė pajausti tikrąją save ir pažaboti laisvai kvėpuoti neleidžiančius įsitikinimus. Šiuo metu mergina ne tik sėkmingai realizuoja save įvairiausiose veiklose, bet ir savo gyvenimiškais patyrimais dalinasi su kitais žmonėmis. Su Donata kalbamės apie tai, kaip svarbu neapleisti savo vidinio pasaulio ir pripildyti jį žiniomis, šviesa bei gerumu.
Donata, trumpai papasakok, kada susidomėjai joga?
Joga mano gyvenime atsirado senokai. Į pirmuosius jogos užsiėmimus nuėjau dar paauglystėje, vedama intuicijos. Niekas mano artimoje aplinkoje šios disciplinos nepraktikavo, todėl nebuvo kas mane galėtų pastūmėti tuo užsiimti. Vos tik atsidūrusi užsiėmimuose supratau, kad man ten labai patinka, todėl pradėjau reguliariai lankyti jogos praktikas. Nors paauglystėje pasitaikė keletas laikotarpių, kuomet buvau padariusi pertrauką, vos tik sugrįždavau į jogą, mane aplankydavo ypatingas pojūtis. Iš karto pajausdavau didžiulį savijautos skirtumą tarp to, kuomet praktikuoju jogą ir kuomet – ne. Tad taip ši disciplina tapo labai svarbia mano gyvenimo dalimi.
Kaip, pradėjus praktikuoti jogą, pasikeitė tavo kasdienybė, galbūt joga turėjo teigiamų pokyčių ir tavo asmenybei?
Jau po pirmo mėnesio jogos praktikos pastebėjau, kaip mano chaotiškame gyvenime atsirado daugiau balanso, pradėjau geriau jausti save ir mane supančią aplinką. Man labai patiko, kad jogos praktikoje viskas grindžiama patyrimu – sąmoningai išgyventas asmeninis patyrimas paliečia širdį ir geba atskleisti tikrąsias tiesas. Na, o pačia jogos filosofija pradėjau domėtis kiek vėliau. Vis dėlto praktikuojant jogą ilgesnį laiką, daug filosofijos principų manyje ,,instaliavosi“ savaime. Pamenu, kai tik pradėjau gilintis į jogos filosofiją, mane ši filosofijos rūšis kaipmat įtraukė ir aš pajutau didžiulį vidinį norą mokytis bei semtis išminties. Ši filosofija man suteikė apšvietos, o gyvenimas, gilinantis į šios filosofijos ypatybes pasidarė kur kas prasmingesnis bei įdomesnis. Joga tarytum atrakino manyje platesnį pasaulio matymą, suvokimą.
Šiandien esi jogos instruktorė. Kokį kelią tau teko nueiti? Ar norint tapti šios srities specialiste teko pereiti kokius nors kursus, mokymus, lankyti seminarus?
Nebuvau užsibrėžusi tikslo tapti jogos mokytoja. Aš tiesiog ieškojau sau pagalbos pasitelkdama įvairius būdus, nes mane slėgė daug vidinių konfliktų, taip pat turėjau beprotiškai daug baimių, nes visada buvau be galo jautri. Pavyzdžiui, ankstyvoje jaunystėje, kuomet reikėdavo kalbėti prieš grupelę žmonių, aš tiesiog apsiverkdavau. Visiškai nepasitikėjau savimi, turėjau daugybę kompleksų. Buvau (ir esu) meniškos prigimties, bet jaunystėje labai norėjau pritapti prie „normalių“ jaunuolių ir dėl to patyriau daug vidinių kančių. Visi šie išgyvenimai mane paskatino pradėti skaityti saviugdos knygas, lankyti įvairius seminarus įvairiomis saviugdos temomis, dalyvauti kursuose, praktikose, mokymuose bei stovyklose.
Laikui bėgant šios visos veiklos užėmė didžiąją dalį mano gyvenimo, o kuomet išvykau į patyriminę stovyklą Balyje, suvokiau, kad galiu ir noriu padėti kitiems. Tiesa, pirmiausia į jogos mokytojų kursus užsirašiau manydama, kad einu į juos tik dėl savęs, tačiau proceso eigoje manyje gimė suvokimas, kad nebenoriu būti tik praktikų vartotoja – noriu su žmonėmis dalintis tuo, kas man pačiai padėjo. Pamažu pradėjo plūsti pasiūlymai vesti jogos užsiėmimus. Net nepastebėjau, kaip mano gyvenime jogo atsirado vis daugiau. Na, o šiandien aš vidutiniškai po keturias valandas per dieną vedu jogos praktiką žmonėms.
Esi ne tik jogos instruktorė, taip pat įkūrei „Dharma: kūrybiškumo namus“, kuriuose užsiimama jogos, judesio, kvėpavimo, saviugdos praktikomis. Gal galėtum papasakoti, kas tai per vieta?
„Dharma: kūrybiškumo namai“ – tai vieta, kurioje kiekvieno žmogaus laukia nepamirštama patirtis. Labai noriu žmonėms suteikti neužmirštamą potyrį, padėti patirti šios akimirkos grožį. Šiuose namuose vykta įvairios praktikos, kurios veda į savęs pažinimą bei gyvenimo balanso susigrąžinimą. Noriu pabrėžti žodį „patirti“, nes skaityti ir žinoti yra viena, o patirti yra visai kas kita. Įkurdama šią vietą, norėjau sukurti saugią ir jaukią aplinką, kurioje kiekvienas bus priimtas toks, koks yra ir kur nereikia savęs kažkaip „įpakuoti“. Čia, šiuose namuose, galime patirti save, nerti į tikrumą, peržengti savo baimes, vidinius blokus, ribojančius laisvę įsitikinimus bei pažadinti savyje dėkingumą, atjautą, meilę. Taip pat šiuose užsiėmimuose yra derinami aromatai, muzika, tad kiekvienos pratybos skirtos gilesniam atsipalaidavimui.
Yra teigiama, kad joga gali pagelbėti norint nuslopinti nerimą, išvengti depresijos, susigrąžinti gyvenime balansą. Ar iš tiesų joga veikia žmogaus psichologinę būseną?
Tikrai taip, joga yra tarsi tiltas tarp žmogaus fizinio kūno ir jo psichikos. Jogos praktika yra viena veiksmingiausių priemonių norint pašalinti dvasinį nestabilumą, susigrąžinti harmoniją, tapti pozityvesniu. Reguliuojant savo fiziologiją, mes keičiame ir savo psichologiją. Taip yra pasiekiama kūno bei dvasios vienovė, o ši būsena ramina, teikia vidinio džiaugsmo bei teigiamai veikia fizinę sveikatą. Joga dar apibūdinama kaip proto, kūno ir dvasios susijungimas, kuris pasiekiamas praktikuojant tam tikras kūno padėtis. Praktikuojant asanas, meditaciją, jogos kvėpavimo pratimus, galime kontroliuoti savo savijautą, stiprinti nervų sistemą, reguliuoti hormonų pusiausvyrą, pasiekti vidinės ramybės ir laimės būseną. Jogos metodai moko visapusiškai atpalaiduoti protą, atsiriboti nuo aplinkinio pasaulio triukšmo, išlaisvinti savo mintis. Tiesa, norint pasiekti šiuos dalykus, labai svarbu atkaklumas ir nuoseklumas.
Ar tiesa, kad įvairiausi jogos pozų deriniai gali būti pasitelkiami esant tam tikroms problemoms, pavyzdžiui, kai kurios iš jų gali pagelbėti slopinant nerimą, kitos – gerinant miegą, trečios – norint susitvarkyti žarnyną?
Iš tiesų, žmogaus kūnas yra pilnas „mygtukų“ ir „svirčių“, kuriuos aktyvavus galime pakeisti savo būklę. Jogos fizinė disciplina apima specifines kvėpavimo technikas bei pozas. Pasirinkus atitinkamus jogos pozų derinius, galime pagerinti virškinimą, nuraminti širdies veiklą, padidinti produktyvumą, sumažinti streso bei nerimo kiekį, taip pat, jei jaučiamės tingūs, pasisemti žvalumo. Na, ir priešingai, jei esame hiperaktyvūs, jaučiame pernelyg didelį susijaudinimą kasdienėse situacijose, nesugebame susikoncentruoti, išmokus praktikuoti jogą, galime atrasti vidinę ramybę, susigrąžinti gyvenime balansą. Šios jogos žinios žmonėms prieinamos jau tūkstančius metų, o aš pati esu laiminga, kad galiu dalintis tuo su kitais.
Ar joga – vienintelė praktika, suteikianti tau ramybės ir harmonijos? Kas dar daro tave laimingą ir padeda gyventi darnoje su savimi bei aplinkiniais?
Turiu labai daug mėgstamų praktikų ir veiklų. Dievinu kūrybą visomis prasmėmis. Esu ištobulinusi tapybą – nuo pat mažų dienų skiriu tam daug laiko. Taip pat man labai patinka gaminti maistą – niekuomet negaminu iš recepto, nes tikiu, kad taip pasireiškia tikroji kūryba. Mano patiekalai taip tiesiogine to žodžio prasme tampa nepakartojami, net draugai sako, kad aš virtuvėje „raganauju“ (šypsosi). Labai patinka aktyvi fizinė veikla – bėgiojimas, važinėjimas riedučiais, plaukimas vandenlente ir panašiai. Neseniai atradau save ir muzikoje – mokausi groti viončele. Šį muzikos instrumentą aš tiesiog įsimylėjau! Dar paminėčiau, kad laimingą mane daro bendrystė, bendravimas su įvairias žmonėmis – mėgstu klausytis kitų, mokytis iš jų gyvenimiškos patirties.
