Klaida Nr. 1: geležį vartojate kartu su ją blokuojančiais produktais

Daugelis nežino, kad kai kurie įprasti produktai trukdo geležies pasisavinimui. Kava, juodoji ir žalioji arbata, kakava, taip pat kalcio turintys produktai (pienas, sūris, jogurtas) gali gerokai sumažinti geležies įsisavinimą.

Ką daryti?
Geležies turinčius patiekalus valgykite bent 1–2 valandas prieš arba po kavos, arbatos ir pieno produktų.

Klaida Nr. 2: per mažai vitamino C

Net ir augalinės kilmės geležis gali būti puikiai pasisavinama, jei mityboje netrūksta vitamino C. Deja, dažnai geležies šaltiniai vartojami be jo.

Ką daryti?
Prie geležies turinčių patiekalų pridėkite paprikos, citrusinių vaisių, brokolių, raugintų kopūstų ar šlakelį citrinos sulčių.

Klaida Nr. 3: pasitikima tik augaliniais geležies šaltiniais

Augalinė (neheminė) geležis pasisavinama prasčiau nei gyvūninės kilmės (heminė). Net subalansuota vegetariška mityba gali neužtikrinti pakankamo geležies kiekio, ypač moterims.

Ką daryti?
Jei nevalgote mėsos, būtina itin kruopščiai derinti produktus ir reguliariai tikrinti geležies rodiklius.

Klaida Nr. 4: ignoruojami virškinimo sutrikimai

Skrandžio rūgštingumo sumažėjimas, žarnyno uždegimai ar dažnas antacidinių vaistų vartojimas gali ženkliai pabloginti geležies pasisavinimą.

Ką daryti?
Jei geležies trūkumas kartojasi, verta įvertinti ne tik mitybą, bet ir virškinimo sistemos būklę.

Klaida Nr. 5: per mažas kalorijų kiekis

Nuolatinės dietos, ribojantis valgymas ar labai mažas kalorijų kiekis gali lemti mikroelementų trūkumą, net jei maistas atrodo „kokybiškas“.

Ką daryti?
Organizmui reikia pakankamai energijos, kad jis galėtų pasisavinti maistines medžiagas.

Klaida Nr. 6: savarankiškas papildų vartojimas

Geležies papildai ne visada yra sprendimas. Netinkama dozė ar forma gali sukelti šalutinius poveikius arba būti tiesiog neefektyvi.

Ką daryti?
Papildus vartokite tik pasitarę su gydytoju ir atlikę kraujo tyrimus.

The post Valgote teisingai, bet vis tiek trūksta geležies? Įvardijo dažniausias klaidas appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Jautienos troškinio receptas

Ingredientai (4–6 porcijoms)

• 1 kg jautienos (mentė, sprandinė arba krūtinėlė)
• 2 svogūnai
• 2–3 morkos
• 2 skiltelės česnako
• 2 v. š. pomidorų pastos
• 700 ml jautienos sultinio (arba vandens)
• 2 lauro lapai
• 3–4 juodųjų pipirų grūdeliai
• Druska pagal skonį
• 2 v. š. aliejaus
• 1 v. š. miltų (nebūtina, tirštumui)
• Šviežių arba džiovintų čiobrelių, petražolių (pagal skonį)

Gaminimo eiga

1. Mėsos paruošimas
   Jautieną supjaustykite vidutinio dydžio kubeliais. Nusausinkite popieriniu rankšluosčiu – taip mėsa gražiau apskrus.
2. Apkepimas
   Storadugniame puode ar keptuvėje įkaitinkite aliejų. Jautieną apkepkite dalimis ant didesnės ugnies, kol gražiai paruduos. Išimkite į lėkštę.
3. Daržovės
   Toje pačioje talpoje apkepkite smulkintus svogūnus, kol suminkštės. Sudėkite česnaką, morkas, trumpai pakepinkite. Įmaišykite pomidorų pastą ir, jei naudojate, miltus – pakepinkite dar 1 minutę.
4. Troškinimas
   Grąžinkite mėsą į puodą, supilkite sultinį, sudėkite lauro lapus, pipirų grūdelius, žoleles. Užvirkite, sumažinkite ugnį, uždenkite ir troškinkite 1,5–2 valandas, kol mėsa taps minkšta.
5. Pabaiga
   Pagardinkite druska, jei reikia – dar šiek tiek pipirais. Prieš patiekiant leiskite troškiniui pastovėti 10–15 minučių.

The post Jautienos troškinys – minkštas, sodrus ir lėtai brandinto skonio patiekalas, kupinas geležies appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Net ir vartojant geležies turinčius produktus ar papildus, organizmas ne visada sugeba šią medžiagą tinkamai pasisavinti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės teigimu, geležies pasisavinimą lemia ne vien mityba – jį gali paveikti ir virškinimo sutrikimai, vaistų vartojimas bei, atrodytų, nekalti įpročiai, pavyzdžiui, kavos puodelis po valgio.

Įvardijo pirmuosius geležies trūkumo signalus

Vaistininkė paaiškina, kad mažakraujystė gali būti kelių tipų. Dažniausiai pasitaiko ferodeficitinė anemija, t. y. geležies stokos sąlygota mažakraujystė. Ją gali sukelti nepilnavertė mityba, rūkymas, nėštumas, o vaikams – augimo šuoliai. 

Pasak jos, kiti anemijos tipai – lėtinių ligų sukelta anemija, kai organizmas neįsisavina geležies dėl virškinimo sistemos ar kitų ligų, bei megaloblastinė anemija, susijusi su vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumu.

Ankstyvoje stadijoje mažakraujystę pastebėti sunku, ypač vaikams. Tačiau nuovargis ir silpnumas – vieni dažniausių simptomų, rodančių geležies trūkumą organizme. Be to, šiai būklei būdinga išblyškusi oda, pabalę nagai ir lūpos, sausa oda, trapūs nagai, galvos svaigimas, sumažėjęs apetitas ir pagreitėjęs širdies ritmas.

„Tikslinga bent kartą per metus atlikti profilaktinius kraujo tyrimus, kurie leidžia įvertinti bendrą kraujo būklę. Svarbu tirti ne tik hemoglobino ar hematokrito rodiklius, bet ir feritino bei transferino kiekį. Feritinas parodo, kiek organizmas turi geležies atsargų, o transferinas padeda nustatyti geležies apykaitos sutrikimus“, – teigia K. Šnirpūnienė.

Anot jos, tiksli diagnozė yra būtina, nes klaidingai pasirinktas gydymas gali būti neveiksmingas.

„Hematologai dažnai skiria ir kitus tyrimus – kepenų, inkstų, virškinamojo trakto ar ginekologinius – siekiant nustatyti anemijos priežastį. Jei diagnozė nėra tiksli, žmogus gali be reikalo vartoti geležies papildus, nors iš tiesų jam trūksta visai kito elemento, pavyzdžiui, vitamino B12,“ – priduria specialistė.

Veiksniai, trukdantys geležies įsisavinimui

Kartais geležies trūkumą lemia ne jos stoka maiste, o netinkami jo deriniai. Taninai iš kavos ar arbatos, kalcis iš pieno produktų, fitatai iš sojos ir fosvitinas, esantis kiaušiniuose, jungiasi su geležimi, todėl ši tampa sunkiau pasisavinama.

„Maistas gali sumažinti geležies įsisavinimą net iki 40 procentų, todėl kai kurie gamintojai rekomenduoja preparatus vartoti prieš valgį arba po jo“, – sako vaistininkė.

Tiesa, yra ir priešingai veikiančių medžiagų – vitaminai C, B12, folio rūgštis bei mikroelementai, tokie kaip varis ar cinkas, padeda organizmui geriau pasisavinti geležį. Tuo metu kalcis, magnis, vitaminas E ir rūgštingumą mažinantys vaistai, priešingai, mažina geležies pasisavinimą.

„Tarp geležies preparatų ir kitų vaistų – pavyzdžiui, antibiotikų ar tiroksino – vartojimo būtina daryti maždaug valandos ar dviejų pertrauką, nes jie gali slopinti vienas kito poveikį,“ – pataria specialistė.

Pasak jos, esant mažakraujystei geležies preparatai dažniausiai vartojami tris–šešis mėnesius. 

„Hemoglobino lygis paprastai pradeda kilti jau po pirmojo mėnesio, tačiau organizmo geležies atsargoms atkurti reikia daugiau laiko. Jei po kelių mėnesių kraujo rodikliai vis dar prasti, būtina ieškoti kitų priežasčių – galbūt trūksta ne geležies, o vitamino B12,“ – pabrėžia K.Šnirpūnienė.

Kaip išsirinkti tinkamą papildą?

Ne visi geležies papildai veikia vienodai. Kadangi geležis rezorbuojasi žarnyne, purškiamų po liežuviu ar tirpinamų burnoje papildų vaistininkė rekomenduoja vengti – jų efektyvumas bus menkas.

„Hemoglobino sudėtyje yra dvivalentė geležis, todėl ir organizmas geriau pasisavina dvivalentės geležies druskas, pavyzdžiui, geležies (II) sulfatą ar gliukonatą, o ne trivalentės formos junginius, tokius kaip geležies (III) citratas“, – aiškina vaistininkė.

2019 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete atliktas tyrimas parodė, kad labiausiai virškinimo traktą dirgina geležies (II) sulfatas, kiek mažiau – fumaratas, dar silpniau – gliukonatas. Mažiausiai šalutinio poveikio turi geležies bisglicinatai, t. y. junginiai su amino rūgštimis. 

„Šie junginiai ne tik nedirgina skrandžio, bet ir nesąveikauja su maistu, nes suyra tik žarnyne, todėl geležis pasisavinama efektyviau. Be to, šie preparatai neturi nemalonaus „metalo“ poskonio, kuris dažnai atbaido pacientus, ypač kai gydoma vaikų anemija“, – priduria K. Šnirpūnienė.

Panašiomis savybėmis pasižymi ir geležies (III) hidroksido bei polimaltozės junginiai – jie dėl savo struktūros panašūs į feritiną, todėl organizmas juos priima natūraliau. Dar viena naujesnė forma – geležies pirofosfatas liposominėse mikrokapsulėse. Tokie papildai suyra tik žarnyne, todėl nedirgina skrandžio ir neturi sąveikos su maistu.

„Gyvulinės kilmės geležis pasisavinama gerokai lengviau nei augalinės. Dėl to veganams ar vegetarams skirti augalinės kilmės papildai dažnai netinka anemijai gydyti, nors profilaktikai jie gali būti naudingi“, – pažymi „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė. 

Tam tikrais atvejais gydytojai skiria geležies vaistą vienkartine infuzija į veną. Tokiu atveju geležies atsargos kaupiasi kepenyse, iš kurių ji po truputį panaudojama kraujo gamybai.

Toks gydymas taikomas tuomet, kai anemija yra pažengusi ir būtina greitai papildyti geležies atsargas, arba kai dėl lėtinių ligų ji neįsisavinama iš virškinamojo trakto. Jei kepenų veikla sutrikusi, toks būdas netinka, todėl sprendimą visais atvejais priima gydytojas.

The post Valgote teisingai, bet vis tiek trūksta geležies? Vaistininkė įvardijo dažniausias klaidas appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Ypač moterys, vaikai, paaugliai, vegetarai ir aktyviai sportuojantys žmonės yra labiau linkę patirti geležies trūkumą. Tad kaip suprasti, kad organizmui ima stigti šio svarbaus mineralo?

1. Nuolatinis nuovargis ir silpnumas

Vienas pirmųjų ir dažniausiai pasitaikančių simptomų – ilgai trunkantis nuovargis, net ir pailsėjus. Geležis padeda kraujui pernešti deguonį į ląsteles, tad jos trūkstant, organizmas negauna pakankamai „kuro“ energijai.

2. Sunku susikaupti ir jaučiamas miglotas mąstymas

Smegenims taip pat reikia deguonies. Geležies stoka gali paveikti koncentraciją, atmintį ir sukelti vadinamąjį „rūką galvoje“ – sunku suformuluoti mintis ar išlaikyti dėmesį.

3. Dusulys net po nedidelio fizinio krūvio

Jei lipant laiptais ar atliekant kasdienius darbus pradeda trūkti oro, tai gali būti ženklas, kad raumenys negauna pakankamai deguonies dėl geležies stygiaus.

4. Pabalusi oda ir gleivinės

Geležis dalyvauja hemoglobino gamyboje, kuris suteikia kraujui raudoną spalvą. Trūkstant hemoglobino, oda, lūpos, dantenos ar net vidinės vokų pusės gali atrodyti neįprastai išblyškusios.

5. Lūžinėjantys nagai ir slenkantys plaukai

Geležies trūkumas veikia ne tik vidinę savijautą – jis dažnai atsiliepia ir išvaizdai. Trapūs nagai, plaukų slinkimas, prastėjanti jų struktūra – vieni iš išorinių įspėjamųjų signalų.

6. Šąlančios rankos ir kojos

Nuolatinis šaltis, net kai aplink kiti jaučiasi šiltai, gali rodyti sutrikusią kraujotaką ir geležies trūkumą – ypač jei kartu pasireiškia kiti simptomai.

7. Greitas širdies plakimas

Kai organizmui trūksta deguonies, širdis pradeda plakti greičiau, kad kompensuotų trūkumą. Jei jaučiate, kad širdis dažnai „daužosi“ be aiškios priežasties, verta pasitikrinti geležies kiekį kraujyje.

8. Keisti potraukiai – pvz., noras valgyti ledą, molį ar kreidą

Tai vadinama pika – dažnai pasitaikantis simptomas tarp žmonių, kurių organizme labai trūksta geležies. Nors tai retas, bet labai aiškus ženklas, kad kūnui trūksta mikroelementų.

9. Galvos skausmai ir galvos svaigimas

Sumažėjęs deguonies kiekis gali sukelti spaudimo pojūtį, migrenas ar lengvą svaigimą – ypač keičiantis kūno padėčiai ar po fizinio krūvio.

The post 9 ženklai, kad jūsų organizmui gali trūkti geležies appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Ar būtina pupeles mirkyti?

Taip, jei verdate džiovintas pupeles. Mirkymas padeda:

• Sutrumpinti virimo laiką net 30–50 %,
• Sumažinti medžiagas, sukeliančias pilvo pūtimą (pvz., oligosacharidus),
• Išsaugoti daugiau naudingų medžiagų.

Kaip mirkyti?

• Užpilkite pupeles šaltu vandeniu (santykiu 1:3),
• Palikite 8–12 valandų arba per naktį,
• Prieš verdant – nupilkite vandenį ir perplaukite.

Trumpesniam mirkymui (jei skubate): užvirkite pupeles vandenyje, palaikykite 1 val., nupilkite ir tada virkite šviežiame vandenyje.

Kiek laiko virti pupeles?

Virimo laikas priklauso nuo:

• Pupelių rūšies,
• Ar jos mirkytos ar ne,
• Kokio minkštumo norite – sriubai, troškiniui ar salotoms.

Populiariausių pupelių virimo laikas:

Konservuotos pupelės – jau išvirtos, jas tereikia pašildyti arba naudoti iš karto.

Kaip virti, kad pupelės būtų skanios?

1. Nenaudokite druskos nuo pradžių!
Druska gali sukietinti pupeles. Įberkite jos tik paskutinėmis virimo minutėmis.

2. Naudokite prieskonius:
Į vandenį galite įdėti česnako, lauro lapą, pipirų ar svogūno – tai suteiks aromato.

3. Nepamirškite nuplauti:
Po mirkymo būtinai nupilkite vandenį ir pupeles perplaukite – tai sumažins pilvo pūtimo tikimybę.

Kaip patikrinti, ar pupelės išvirė?

Išimkite vieną pupelę, leiskite jai šiek tiek atvėsti ir pabandykite perpjauti ar sutrinti šakute. Turi būti minkšta, bet ne pervirti – nebiri ir netižta.

The post Kiek laiko virti pupeles? Naudingi patarimai ir virimo laikas pagal pupelių rūšį appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.