Nors daugeliui Kūčios neatsiejamos nuo silkės ar kitų žuvies patiekalų, žuvies atsisakymas nereiškia tradicijų laužymo. Svarbiausia Kūčių vakarienės taisyklė – pasninkas, kuklumas ir simbolinė patiekalų prasmė.
Kūčios
Seniausias
Kūčių vakaras – tai ne tik pasninko vakarienė, bet ir susitelkimo, tylos bei dėkingumo metas. Prieš sėdant prie Kūčių stalo daugelis šeimų sukalba maldą – trumpą, bet prasmingą, kviečiančią ramybę, santarvę ir palaimą ateinantiems metams.
Džiovintų grybų sriuba – vienas aromatingiausių ir jaukiausių Kūčių patiekalų. Sodrus miško grybų kvapas, natūralus skonis ir paprasti ingredientai sukuria šventinę nuotaiką dar prieš sėdant prie stalo.
Kūčių vakaras – tai ramybės, susikaupimo ir artumo metas. Šią ypatingą dieną ryškūs makiažo akcentai užleidžia vietą natūraliam, švelniam grožiui, kuris pabrėžia veido bruožus, bet jų neužgožia.
Kūčių vakaras – ypatingas metas, kai šeima susiburia ne tik vakarienei, bet ir bendram buvimui. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų prieš Kūčias – kada tiksliai reikia sėsti prie Kūčių stalo?
Silkė su svogūnais ir aliejumi – vienas paprasčiausių, bet kartu ir simboliškiausių Kūčių patiekalų.
Kūčių vakaras – tai ramybės, susikaupimo ir jaukumo metas. Ši šventė nereikalauja blizgesio ar įmantrių derinių – priešingai, būtent minimalistinė apranga leidžia sukurti subtilų, estetišką ir itin prabangų įvaizdį.
Kūčių vakaras – tai ne tik tradicijos ar šventinis stalas. Tai laikas sustoti, nurimti ir pabūti su savimi bei artimaisiais. Net ir paprasti, kasdieniai veiksmai gali tapti ramybės ritualais, padedančiais paleisti metų įtampą ir sutikti šventę su lengvesne širdimi.
Daugiau jokio turinio
