Kūčių vakaras – ypatingas metas, kai šeima susiburia ne tik vakarienei, bet ir bendram buvimui. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų prieš Kūčias – kada tiksliai reikia sėsti prie Kūčių stalo? Atsakymas slypi tradicijose, tikėjime ir šiuolaikiniuose įpročiuose.
Tradicinis metas – pasirodžius pirmajai žvaigždei
Pagal senąsias lietuvių tradicijas prie Kūčių stalo sėdama pasirodžius pirmajai vakaro žvaigždei danguje. Ji simbolizuoja:
- Betliejaus žvaigždę,
- šviesos pergalę prieš tamsą,
- Kristaus gimimo laukimą.
Kol žvaigždė nepasirodo, vakarieniauti nebuvo leidžiama – tai buvo laukimo, susitelkimo ir tylos laikas.
O jei žvaigždės nematyti?
Šiuolaikiniame gyvenime dėl debesuoto dangaus ar miesto šviesų žvaigždė dažnai lieka nepastebėta. Tokiu atveju:
- Kūčių vakarienė pradedama sutemus,
- dažniausiai apie 17–18 valandą,
- kai šeima jau susirinkusi kartu.
Svarbiausia ne tikslus laikas, o bendras susitarimas ir pagarba tradicijai.
Religinis požiūris
Krikščioniškoje tradicijoje Kūčios yra pasninko ir susilaikymo diena, todėl:
- iki vakarienės dažnai laikomasi pasninko,
- prieš sėdant prie stalo sakoma malda,
- vakarienė pradedama ramiai, be skubėjimo.
Kai kuriose šeimose Kūčių stalas siejamas su vakarinėmis Mišiomis, todėl vakarieniaujama grįžus iš bažnyčios.
Ką svarbu padaryti prieš sėdant prie Kūčių stalo?
Pagal papročius, prieš Kūčias:
- namai turi būti sutvarkyti,
- visi darbai – baigti,
- mintys – nurimusios.
Buvo tikima: kaip pradėsi Kūčių vakarą, tokie bus ir ateinantys metai.
Kada nepatartina sėsti prie Kūčių stalo?
Pagal senąsias tradicijas:
- nederėtų sėsti prie stalo pykstant ar susipykus,
- nereikėtų skubėti ar valgyti atskirai.
