Priimkite savo jausmus – jie yra svarbūs

Pirmiausia svarbu suprasti, kad visi jausmai, kuriuos patiriate – pyktis, liūdesys, baimė, neteisybės jausmas – yra normalūs ir suprantami. Neišstumkite jų, leiskite sau išgyventi emocijas. Rašykite dienoraštį, kalbėkite su artimaisiais ar ieškokite profesionalios pagalbos – svarbu, kad nepaliktumėte jausmų užspaustų viduje.

Palaikymas ir ryšiai

Vienatvė skyrybų metu gali sustiprinti nerimą ir liūdesį. Ieškokite palaikymo – tai gali būti šeima, draugai, pagalbos grupės arba psichologas. Dalijimasis savo išgyvenimais su suprantančiais žmonėmis padeda sumažinti įtampą ir suteikia jėgų judėti pirmyn.

Rūpinkitės savimi

Stresas ir emocinis krūvis gali paveikti ne tik psichiką, bet ir fizinę sveikatą. Skirkite laiko poilsiui, sveikai mitybai ir fiziniam aktyvumui. Net trumpas pasivaikščiojimas gamtoje ar rytinė mankšta gali pagerinti nuotaiką ir suteikti energijos.

Kurkite naujus tikslus ir rutiną

Skyrybos – tai pokytis, kuris gali būti ir naujos pradžios simbolis. Nustatykite sau naujus tikslus – tai gali būti hobis, karjeros siekiai ar asmeninis tobulėjimas. Sukurkite dienos rutiną, kuri padės jaustis stabiliau ir suteiks daugiau kontrolės savo gyvenimui.

Apsvarstykite profesionalią pagalbą

Kartais išgyventi skyrybas savarankiškai būna itin sunku. Psichologas ar šeimos terapeutas gali padėti suprasti savo jausmus, išmokti juos valdyti ir atkurti savivertę. Konsultacijos taip pat padeda išmokti kurti sveikus santykius ateityje.

The post Skyrybų išgyvenimas: kaip priimti pokyčius ir atrasti naują pradžią appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Kas yra emocinis perdegimas?

Emocinis perdegimas – tai ne vien nuovargis. Tai ilgalaikės įtampos, vidinio spaudimo ir nepaliaujamo „reikia“ rezultatas, kai žmogus išsenka emociškai, dvasiškai ir net fiziškai.

Tai būsena, kai:

• atrodo, kad neturi jėgų džiaugtis net tuo, kas anksčiau teikė malonumą;
• vis dažniau jauti apatiją, viskas tampa „vienodai“;
• pavargsti net nuo poilsio – savaitgalis ar kelionė nebeatgaivina;
• kyla irzlumas, kaltės jausmas, kad „esu nedėkinga“;
• dažniau pasireiškia nemiga, virškinimo sutrikimai, galvos skausmai.

Kodėl perdegimas ištinka net tada, kai „visko turiu“?

1. Visada „dėl kitų“

Moterys dažnai atlieka daug vaidmenų – mama, žmona, darbuotoja, draugė… Kiti svarbūs, o savi poreikiai lieka nuošalyje. Kai nebelieka laiko „būti tiesiog savimi“, išsenka emocinės jėgos.

2. Visuomenės spaudimas „būti laimingai“

„Turi viską, ko reikia – tai ko dar nori?“ – šią frazę girdėjusios žino, kaip sunku paaiškinti savo emocijas, kai iš tavęs tikimasi būti dėkingai ir pozityviai. Tai uždaro viduje ir sukuria tylų, nematomą spaudimą.

3. Perfekcionizmas

Nuolatinis siekis „daryti geriausiai“, „nepalikti klaidų“, „viską kontroliuoti“ gali atrodyti kaip stiprybė, bet ilgainiui išsekina ir neleidžia tiesiog… būti.

4. Neleidimas sustoti

Atrodo, kad poilsis – silpnybė. Bet kai ilgametis tempas tampa norma, organizmas ima šauktis pagalbos per emocinį perdegimą.

Kaip sau padėti?

1. Pirmas žingsnis – pripažinimas

Suvokti, kad jautiesi blogai, net jei išorėje viskas „gerai“ – ne silpnumas, o drąsa. Tai leidžia ieškoti sprendimų.

2. Mažink vidinius reikalavimus

Užduok sau klausimą: kas tikrai svarbu man, o ne kitiems? Nebūtina visur spėti. Nebūtina būti idealia. Būk pakankama – ir to visiškai pakanka.

3. Skirk laiko tam, kas maitina tavo vidų

Tai gali būti:

• pasivaikščiojimas vienai,
• rašymas dienoraščio,
• meditacija ar kvėpavimo pratimai,
• kūryba – piešimas, dainavimas, sodinimas,
• pokalbis su žmogumi, kuris TIKRAI išklauso.

Net 15 minučių per dieną, kai rūpiniesi tik savimi, gali tapti atspirties tašku.

4. Kalbėk apie tai

Su artimu žmogumi, terapeutu, palaikančia bendruomene. Tylėjimas gilina izoliaciją. Dalinimasis – gydo.

5. Išmok sakyti „ne“

Ne kitiems, o sau – „ne“ perdėtam tempui, „ne“ kaltės jausmui, „ne“ vidiniam kritikui. Tik išmokus pasakyti „ne“, galima iš tiesų pasakyti „taip“ sau.

The post „Turiu viską, bet nejaučiu džiaugsmo“ – emocinis perdegimas ir kaip sau padėti appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Vaiko teisių gynėja Deimantė Baškienė pirmiausia išskiria  tris dažniausiai depresiją lemiančius veiksnius: biologinės, psichologinės ir socialinės pasekmės: „Biologinės priežastys apima genetinį polinkį, smegenų cheminių medžiagų disbalansą, pavyzdžiui, serotonino ar dopamino, pokyčius. Psichologinės priežastys gali būti susijusios su ilgalaikiu stresu, traumuojančiais gyvenimo įvykiais. Pavyzdžiui, netektis, smurtas, atstūmimas. Taip pat žemu savęs vertinimu ar perfekcionizmu. Socialiniai veiksniai – tokie kaip šeimos problemos, vienišumas, patyčios mokykloje ar spaudimas iš aplinkos – taip pat gali būti svarbūs. Be to, kartais susideda ne viena, o bent kelios priežastys.”

Liūdna nuotaika pranyks netrukus, tačiau depresija užsilieka ilgam

Lietuvos skautijos narei iš Šiaulių vaiko teisių gynėja pirmiausia pataria stebėti, kiek laiko slogi nuotaika trunka. Mat vaiko, kaip ir suaugusio žmogaus, depresiją nuo trumpalaikės nuotaikų kaitos galima atskirti pagal jos trukmę, intensyvumą ir įtaką kasdieniam gyvenimui.

„Depresijos požymiai – tai ilgalaikė, ilgiau nei dvi savaites trunkanti liūdesio, apatijos ar irzlumo būklė, akivaizdus mėgstamomis veiklomis domėjimosi dingimas, miego įpročio pokyčiai, apetito stoka, staigus svorio priaugimas ar netekimas, nuovargis. Taip pat pesimistinės mintys apie ateitį, užsimenama apie savižudybės norą”, – simptomus vardija D. Baškienė.

Svarbu pastebėti, kad šie simptomai ne tik užtrunka ilgiau, bet ir trukdo vaiko socialinei veiklai, mokymuisi ar santykiams su kitais.

Patarimas tėvams – leiskite vaikui jausti, kad jis ne vienas

Nors sakoma, kad vaikai depresija gali susirgti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama paauglystėje. Šiuo gyvenimo tarpsniu ypatingai svarbus vaikų santykis su tėvais. Labai svarbu, kad jie savo paauglį išklausytų, palaikytų, priimtų su visomis jo problemomis, gilintųsi į jo sunkumus ir padėtų juos spręsti.

„ Sukurkite saugią, palaikančią aplinką, kurioje vaikas jaustųsi išklausytas ir suprastas. O saugioje aplinkoje būdamas vaikas lengviau galės kalbėti apie savo jausmus, išgyvenimus. Tiesa, gali tekti paskatinti jaunuolį atsiverti, padrąsinti, tačiau neskubėkite siūlyti sprendimų – tiesiog išklausykite”, – pataria vaiko teisių gynėja.

Taip pat D. Baškienė tėvus ragina užtikrinti, kad vaikas laikytųsi dienos režimo, gautų pakankamai poilsio, sveikai maitintųsi ir turėtų galimybę aktyviai leisti laiką. O jei simptomai nepraeina, nedelskite kreiptųsi į specialistą: psichologą ar psichiatrą.

Padedant vaikui įveikti depresiją, svarbus mokytojų vaidmuo

Depresiją neretai lemia skausmingos patirtys mokykloje, namuose, bendraujant su bendraamžiais. Taip pat patiriamas smurtas ar seksualinė, fizinė, emocinė prievarta. Sunkiai emociškai pakeliamos paaugliams ir patyčios mokykloje ar kitoje aplinkoje. Tad kartais pirmieji sunkumų turintį vaiką pastebi ne tėvai, bet mokytojai, socialiniai pedagogai.

Vaiko teisių gynėja D. Baškienė ragina mokytojus būti ypač dėmesingus vaiko elgesio pokyčiams: „Sumažėjusi motyvacija, atsiskyrimas nuo draugų ar dažnai kintančios nuotaikos. Būtent šiuos depresijos požymius lengviau pastebės mokytojai nei tėvai, mat jie vaiką mato tarp kitų vaikų ir gali pastebėti pokytį jo bendravime, veiklose pertraukų metu, aktyvume.”

Tiesa, pašnekovė priduria, kad kone svarbiausia tai, kad tiek tėvai, tiek mokytojai bendradarbiautų tarpusavyje ir kartu ieškotų geriausių galimybių padėti vaikui atsigauti nuo sunkių psichologinių išgyvenimų. O jeigu suaugusieji nepajėgūs vaikui padėti, svarbu kreiptis į specialistus, galbūt į psichologus ar psichiatrus dėl vaiko elgesio sutrikimų. Labai svarbu, kad tėvai, globėjai, mokytojai ir kiti jaunam žmogui artimi asmenys rastų jam laiko, išklausytų ir ieškotų pagalbos būdų kartu.

The post Depresija ar tik bloga nuotaika: kaip atpažinti ir padėti? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Ieškokite natūralių šviesos šaltinių

Natūrali šviesa tiesiogiai veikia nuotaiką, todėl būtina ieškoti galimybių praleisti daugiau laiko lauke. Net ir trumpas pasivaikščiojimas per pietų pertrauką gali pagerinti savijautą. Savaitgaliais planuokite išvykas į gamtą, o namuose pasirūpinkite, kad langai nebūtų uždengti storomis užuolaidomis – leiskite į patalpas kuo daugiau dienos šviesos.

2. Investuokite į šviesos terapiją

Šviesos terapija yra pripažinta priemonė kovojant su sezoniniu nuotaikos sutrikimu. Tam specialiai sukurtos šviesos lempos simuliuoja natūralią dienos šviesą, kurią galite naudoti ryte ar dieną. Tyrimai rodo, kad šviesos terapija gali padėti reguliuoti miego ritmą, sumažinti depresijos simptomus ir gerinti energijos lygį. Tikslui pasiekti pakanka vos 20–30 minučių kasdien.

3. Skirkite laiko fizinei veiklai

Fizinė veikla ne tik stiprina kūną, bet ir skatina endorfinų – laimės hormonų – gamybą, kurie natūraliai pakelia nuotaiką. Pradėkite dieną lengvais pratimais, lankykitės sporto salėje arba išbandykite jogą. Net ir trumpa rytinė mankšta padės sumažinti streso lygį ir pasiruošti produktyviai dienai.

4. Rūpinkitės mityba

Mityba daro tiesioginę įtaką nuotaikai ir energijos lygiui. Tamsiuoju sezonu svarbu rinktis maistą, kuriame gausu vitaminų, mineralų ir sveikų riebalų, kurie palaiko smegenų funkciją. Valgykite daugiau vaisių, daržovių, riešutų ir žuvies. Maistinės medžiagos, tokios kaip omega-3 riebalų rūgštys, vitaminas D ir B grupės vitaminai, yra būtini gerai nuotaikai palaikyti.

5. Sukurkite jaukią aplinką namuose

Kad ir kaip svarbu gauti kuo daugiau dienos šviesos, vakarus praleidžiame patalpose, tad verta sukurti jaukią aplinką. Šilti šviesos šaltiniai, minkšti pledai, kvapnios žvakės ar eteriniai aliejai gali suteikti namams jaukumo ir komforto. Vakarais įjunkite šiltos spalvos šviestuvus, kurie imituoja saulėlydžio šviesą ir leidžia kūnui pasiruošti miegui.

6. Pasitelkite meditaciją ir kvėpavimo pratimus

Meditacija ir kvėpavimo pratimai yra paprasti, tačiau labai veiksmingi būdai kovoti su stresu ir padidinti emocinę gerovę. Keli gilaus kvėpavimo pratimai gali akimirksniu nuraminti mintis ir padėti sutelkti dėmesį į čia ir dabar. Meditacija padeda sumažinti nerimą ir įtampą, o tamsiuoju sezonu šis metodas tampa itin vertingas.

7. Palaikykite ryšį su artimaisiais

Vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių palaikyti gerą nuotaiką, yra bendravimas. Nors gali atrodyti, kad šaltu oru norisi daugiau laiko praleisti namuose, būtina palaikyti ryšį su draugais ir šeima. Bendravimas, net jei tai vyksta nuotoliniu būdu, padeda jaustis palaikomam ir įkvėptam.

8. Susikoncentruokite į hobius ir kūrybines veiklas

Tamsiuoju sezonu puiki galimybė išbandyti kūrybinius hobius, kurie gali pakelti nuotaiką ir padėti išvengti apatijos. Galbūt norite pradėti tapyti, rašyti ar mokytis naujos kalbos. Kūrybinės veiklos ne tik ugdo, bet ir skatina smegenų veiklą, suteikia pasitenkinimo jausmą.

9. Siekite miego kokybės, o ne kiekybės

Miego kokybė yra ypač svarbi gerai nuotaikai palaikyti. Daugeliui žmonių trumpėjančios dienos sukelia norą ilgiau miegoti, tačiau svarbiausia yra miego kokybė. Įveskite miego rutiną, eikite miegoti tuo pačiu laiku ir atsibuskite, kai atsiranda pirmieji saulės spinduliai. Venkite ekranų prieš miegą ir naudokite šiltus apšvietimo šaltinius vakarais.

10. Rūpinkitės savimi ir būkite kantrūs

Svarbiausias dalykas yra prisiminti, kad tamsus sezonas turi savo ciklą ir ne visada galima išvengti emocinių svyravimų. Kantrybė sau ir gebėjimas priimti nuotaikos pokyčius gali padėti išlaikyti stabilumą. Dėmesys mažiems dalykams, kasdieniam džiaugsmui ir rūpinimasis savimi gali padėti lengviau įveikti tamsesnį laikotarpį.

The post Psichologinis pasiruošimas tamsiam sezonui: kaip išlaikyti gerą nuotaiką appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

1. Rūpinkitės savo fizine sveikata

Mūsų emocinė būklė labai priklauso nuo fizinės sveikatos, todėl svarbu išlaikyti sveiką gyvenimo būdą ir rudens mėnesiais. Fizinis aktyvumas ir sveika mityba ne tik stiprina kūną, bet ir prisideda prie geresnės nuotaikos.

• Raskite laiko kasdieniams pasivaikščiojimams lauke, net jei oras ne visada malonus. Grynas oras ir šviesa net debesuotomis dienomis padeda pagerinti nuotaiką.
• Pradėkite rytą su lengva mankšta ar joga. Tai padės atgauti energiją ir pozityviai nusiteikti dienai.
• Įtraukite į savo mitybą daugiau vaisių, daržovių, omega-3 riebalų rūgščių, kurios prisideda prie geresnės smegenų veiklos ir nuotaikos. Svarbu vengti perdirbto maisto, kuris gali prisidėti prie energijos svyravimų ir nuotaikos pablogėjimo.

2. Miegas ir poilsis – svarbiausi rudens ritualai

Kokybiškas miegas yra labai svarbus mūsų nuotaikai ir bendrai savijautai. Rudens mėnesiais organizmui reikia daugiau poilsio, todėl svarbu pasirūpinti tinkamu miego režimu.

• Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu kasdien, net savaitgaliais. Pastovus miego ritmas padeda išlaikyti energiją ir sumažinti nuovargį.
• Sukurkite raminantį vakaro ritualą, pvz., skaitykite knygą, medituokite arba klausykitės ramios muzikos. Tai padės nusiteikti poilsiui.
• Venkite ekranų prieš miegą, nes mėlyna šviesa gali trukdyti užmigti.

3. Šviesos terapija – kovokite su saulės trūkumu

Saulės šviesos trūkumas rudenį gali sukelti vadinamąjį sezoninį afektinį sutrikimą (SAD), dėl kurio jaučiame nuotaikos svyravimus, liūdesį ar net depresiją. Šviesos terapija yra vienas iš veiksmingų būdų kompensuoti saulės šviesos trūkumą.

• Investuokite į šviesos terapijos lempą, kuri imituoja natūralią saulės šviesą. 20–30 minučių per dieną prieš tokį prietaisą gali padėti sumažinti rudeninį liūdesį.
• Stenkitės kuo daugiau laiko praleisti lauke, ypač saulėtomis dienomis, net jei tai tik trumpas pasivaikščiojimas.

4. Įtraukite malonias veiklas į savo kasdienybę

Rudenį ypač svarbu užsiimti veiklomis, kurios teikia malonumą ir padeda atitraukti mintis nuo kasdienių rūpesčių. Tai padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą ir palaikyti gerą nuotaiką.

• Raskite naują hobį arba grįžkite prie senų mėgstamų veiklų. Tai gali būti piešimas, skaitymas, mezgimas ar filmų peržiūros rudens vakarais.
• Susikurkite tradicijas, kurias galite daryti rudenį. Tai gali būti kepimas su šeima, vakariniai pasivaikščiojimai ar filmų vakarai.
• Laikas su artimaisiais ir draugais taip pat yra svarbus. Nepamirškite bendrauti, net jei norisi daugiau laiko praleisti namuose.

5. Naudokite kvapų ir spalvų terapiją

Kvapai ir spalvos gali stipriai paveikti mūsų emocijas. Šilti, jaukūs rudeniški kvapai ir spalvos gali padėti sukurti jaukią atmosferą ir pakelti nuotaiką.

• Namus galite pripildyti šiltų rudeniškų kvapų, naudodami eterinius aliejus ar kvapias žvakes su cinamono, muskato, apelsinų ar vanilės kvapais.
• Atnaujinkite namų interjerą šiltomis spalvomis. Geltona, oranžinė ir ruda spalvos padeda sukurti šilumos ir jaukumo jausmą.
• Išbandykite spalvų terapiją savo kasdienybėje, pvz., apsirengdami ryškiais ar šiltais atspalviais, kurie pakels nuotaiką.

6. Meditacija ir kvėpavimo pratimai – streso mažinimo būdai

Meditacija ir kvėpavimo pratimai yra vieni iš efektyviausių būdų sumažinti stresą ir įveikti melancholiją. Šie metodai padeda nuraminti protą ir pagerinti nuotaiką.

• Kasdien skirkite bent 5–10 minučių meditacijai. Pradėkite nuo paprastos „dėmesingo buvimo“ meditacijos (mindfulness), kurioje tiesiog stebėkite savo kvėpavimą ir pabūkite esamajame momente.
• Išbandykite kvėpavimo technikas, pvz., „4-7-8“ kvėpavimą: įkvėpkite per 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 7 sekundėms, iškvėpkite per 8 sekundes. Tai padeda atpalaiduoti kūną ir protą.

7. Planavimas ir rutinų laikymasis

Rudenį dažnai jaučiame, kad prarandame kontrolę dėl greitėjančio gyvenimo tempo ar peršokimo į naujus darbus ir užduotis. Planavimas ir kasdienė rutina gali padėti susigrąžinti kontrolės jausmą ir sumažinti streso lygį.

• Sudarykite dienotvarkę, kurioje būtų laiko ne tik darbui, bet ir poilsiui. Reguliarūs pertraukos ir planuoti „aš laiko“ momentai padės išvengti perdegimo.
• Pasirūpinkite savaitės planavimu: apgalvokite, kokius darbus ir pramogas atliksite, ir venkite streso dėl paskutinės minutės sprendimų.
• Laikykitės savo įprastų rutinų, net jei rudenį jaučiate mažiau energijos. Tinkamai subalansuotas darbo ir poilsio laikas padės išlaikyti gerą nuotaiką.

The post Kaip kovoti su rudens melancholija ir išlaikyti gerą nuotaiką? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Sezoninis afektinis sutrikimas – rimtas ir moksliškas dalykas, dar kitaip žinomas kaip žiemos melancholija ar žiemos depresija. Neleiskit pavadinimui jūsų suklaidinti – jis pasireiškia ne tik tada, kai pradeda kristi pirmasis sniegas. SAS veikia ir pargrįžtant pirmiesiems paukščiams, ir kaitinant vasarinei saulei. Na, ne šiaip sau žavingoji Lana Del Rey sukūrė dainą apie vasaros liūdesį.

1. Susirask naują pomėgį.

Visada svajojai nukeliauti į Paryžių? Užsirašyk į prancūzų kalbos kursus. Vaikinas vis raukosi, kai tryliktą kartą iš eilės vakarienei pateiki makaronus su sūriu? Rask taip pat beviltiškai virtuvėje besijaučiančių bendraminčių ir išmok gaminti. Sąstingį puikiai padės išsklaidyti Lotynų Amerikos šokių pamokos, malonūs kvapai, namuose verdant muilą ar žavaus vaikino teikiamos gitaros pamokos – svarbiausia nebijoti išbandyti šio to naujo.

2. Kiekvieną šalto rudens ar snieguotos žiemos dieną galvoji apie tai, kaip maloniai saulė glostė tavo kūną?

Galbūt į Havajus ištrūkti ir nepavyks, tačiau ir savo gimtajame mieste gali paieškoti vietų, kurios bent šiek tiek primintų vasarą. Laisvalaikiu apsilankyk sporto klube, pagulinėk šiltoje vonioje ar pasikaitink saunoje. Galbūt tai ir ne tas pats, kas paplūdimys, tačiau pirtelės šiluma gali prabudinti net ir didžiausias surūgėles.

3. Kaip įmanoma daugiau būk lauke.

Neužsidaryk namie ir neapsiklok krūva antklodžių, net jeigu ir labai norisi. Kuo daugiau sportuok – bėgiok parke, važinėk dviračiu (naudokis proga, kol žemės nepadengė storas sniego ir ledo sluoksnis!) ir stenkis sugauti kiekvieną saulės spindulį, net jeigu jie pastarosiomis dienomis ir yra pati didžiausia retenybė.

4. Lepink save.

Nelauk, kol vaikinas į lovą atneš pusryčius ar mama iškeps tavo mėgstamiausią pyragą. Imkis iniciatyvos pati! Nudžiugink savo kūną atpalaiduojančiu masažu, įsigyk brangesnį lūpdažį, nei esi įpratusi ar vietoj gaminimo namie pavakarieniauk restorane. Galbūt tai tik smulkmenos, tačiau jos gali padėti jaustis bent šiek tiek geriau.

5. Įnešk į savo gyvenimą spalvų.

Nesvarbu kas tai būtų – ar ryškiai raudonas paltukas, ar vasarinę saulę primenantys geltoni nagai, ar močiutės numegztas žalias megztinis. Dėvėdama ryškias spalvas gali pasikelti sau nuotaiką. Ar bent jau taip teigia psichologai!

6) Mesk į šalį liūdnas knygas

…ir dešimtą kartą nežiūrėk to į neviltį varančio filmo, kurio gale mylimieji išsiskiria, o šuo tragiškai žūsta. Kartais mums visoms norisi pagailėti savęs, tačiau nepersistenk. Niekas kitas neprivalo tavęs linksminti – tai gali padaryti ir pati. Paskaitinėk linksmas istorijas, peržvelk juokingus vaizdo įrašus Youtube (rekomenduoju nesėkmingas talentų šou perklausas!) ar pakikenk iš to, ką mėgstamas humoristas rašo ant savo sienos Facebook’e.

7. Užsiimk mėgstama veikla.

Visai nesvarbu kas tai būtų – piešimas, dainavimas, rašymas ar bėgiojimas – oro kaita neturėtų tavęs stabdyti. Mėgstamas hobis privers tave užsimiršti, nuteiks kur kas pozityviau ir neleis galvoti apie liūdesį. Stenkis būti užimta kaip įmanoma labiau – kuo mažiau laisvo laiko, tuo mažiau neigiamų minčių, kurios užplūsta panirus į apmąstymus.

8. Nebijok permainų.

Atspindys veidrodyje pabodo? Norisi kažko naujo? Keiskis. Drąsiai įžingsniuok į grožio saloną ir pasidaryk tokią šukuoseną, apie kurią drįsai tik pasvajoti. Perdažyk kambario sienas kita spalva, vietoj tamsių džinsų, kokius perki jau dešimt metų, įsigyk ryškiai geltonus. Keičiasi metų laikai, keiskis ir tu.

The post Kaip kovoti su užklupusiu rudens liūdesiu? appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Šaltasis metų laikas neretai siejamas su liūdesiu ar net depresiškomis nuotaikomis, tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkė Karolina Kudzinskienė sako, kad dažnai tai lemia mūsų pačių įpročiai. „Pirmiausiai atkreipkite dėmesį, ar skiriate pakankamai dėmesio miegui, ar laikotės darbo ir poilsio režimo. Teigiamai mūsų savijautą veikia ir judėjimas, todėl rekomenduoju nepamiršti pasportuoti, pasimankštinti, išeiti į lauką, pakvėpuoti grynu oru ir pasivaikščioti“, – vardija vaistininkė.

Įpročius, kurie mums sukelia neigiamas emocijas, vaistininkė rekomenduoja keisti į atpalaiduojančią veiklą. „Pieškite, skaitykite, dėliokite dėliones, kurkite rankdarbius ar užsiimkite bet kokia kita patinkančia ir įtraukiančia veikla. Visa tai padės įveikti vadinamąjį sausio liūdesį“, – pataria vaistininkė.

Jeigu susiduriate su slogiomis nuotaikomis, vaistininkė pataria atkreipti dėmesį, kaip ilgai jos trunka. Pasak K. Kudzinskienės, reikėtų prisiminti, kad liūdesys įprastai netrunka ilgai, mus pradžiugina artimieji, draugai, įvairios staigmenos, tačiau jeigu visa tai nebekelia teigiamų emocijų, esate apatiški, kasdienybė erzina ir kelia tik neigiamas emocijas – reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistus konsultacijai.

Įkvepianti aplinka

Kovojant su neigiamomis emocijomis, svarbu skirti dėmesio ir balansui. Dažnai neigiamos emocijos, perdegimas prasideda tada, kai neberandama laiko poilsiui. „Užsiimkite mėgstama veikla, pasistenkite valgyti visavertį maistą, būkite fiziškai aktyvūs ir skirkite laiko sportui, bendraukite su draugais, planuokite išvykas į gamtą“, – teigiamas emocijas skatinančias veiklas vardija K. Kudzinskienė. Ji taip pat priduria, kad nereikėtų atidėlioti ir atostogų, kartais vien savaitgalio pailsėti ir emociškai gali nepakakti.

Emocinę savijautą veikia ir mūsų aplinka. Labai svarbu įvertinti, ar žmonės, su kuriais bendraujame „neužkrečia“ neigiamomis emocijomis. Naudinga pasikalbėti su jais ir įkvėpti imtis pokyčių, jeigu iš tokios būsenos nepavyksta išeiti.

Siekiant išvengti neigiamų emocijų naudinga riboti tai sukeliančios informacijos srautus. Vaistininkė pataria įvertinti turinį, kurį sekate socialiniuose tinkluose, galbūt kurį laiką apriboti informacijos šaltinius ir sekti tik tai, kas svarbu. „Galbūt pakanka pasižiūrėti žinias kartą per dieną, o ne nuolat tikrinti naujienų portalus“, – pataria ji.

Klausykite savo savijautos

Vaistininkė ragina neignoruoti savo jausmų ir įsiklausyti į juos. Pasak K. Kudzinskienės, nekreipdami dėmesio į savo savijautą, nuolat ją pamindami, galime išsiugdyti blogus įpročius, kurie ilgainiui gali sukelti didesnių problemų ar net ligų.

„Mūsų kūnas dažnai siunčia signalus, kurių mes nepastebime, o tada stebimės prasidėjusiais negalavimais. Ignoruojama prasta savijauta gali vesti link depresijos, miego sutrikimų ir daugybės kitų sveikatos problemų“, – įvardija „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Pasyvumas, energijos trūkumas dažnai gali išduoti ir apie svarbių maistinių medžiagų trūkumą. Vaistininkė K. Kudzinskienė sako, kad emocinei būklei palaikyti svarbūs B grupės vitaminai, amino rūgštys.

Taip pat jeigu tik turite galimybę, stenkitės dažniau būti gryname ore, nuotaiką teigiamai veikia ir šviesa. Šaltuoju metų laiku, kai dienos trumpesnės, rečiau galime džiaugtis saulės spinduliais dažnam trūksta vitamino D, o tai gali turėti įtakos ir energijos trūkumui.

Jeigu jaučiate nerimą ir vakarais sunku užmigti, gali būti naudingos įvairios vaistažolių arbatos – mėtų, melisų. Vis dėlto, pastebėjus, kad ir tai nepadeda pasijusti geriau reikėtų nedelsti ir kreiptis į specialistus arba paraginti tai padaryti savo artimuosius, jeigu matote, kad jiems reikalinga pagalba.

Vaistininkų pozityvumo receptas

1. Pasirūpinkite darbo ir poilsio balansu.

2. Kasdien išeikite į lauką pasivaikščioti, būkite fiziškai aktyvūs.

3. Valgykite sveiką ir visavertį maistą.

4. Ribokite prie ekranų praleidžiamą laiką.

5. Bendraukite su artimaisiais ir bendraminčiais.

6. Skirkite laiko mėgstamoms veikloms.

7. Įsiklausykite į savo emocijas ir prireikus kreipkitės pagalbos.

8. Tamsiu paros metu namuose nebūkite prieblandoje, pasirūpinkite tinkamu apšvietimu.

9. Susikurkite rutiną – eikite miegoti ir kelkitės panašiu metu.

10. Neužsisklęskite savyje ir kalbėkitės apie savo jausmus su artimaisiais.

The post 10 būdų, kaip išlaikyti pozityvią nuotaiką, kai užplūsta žiemiškas slogutis appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Epizode Khloe Kardashian atvirai papasakojo apie savo surogatinės motinystės kelionę. Tačiau gerbėjai pastebėjo kažką įtartino kitos Kloe sesers reakcijoje į Khloe situaciją. Gerbėjai mano, kad Kim Kardashian padirbo ašarą interviu, kuriame aptarė Khloe surogatinės motinystės kelionę.

Epizode neva Kim palūžta dėl Khloe emocinės sumaišties. „Pažadu, kad iš šio gyvenimo tu turėsi viską, ko trokšti, nes niekas to nenusipelno taip, kaip tu“, – kamerai sako Kim, kreipdamasi į savo jaunesnę seserį. 

Klipe viena ašara nurieda Kim veidu, kai jos balsas sutrūkinėja. Tačiau gerbėjai mano, kad ašara galėjo būti surežisuota. Daugiau nei 2 milijonus peržiūrų surinkusiame „TikTok“ įraše matyti, kad Kim veidu nurieda „netikra ašara“.

Kim Kardashian

youtube.com

Vaizdo įraše atkreipiamas dėmesys į įtartinai tobulai atrodančią blizgančią ašarą Kim veide, kai ji kalba. Taip pat atkreipiama dėmesį į tai, kad nors matyti, kaip Kim valosi veidą, ji nepaliečia pačios ryškiausios ašaros ant veido. Teigiama, kad ašara taip pat negali ištekėti viduryje akių linijos – ašaros telkiasi akių šonuose.

Kim Kardashian

youtube.com

Komentaruose gerbėjai diskutavo, kai kurie pabrėžė, kad Kim yra emocionali viso epizodo metu, todėl nereikėjo to padirbinėti, o kiti sutinka, kad jos ašaros galėjo būti suvaidintos.  Nepriklausomai nuo to, ar ašara suredaguota, ar ne, Kim ir jos šeima viso epizodo metu atrodo akivaizdžiai nusiminusi.

The post Liūdesio (ne)suvaidinsi? Gerbėjai pastebėjo „netikrą ašarą“ Kim Kardashian veide, filmuojantis realybės šou anonse appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

„6 Baloons“ (liet. „Šeši balionai“)

Marja-Lewis Ryan sukurė šiurpią dramą, pagrįstą tikrais įvykiais ir kurioje vaidina du garsūs vardai. Dave Franco, kuris, kaip pranešama, numetė 20 svarų dėl vaidmens ir Abbi Jacobson čia tikrai nekrečia jokių pokštų. Vietoj to jie vaidina brolius ir seseris Setą ir Katie – jis priklausomas nuo heroino; o ji myli jį ir kenčia nuo brolio priklausomybės. Tai jautrus filmas su širdį veriančiais epizodais.

„Dick Johnson Is Dead“ (liet. „Dickas Johnsonas mirė“ )

Visi miršta. Tai gyvenimo faktas, tačiau dėl jo galime gedėti, arba juoktis iš skausmo. Ir tai yra būtent tai, ką „Emmy“ laimėtoja Kirsten Johnson daro su šia kino juosta. Bandydamas susitaikyti su tėvo, kuris artėja prie savo gyvenimo pabaigos, netekties, filmo herojus Johnson nufilmuoja, kaip jis vaidina kelias surežisuotas mirties scenas. Galbūt kiek šokiruojantis, bet tai taip pat sukeliantis ašaras kino filmas, kuris yra ne ką mažiau ir didingas.

„Tėvystė“ (liet. „Fatherhood“)

Kai matote Kevin Hart, tikriausiai tikitės juoktis per visą filmą. Tačiau tėvystė iš tikrųjų yra galimybė aktoriui pasinerti į dramos žanrą. K. Hart vaidina Mattą, vienišą tėtį, priverstą auginti savo mažą mergaitę be mamos, kuri mirė kitą dieną po jos gimimo. Šis filmas sukels norą paskambinti visiems savo artimiesiems.

„Loving“ („Mylintis“)

Skausmingas, aštrus ir atgrasus vienu metu, Jeffo Nicholso filmas yra tikra meilės istorija apie skirtingų rasių porą, kuri buvo suimta septintojo dešimtmečio Virdžinijoje vien už tai, kad mylėjo ką nors, nepriklausantį savo rasei. Richardas ir Mildredas Lovingas susituokė 1958 m. ir, kai valstybė sugriovė jų svajones, stengėsi auginti šeimą.

„My Octopus Teacher“ (liet. „Mano aštuonkojis mokytojas“)

Šis filmas yra apie žmonių ryšius su gyvūnais ir galimybes, kurios atsiranda tyrinėjant naujus pasaulius. Kreigas Fosteris, dokumentalistas ir šaltų vandenų naras, kiekvieną dieną praleidžia puoselėdamas santykius su mažąja aštuonete, gyvenančia rudadumblių miške prie Pietų Afrikos krantų. Lėtai apdovanodama Craigą savo pasitikėjimu, ji pasidalija su juo savo galiomis ir išgydo jo emocines problemas. 

„Okja“

Kiaulės blogai repuoja. Tačiau, pasak Bong Joon Ho Pietų Korėjos brangakmenio, kiaulėms ne tik lemta tapti šonine. Kiaulės yra žmonių sielos draugai. Filmo centre – Mija (Seo-hyun Ahn) – jauna mergina, kurios geriausią draugę, genetiškai modifikuotą superkiaulę Okja, ką tik išplėšė piktoji korporacija. Net baisaus Jake’o Gyllenhaalo blaškymasis nesutramdys jūsų emocijų, kai Mija kovos, kad susigrąžintų savo Okją.

„Rocks“ ( liet.„ Akmenys“ )

Nuostabus filmas, kuriame Rokas pasakoja istoriją apie Olusholą. Beviltiškai vengdama socialinių paslaugų, Olushola daro viską, kad ji ir jos sūnus Emmanuelis turėtų stogą virš galvos ir maisto. Ir nors filmas baigiasi viltinga nata, tai yra ašarą spaudžianti kino juosta iš filmų kūrėjo Suffragette’o Sarah Gavron.  

„Steel Magnolias“ ( liet. „Plieninės magnolijos“)

Ši pietietiško atspalvio „Oskarui“ nominuota romantinė drama apie moterų grupės – motinų, dukterų, geriausių draugų – ryšius, kurioje vaidina didžiojo ekrano legendos Shirley MacLaine, Olympia Dukakis, Sally Field ir Dolly Parton, yra geresnė už bet kokią Nicholas Sparks istoriją. Gumulas gerklėje – garantuotas.

„The Sky Is Pink“ (liet. „ Dangus yra rožinis“ )

„Dangus yra rožinis“ pasakojama apie 18-metę, kuri mirė nuo plaučių fibrozės. Tai trečiasis rašytojos/režisierės Shonali Bose filmas, kuriame vaidina Priyanka Chopra, Farhanas Akhtaras ir Zaira Wasim, ir, nors jame visa širdimi vaizduojamas sielvartas, yra šviesių akimirkų, dešimtmečius besitęsiančios meilės istorijos ir optimistiško požiūrio į tragišką gyvenimą.

The post 10 geriausių šiuolaikinių filmų, kuriuos verta pažiūrėti, jei užklupo liūdesys appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.

Tau skauda

Esi apimta skausmo. Biologiniai depresijos ir skausmo takai bei neurotransmiteriai sutampa. Atlikti tyrimai rodo, kad apie 75 proc. depresijos kamuojamų žmonių patiria atsinaujinančius ir lėtinius skausmus. Depresija sergatys žmonės neretai skudžiasi skausmu, kuris nėra paaiškianamas mediciniškai. Jei nuolat varstai gydytojų duris, bet aiškios skausmo priežastis nėra randama, gali būti, jog tai yra psichologinis aspektas.

Stipri reakcija į aplinką

Jei net ir mažiausias nemalonumas tave labai stipriai paveikia, o niurzgėjimas jau tapęs jūsų normalia būsena, gali būti, kad jums – depresija. Depresija sergantis žmogs labai jautriai reaguoja į aplinką, jį gali suerzinti menkiausia smulkmena. Jei nuolatos jautiesi susierzinusi, pikta, nervinga – gali būti, jog tai ne vien užsitęsęs PMS.

Perdėtas dėmesys feisbukui

Kaip ir lošimo ar liguisto noro apsipirkti atvejais, laiko leidimas socialiniuose tinkluose nežada nieko gero. Keli atlikti tyrimai patvirtino, kad nuolat jaučiantys troškimą būti internetinėje erdvėje ir turintys daugiau virtualių nei gyvų socialinių kontaktų, galimai yra kamuojami depresijos.

Paskendusi mintyse

Pastaruoju metu daug svajoji? Apie tai, kad esi kino filmų žvaigždė, įsimyli kaip pamišusi, kad draugės vaikas protingesnis nei tavo ar vadovas darbe visą savo dėmesį sutelkęs būtent į tave? Svajokliškumas vienu aspektu yra charakterio bruožus, tačiau kitu tai gali būti depresijos požymis.

Apleisti plaukai

Net jei anksčiau nemažai laiko skirdavai savo šukuosenai, užklupus depresijai turbūt tai tau nustojo rūpėję. Žmonės, kuriuos slegia psichologinės bėdos, dažniausiai nustoja rūpintis savo išvaizda bei grožiu. Jei anksčiau save lepindavai, mylėdavai, jausdavai malonumą apsipirkinėdama, o dabar visa tai dingo, galima nujausti, jog tave yra užklupusios psichologinės bėdos.

Nyksta interesai

Anksčiau buvai aktyvi, energinga, turėjai begalę draugų? Šiuo metu draugų ratas sumažėjęs, nebeturi motyvacijos atlikti darbus, kuriuos anksčiau atlikdavai su mielu noru? Gali būti, jog turi psichologinių bėdų, kurias kaipmat reikėtų spręsti. Be to, tai pats akivaizdžiausias požymis, jog tau gali grėsti depresija.

The post Manai, tai tik praeinantis liūdesys? Jei atskirti šiuos požymius, tavo gyvenime – depresija appeared first on PANELĖ - Naujienos, įžymybių gyvenimas, mados, grožio ir stiliaus patarimai, proto ir širdies klausimai, horoskopai.