Kai tūkstančiai geriausių pasaulio sportininkų susirenka vienoje vietoje, miestas atsiduria per žingsnį nuo ekologinės katastrofos. Tačiau šiųmetė olimpiada gali būti pirmoji, kuriai pavyko sulaužyti šią taisyklę. Organizatoriams įdėjus daug pastangų, kad Paryžiaus olimpinių žaidynių poveikis aplinkai būtų mažiausias istorijoje, tame ryškų vaidmenį vaidina ir savo „žalumu“ jau spėjęs pagarsėti 5G ryšys.

5G ryšys

2021 m. britų moksliniame žurnale „Nature“ publikuotas tyrimas nustatė, kad nė vienos 1992–2020 m. laikotarpyje surengtos olimpinės žaidynės nebuvo pakankamai tvarios. Vien per 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiadą buvo sunaudota beveik 30 tūkstančių gigavatvalandžių energijos ir sukurta 3,6 milijono metrinių tonų anglies dioksido emisijų, kas leidžia patikimai spėti, jog net mažiausi veiksmai tokio masto renginyje gali atnešti reikšmingą rezultatą.

„Nors 5G stotys Paryžiuje olimpinių žaidynių metu veikė visu pajėgumu, besistengdamos, kad nė vienas sporto gerbėjas neliktų be ryšio, jų poveikis aplinkai – stebėtinai mažas. Olimpinių žaidynių operatoriaus skaičiavimais, jo naudojamos įrangos sukurtos taršos dalis bendrame 2024 m. olimpiados emisijų „katile“ nesudaro net 1 proc. Tai demonstruoja, kokia pažangi bei efektyvi yra 5G technologija. Ir tai nėra tik tolimi užsienio pavyzdžiai – 5G galimybėmis galime įsitikinti ir per pastaruoju metu Lietuvoje vykusius renginius“, – teigia „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas.

Emisijoms mažinti – visas priemonių paketas

Kaip skelbiama portale „Business Insider“, Paryžiaus olimpinių žaidynių ekologijai reikšmingą paspirtį duoda tai, kad organizatoriai varžyboms nusprendė naudoti kaip įmanoma daugiau laikinų statinių, o baldus ir kitą reikalingą įrangą – nuomotis. Todėl vietoje grandiozinių statybų, būdingų pasaulinę sporto šventę priimantiems miestams, Prancūzijos sostinei teko pastatyti vos vieną neišardomą objektą. Labai panašios strategijos buvo laikomasi ir planuojant ryšio infrastruktūrą.

„Akivaizdu, kad pasibaigus olimpiadai ir iš miesto išvažiavus milijonams sirgalių, toks didelis bazinių stočių kiekis bus nebereikalingas. Tad olimpinėms žaidynėms ryšį teikianti „Orange“ pasirinko ketvirtadalį 5G tinklo įrangos išsinuomoti, o papildomai žaidynėms įsigytą infrastruktūrą – pernaudoti. Operatorius tam skyrė daugiausia dėmesio, nes remiantis jų pačių atliktu tyrimu, didžiausia tarša išsiskiria 5G reikalingos įrangos gamyboje ir montavime, o ne gaminant jos veikimui reikalingą elektrą“, – atskleidžia R. Mikalauskas.

Specialistas pastebi, kad 5G naudojimas masiniams renginiams suteikia didelį lankstumą, nes jiems pasibaigus, įranga gali būti sąlyginai lengvai išmontuojama, transportuojama ir įrengiama kitose vietose. Tai leidžia efektyviai panaudoti prieinamus išteklius, kartu mažinant elektronikos atliekų kiekį.

Daugiau spartos, mažiau elektros

5G draugiškumas aplinkai pirmiausia pasireiškia tuo, kad norėdami pasiūlyti penktos kartos ryšį. Operatoriai privalo atnaujinti savo tinklą, naudodami moderniausią ar bent jau modernesnę įrangą, nei iki tol. Pažangesnė ryšio technika leidžia vienoje antenoje sutalpinti daugiau mažesnių siųstuvų. Taip auga jos veikimo efektyvumas ir sumažinamos įrangos aušinimui reikalingos energijos sąnaudos.

Papildomai, šiuolaikinės bazinės stotys realiu laiku vykdo resursų planavimą ir perdavimo galios konfigūraciją. Antenų skleidžiamas signalas labai preciziškai nukreipiamas reikalinga kryptimi, išvengiant trukdžių ir optimizuojant tam reikalingų elektros išteklių eikvojimą.

„5G pranašumą gerai iliustruoja šią vasarą Kalnų parke vykęs Dainų šventės renginys. Siekiant dešimtims tūkstančių dalyvių suteikti kokybišką ryšį, 5G bazinę stotį galėjome sumontuoti tiesiog ant gatvės apšvietimo stulpo. Jai neprireikė nei dyzelinių generatorių, nei itin galingo elektros įvado. O vartotojai galėjo džiaugtis net kelis šimtus megabitų per sekundę (Mb/s) siekiančia mobiliojo interneto sparta“, – atskleidžia „Telia“ atstovas.

Planuose – daugiau taupymo idėjų

Per paskutiniuosius kelerius metus „Telia“ Lietuvoje stebėjo reikšmingą mobiliojo interneto paklausos augimą. Tekstinį turinį keičiantys vaizdo įrašai, dar aktyviau naudojami socialiniai tinklai ir kitos priežastys duomenų suvartojimo kreivę pasiuntė 30–40 proc. aukštyn. Tačiau sparčiai modernizuojant ryšio infrastruktūrą pavyko pasiekti, kad toks įspūdingas augimas neatsispindėtų energijos sąnaudų grafoje.

„Modernios, 5G erai paruoštos bazinės stotys leidžia įjungti migdymo režimą naktį. Kuomet vartojama mažai elektros, mūsų stotys užmiega, o vartotojui pradėjus naudotis jų teikiamu ryšiu – greitai atsibunda. Tai padeda sutaupyti apie 10 proc. energijos. Papildomai, savo bazinėse stotyse taip pat montuojame saulės baterijas. Jų esame įdiegę jau daugiau nei penkiasdešimt ir planuojame diegti toliau, kadangi tai padeda kompensuoti dar apie 15 proc. elektros“, – pasakoja „Telia“ radijo tinklo vadovas R. Mikalauskas.

The post Paryžiaus olimpiada – švariausia iš visų buvusių appeared first on PANELĖ.

Jau skaičiuojame penktąją Paryžiaus Olimpinių žaidynių dieną. Joje ir vėl pasirodys mūsų šalies sportinininkai. Palaikykime!

Olimpiados tvarkaraštis liepos 31 d.

• 10:54 val. Irklavimas: Giedrius Bieliauskas (pusfinalis, jei pateks)
• 11:00 val. Jojimas: Justina Vanagaitė
• 11:14 val. Irklavimas: Viktorija Senkutė (pusfinalis)
• 11:50 val. Irklavimas: Domantas Stankūnas, Dovydas Stankūnas (pusfinalis, jei pateks)
• 11:54 val. Irklavimas: Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė (pusfinalis, jei pateks)
• 12:00 val. Plaukimas (200 m): Kotryna Teterevkova (atranka)
• 16:00 val. Buriavimas: Rytis Jasiūnas
• 18:30 val. Sportinė gimnastika (Daugiakovės): Robert Tvorogal (finalas)
• 23:05 val. Krepšinis 3×3: Lietuva-Latvija
• 23:08 val. Plaukimas (200 m): Aleksas Savickas (finalas, jei pateks)

The post Penktoji Olimpiados diena: lietuvių tvarkaraštis appeared first on PANELĖ.

Po dar vienos nesėkmingos Olimpinių žaidynių transliacijos, „TV3“ vėl sulaukė žiūrovų pasipiktinimo. Šį kartą transliavo ne tiesioginį vaizdą į Rapšio finalą, bet „TV3“ studiją, kurioje stovėjo du komentatoriai.

„TV3“ televizija teigia, jog koją pakišo Lietuvoje siautusi audra.

„Atsiprašome sporto aistruolių ir mūsų olimpiečių dėl sutrikimų transliuojant olimpines žaidynes. Pirmąsyk mūsų istorijoje transliacijas nutraukė audra, pastarąsias paras siaubusi Lietuvą. Debesų ir lietaus masės buvo tokios gausios, kad transliaciją perduodantys palydovų signalai jų neįveikė.

Olimpiados signalai perduodami 7-iais kanalų paketais (MUX’ais) per du palydovus: „Eutelsat 7 East“ ir „Hotbird 13 East“. Kiekvienas kanalų paketas siunčiamas atskiru dažniu ir priimamas nukreipus palydovinių signalų priėmimo lėkštes į atitinkamą palydovą. Priimdami signalus, naudojame savo palydovines lėkštes ir demoduliatorius (jie atidaro ir dekoduoja konkretų paketą) su specialiomis konkrečiai šiai olimpiadai skirtomis DRM licencijomis bei palydoviniais imtuvais. Stiprėjant audrai, signalai pradėjo trūkinėti ir imtuvus pasiekdavo tik dalis iš minėtų 7-ių paketų. Nepaisant to, likusių kanalų kurį laiką pakako ir daugumą mums suplanuotų transliacijų galėjome priimti.

Dėjome visas pastangas atkurti ryšį – įskaitant kreipimąsi į palydovus valdančią bendrovę „Globecast“ ir prašymą siunčiamus signalus sustiprinti, kad jie įveiktų meteorologinius trikdžius. Tai nepadėjo – gavome atsakymą, kad visi paketai siunčiami maksimaliu lygiu ir daugiau stiprinti nebėra galimybės.

Galiausiai, audrai sustiprėjus, sekmadienį vakare nutrūko visi palydoviniai signalai. Dalį jų pavyko atkurti, tačiau negalėjome kokybiškai priimti signalų paketo, kuriuo buvo siunčiama ir šio pirmadienio D. Rapšio bei kitų plaukikų finalo transliacija.

Suprantame visų Jūsų nusivylimą ir apmaudą. Atsiprašome dėl sutrikimų. Atsiprašome dėl to ir užtikriname – dėjome visas pastangas, siekdami parodyti Lietuvos olimpiečių startus. Mūsų technikai dirba be pertraukų stiprindami signalus priimančios įrangos galimybes ir užtikrindami nenutrūkstančią jos veiklą. Darome viską, kas tik įmanoma, siekdami parodyti mūsų olimpiečių startus“, – socialiniame tinkle Facebook rašė „TV3“.

The post TV3 neišlipa iš skandalų. Atsiprašė už prastai ištransliuotą Rapšio finalą appeared first on PANELĖ.

Šiandien – jau ketvirtoji Olimpinių žaidynių diena. Tai dar viena įtempta diena, kurioje pasirodo net keli Lietuvos atstovai.

Liepos 30-osios Olimpiados tvarkaraštis:

• 10:30 val. Irklavimas: Viktorija Senkutė (ketvirtfinalis)
• 11:10 val. Irklavimas: Giedrius Bieliauskas (ketvirtfinalis)
• 12:00 val. Plaukimas (100 m): Danas Rapšys (atranka)
• 12:00 val. Plaukimas (200 m): Aleksas Savickas (atranka)
• 12:00 val. Plaukimas (4×200 m): Danas Rapšys, Tomas Navikonis, Tomas Lukminas (atranka)
• 12:00 val. Jojimas: Justina Vanagaitė
• 16:00 val. Buriavimas: Rytis Jasiūnas
• 17:00 val. Paplūdimio tinklinis: Monika Paulikienė, Ainė Raupelytė Lietuva-Brazilija
• 19:35 val. Krepšinis 3×3: Lietuva-Latvija
• 21:30 val. Plaukimas (100 m): Danas Rapšys (pusfinalis)
• 22:46 val. Plaukimas (200 m): Aleksas Savickas (pusfinalis)
• 22:59 val. Plaukimas (200 m): Danas Rapšys, Tomas Navikonis, Tomas Lukminas (finalas)

The post Ketvirtoji Olimpiados diena: lietuvių tvarkaraštis appeared first on PANELĖ.

Paryžiuje prasideda jau trečioji Vasaros olimpinių žaidynių diena. Pirmasis iš lietuvių šiandien startuos irkluotojas Giedrius Bieliauskas.

• 10:30 val. Irklavimas: Giedrius Bieliauskas (atranka)
• 11:00 val. Irklavimas: Viktorija Senkutė (atranka)
• 11:00 val. Irklavimas: Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė (atranka)
• 12:00 val. Irklavimas: Domantas Stankūnas, Dovydas Stankūnas (paguodos startas)
• 16:00 val. Buriavimas: Rytis Jasiūnas
• 21:43 val. Plaukimas (200 m): Danas Rapšys (finalas)

Lietuvos sportininkus šiandien, Olimpiniame miestelyje, aplankys ir LR prezidentas Gitanas Nausėda su žmona.

The post Trečioji Olimpinių žaidynių diena. Kas šiandien varžysis iš lietuvių? appeared first on PANELĖ.

Olimpietė, Lietuvos čempionė Rasa Drazdauskaitė pirmą kartą nusprendė didžiąją dalį vasaros praleisti Palangoje, kur ne tik pati sportuoja, bet ir dalinasi žiniomis su visais, norinčiais per atostogas laiką leisti aktyviai.

„Dabar visi žino, kaip reikia atlikti pratimus, nes yra „youtubas“. Bet ar tikrai?“, – su šypsena į klausimą apie profesionalo pagalbos reikalingumą mankštinantis klausimu atsako pašnekovė.

Kūno veikimo principai

Jos patirtis byloja ką kitą – esminės informacijos apie kūno veikimo principus stygius gali padaryti tikrai daug žalos.

„Tačiau labiau norisi kalbėti ne apie tai, o apie bet kokį aktyvumą. Norisi pakviesti žmones judėti  – gamtoje, aikštynuose, namuose, sporto salėse. Bet kur, kur tik jiems patogu“, – sako ilgų nuotolių bėgikė.

Pati sportininkė viešas, grupines, bendro fizinio pasirengimo treniruotes Palangoje rengia keturis rytus per savaitę. Ji įsitikinusi, kad mankšta gryname ore turi išskirtinį poveikį žmogaus savijautai. Anot jos, žmonėms labai svarbu kasdien daryti bent po kelis nesudėtingus tempimo pratimus ir nepersistengti, nes per didelis noras kuo greičiau pasiekti rezultatų neretai nuo sporto atbaido ilgam.

Aktyvioje bėgikės karjeroje R. Drazdauskaitė tašką padėjo 2018 metais Beirute nubėgusi šešioliktąjį savo maratoną.

„Per visą laikotarpį esu patyrusi daug traumų, padariusi sporte ne vieną ilgesnę pertrauką. Visa tai apie save ir davė žinoti prieš šešis metus. Turėjau daug ką persvarstyti ir kentėti skausmą atrodė nebeprasminga bei nebeprotinga. Be to, kažin ar tokioje  būklėje galima pasiekti gerų rezultatų“, – mintimis dalinosi pašnekovė.

Medaliai

Jos namuose yra ne vienas svarbus medalis iš laimėtų varžybų: Europos taurės, Lietuvos čempionato, Atėnų klasikinio maratono.

Dabar R. Drazdauskaitė bėgioja neilgus atstumus, važinėja riedučiais, žaidžia padelio tenisą.

„Sąžinė dėl suvalgytų skanėstų graužia mažiau, kai rytą pradedi aktyviai. Tačiau mityba žmogaus gyvenimo kokybėje yra labai svarbus akcentas – jo negalima pamiršti“, – įsitikinusi R. Drazdauskaitė.

Nedaug kas žino, bet nustojusi profesionaliai sportuoti, Kaune gyvenanti ir „Stimfit“ studiją atidariusi pašnekovė tapo rezervo kare.

„Bėgimuose atstovaudavau mūsų šalies kariuomenę. Bet, baigus sportinę karjerą, logiška buvo pasitraukti į atsargą“, – sako R. Drazdauskaitė.

Sportą ji vadina savo gyvenimu ir džiaugiasi, jog dabar savo patirtimi gali dalintis ne tik Kaune, bet ir Palangoje.

„Kartą varžyboms esu ruošusi profesionalų sportininką. Bet tai – jau visai kita sritis“, – sako R. Drazdauskaitė. 

The post Olimpietė Rasa Drazdauskaitė apie mankštas pajūryje, atsargos kariuomenę ir maistą appeared first on PANELĖ.

Lietuvos jėgos aitvarų sostinė Svencelė gyvena ypatingomis nuotaikomis – šios sporto šakos mylėtojai su nekantrumu laukia vasaros olimpiados, kurioje pirmą kartą pasaulio istorijoje startuos „Formula Kite” profesionalai. Kad mūsų šalyje siautėja garsiausių planetoje varžybų virusas ir atsiranda vis daugiau norinčiųjų perprasti dvi gamtos stichijas sujungiantį sportą, patvirtina viena garsiausių Lietuvoje jėgos aitvarų sporto profesionalių Gabrielė Pioraitė.

Lietuviai perspektyvų turi

„Formula Kite” atstovai debiutuos olimpinėse žaidynėse Paryžiuje, žymėdami jaudinantį naują sporto etapą, kurio visi labai laukiame. Tai gali atverti kelią į olimpiadą ir kitų jėgos aitvarų krypčių propaguotojams”, – tikisi sportininkė, pernai Baltijos jūroje, iššokdama su jėgos aitvaru į 18.4 metro aukštį, pagerinusi savo pačios anksčiau pasiektą Lietuvos rekordą.

Anot jos, „Formula Kite” yra didelio greičio disciplina. Olimpiadoje ji apjungs 40 sportininkų – 20 vyrų ir 20 moterų, iš viso pasaulio, kurie dėl medalių rungtyniaus nuo liepos 28 iki rugpjūčio 8 dienos. Varžybų formatas apims kelias lenktynes, kurių dalyviai naviguos per plūdurais pažymėtą trasą.

„Šią vasarą pajutome ypatingą sportininkų susidomėjimą olimpine sporto šaka. Nors šįmet Paryžiuje neišvysime nė vieno lietuvio, mūsų šalies atstovai perspektyvų turi”, – neabejoja vienintelė pasaulyje tarp vyrų varžybų teisėjos pareigas užimanti tautietė.  G. Pioraitė užsimena, jog jai pasiruošti „Formule Kite” kovoms su garsiausiais planetos meistrais būtų prireikę ne mažiau nei dvylikos mėnesių laiko. Tačiau nuo ambicingų planų sustabdė prieš tris metus patirtos sunkios traumos. „Realiai įvertinau savo galimybes ir supratau, jog valdyti jėgos aitvarą, kai jis vandenyje išvysto iki 80 kilometrų greitį, man dar yra per rizikinga”, – atvirauja sportininkė.

Laukia audros

Nepaisant to, daug savo mėgstamoje srityje pasiekusi mergina šį sezoną ketina vėl pagerinti šuolio Baltijos jūroje rekordą bei tęsti varžybų teisėjos karjerą labiausiai reitinguojamose jėgos aitvarų varžybose visame pasaulyje. „Gegužės mėnesis buvo šiltas ir nevėjuotas. Todėl laukiu tikros audros, kad vėl galėčiau kilti į orą”, – šypsosi pašnekovė. Pasak Gabrielės, tai lemia gamtos sąlygos – aitvaruotojams būtinas stiprus vėjas bei aukštos bangos. Tam, kad šuolis pavyktų, vėjo gūsis turi būti bent 15 metrų per sekundę. 

Sportininkai turi specialius prietaisus, kurie fiksuoja atliekamų šuolių aukštį ir įvairius kitus parametrus. Tad, jų pasiekimai yra perduodami į tai kaupiančią bei visiems pasaulio aitvaruotojams matomą duomenų bazę. G. Pioraitė pasidžiaugė, jog aitvarų sportas, dar dažnai vadinamas kaitavimu, tarp moterų vis labiau populiarėja, nors jame vis tik dominuoja vyrai. Kaip pasakoja Gabrielė, rekordų lentelėje yra gal 50 tūkst. vaikinų pavardžių ir tik apie 1400 merginų.

„Dailiosios lyties atstovėms rezultatų pasiekti sunkiau ne tik dėl fizinių savybių, bet ir dėl psichologinių niuansų. Pavyzdžiui, labiau išvystyto savisaugos instinkto. Todėl palaikau merginas, žengiančias į šį ekstremalų sportą – joms jis kainuoja daugiau pastangų”, – kalba G.Pioraitė.

Vertinant jos pasiekimus, nepamirštamas ir faktas, kad lietuvė „Big Air” disciplinoje, įvardinamoje pavojingiausia aitvarų sporte, yra pasiekusi pasaulio rekordą. 2020 metų sausio 18 dieną Pietų Afrikoje, Keiptaune, Gabrielė tapo aukščiausiai, net į 23.6 metro aukštį, su jėgos aitvaru iššokusia mergina istorijoje.  „Kol gydžiausi traumą, mano rekordas dar buvo pagerintas du kartus. Bet iki šiol išlikau pasaulio „Big Air” trejetuke”, – sako sportininkė.

Miegojo bagažinėje

Vasaras Gabrielė leidžia Lietuvoje, Svencelėje, kur yra įkūrusi jėgos aitvarų sporto mokyklą ir jau kitokio savo gyvenimo nebeįsivaizduoja. Tiesa, dar ne taip seniai, prieš aštuonis metus ji gyveno sostinėje, dirbo biure. Aiškių valandų ir įsipareigojimų specialybę mergina buvo pasirinkusi po studijų, tačiau juto, kad tai – ne tas, tinkamas kelias.

Gabrielę visada domino ekstremalus sportas. Ji jau buvo išbandžiusi motociklus, šuolius su parašiutu, bet pilnatvės nejuto. Viskas pasikeitė atsitiktinai pajūryje susipažinus su jėgos aitvarais – sportininkė tai įvardina kaip meilę iš pirmo žvilgsnio.

Gyvenimas ir darbas Vilniuje liko praeityje. Atsisakiusi įprastų patogumų, Gabrielė, kurį laiką dar važinėjusi į Svencelę, vis dėlto nusprendė lietuviškoje jėgos aitvarų oazėje įsikurti ilgesniam laikui. Mergina šypsosi – sezoną jai yra tekę nakvoti automobilio bagažinėje, vėliau – palapinėje ar namuke ant ratų. Po to, kai įkūrė nuosavą mokyklą, pasaulio rekordininkė pajūryje išsinuomojo kotedžą.

„Paklausius manęs, galima pamanyti, kad aitvaravimas yra per daug pavojingas, neįveikiamas sportas. Bet tai būtų netiesa. Aš pati pasirinkau vieną iš penkių, pačią ekstremaliausią discipliną. Tačiau yra ir kitų, kuriomis tiesiog galima mėgautis”, – sako pašnekovė.  

The post Jėgos aitvarų sporto profesionalė, Lietuvos rekordininkė Gabrielė Pioraitė apie artėjančią olimpiadą appeared first on PANELĖ.