Rimta, dėmesį prikaustanti ir ašarą priverčianti nubraukti autorės Heather Dune Macadam parašyta tikra istorija, kurioje į Aušvicą yra žvelgiama iš moterų perspektyvos. Vienareikšmiškai – sunki, bet privaloma perskaityti knyga.

Bet kurią visuomenę galima vertinti pagal tai, kaip ji elgiasi su savo moterimis ir mergaitėmis. Taip yra pasakiusi Michelle Obama.

1942 m. kovo 25 d. beveik tūkstantis jaunų netekėjusių žydaičių Poprade, Slovakijoje, sulipo į traukinį. Apimtos nuotykių troškimo, jausdamos pasididžiavimą savo tauta ir pasipuošusios geriausiais drabužiais, jos džiugiai mojo palikdamos tėvų namus. Merginos tikėjo keliems mėnesiams vykstančios dirbti į fabriką valstybės labui. Iš tikrųjų jaunosios moterys, dauguma paauglės, buvo gabenamos į Aušvicą vergiškam darbui. Iš niekuo nenusikaltusių 999 išgabentųjų liko gyvos tik kelios.

Tiesa apie pirmą jį oficialų žydų išgabenimą į Aušvicą šiandien reikšminga kaip niekad. Į beveik užtikrintą mirtį išsiųstos jaunos moterys buvo bejėgės ir bereikšmės ne tik dėl savo žydiško kraujo, bet ir dėl lyties. Remdamasi iš samiais asmeniniais pokalbiais su išgyvenusiomis moterimis bei istorikų, liudininkų ir pirmųjų išgabentų moterų šeimų komentarais, pasaulyje pripažinta rašytoja Heather Dune Macadam atskleidžia skausmo kupinas istorijas. Tai – ypač svarbus indėlis į Holokausto literatūros ir moterų istorijos archyvą.

The post Knygos „999 Aušvico moterys. Tikra istorija“ apžvalga appeared first on PANELĖ.

Jauna mokytoja – kiekvieno pamokose rymančio svajonė. Jos atlaidesnės, šiltesnės, nenutolę visu šviesmečiu nuo šiandienos madų ir gyvenimo. Tačiau mūsų herojė Rita (28) – netipinė jauna mokytoja, minkšta jos nepavadinsi. Mergina dėsto fiziką, jos dažniausias kompanionas – kelionių lagaminas, o jei vieną dieną paliks mokyklą, taps griežta vadove. “Esu labai valdinga asmenybė!” – sako Rita. Su ja kalbamės apie jaunos mokytojos gyvenimą, kasdienybę ir džiaugsmus.

Rita, kaip atsiradai mokytojos kėdėje?

“Viskas prasidėjo renkantis studijas. Užaugau Marijampolėje, todėl pagrindinis kriterijus buvo “kuo toliau nuo tėvų”. Taip prieš dešimt metų atsidūriau Vilniuje, kur gyvenu iki šiol, dirbu vienoje gimnazijoje. Nors turėjau galimybę be konkurso įstoti į bet kurią KTU siūlomą specialybę, Vilniaus Pedagoginis Universitetas nugalėjo. Juokingiausia, kad visą gyvenimą kartojau: “Jau kuo kuo, bet mokytoja tikrai nebūsiu!”, o štai kaip išėjo… (šypsosi)”

Kaip atrodo tavo diena?

“Gyvenimą man reguliuoja skambučiai. Pirmiausia – žadintuvo, paskui skambutis į pamokas ir iš pamokų. Pertraukos man neegzistuoja, nes visuomet atsiranda nenumatytų reikalų, mokiniai atakuoja su klausimais, o kur dar visokiausi nesutarimai… Tačiau su kitais mokytojais turim ritualą, susitinkam papietauti per net 20 minučių trunkančią pietų pertrauką. Po pamokų sėdu prie sąsiuvinių “Everesto” – tai neišvengiama mokytojo kasdienybė. Tačiau negalvokit, kad viskas taip niūru, mokytojai kaip ir visi kiti mėgsta ir lanko parodas, spektaklius, koncertus, žodžiu daug “kultūrinamės”.

O kaip sekasi sutarti su mokiniais?

“Mokau 15-18 metų jaunuolius. Ateina dar vaikai, o išleidžiu jau subrendusius. Mūsų santykiai tikrai geri, tikiu, kad egzistuoja grįžtamasis ryšys. Kiek bendravimo “įdėsi” į mokinį, tiek gausi atgal. Man kol kas sekasi su jais sutarti”

Rita Grybaitė

Asmeninio archyvo nuotr.

Tavo kasdienybė – įtempta, kaip bėgi nuo rutinos?

“Tai kad vienintelis pastovus dalykas mano kasdienybėje yra pamokų tvarkaraštis, o visa kita tikrai nesikartoja! Pabėgti nuo monotoniško tvarkaraščio padeda kelionės. Turiu daug draugų visame pasaulyje, tai juos ir lankau”.

Kokį patarimą duotum galvojančioms apie mokytojos dalią?

“Mielos merginos, mokytojos darbas – tai amžinas vaikščiojimas podiumu tuo pat metu saugant futbolo vartus. Turi būt visuomet pasitempus, lanksti, kantri, budri, greitai reaguoti į problemas. Negali nutolti nuo jaunimo, be humoro jausmo ir charizmos – nė iš vietos!”

Mokytoja – darbas, gyvenimo būdas ar pašaukimas?

“Man nepažįstamiems dažnai tenka įrodinėti, kad esu fizikos mokytoja, niekas iš pirmo žvilgsnio netiki. O šiaip manau, kad mokytojos darbas vis dėl to – pašaukimas…”

Jei ir tu turi įdomią mylimą veiklą – laukiam tavo istorijos love@panele.lt

The post Jaunoji mokytoja Rita: mano darbas – amžinas podiumas(INTERVIU) appeared first on PANELĖ.

TAI PAT SKAITYK: šios vasaros must have pagal mados blogerę Kamilę

„Koks gi būtų mano miegamasis, jeigu jame iš sienos nekyšotų milžiniška žirgo galva? Kampe nestovėtų kėdė su dešimčia kojų? „Tai prieskoniai, kurie paįvairina mūsų kasdienybę. Leidžia išvengti rutinos, – aiškina ji. – Viskas tik dėl manęs, kad senatvėje prisiminimai būtų įdomūs.“

ĮKVĖPTA REŽISIERIŲ

Gatvėje tikrai į ją atkreipsite dėmesį. Na, pavyzdžiui, ar daug merginų vaikšto plaukuose įsirišusios gėlių puokštę? O ar daugelio suknelės primena prieškarinius filmus? Kada paskutinį kartą matėte jauną mamytę, kuri stumtų gremėzdišką sovietinių laikų kūdikio vežimėlį?

Rūta stengiasi atrodyti nekasdieniškai, kiekvieną kartą puošiasi tarsi ypatingai progai.

Sako, kad stiliaus idėjų semiasi iš mėgstamiausių kino režisierių Wes Andersono, Sofios Copolos ir Timo Burtono darbų. Ir iš storų nuotraukų knygų, kuriose sudėti jos dievukų fotografų Helmuto Newtono ir Timo Walkerio darbai.

KAS TA MARLA SINGER?

Ji – mados fotografė. Ne tik žurnalų redaktoriai, bet ir kolegos fotografai išsijuosia ją giria už savitą stilių ir drąsiai pavadina įdomiausiai fotografuojančia mergina Lietuvoje. 2010 metais Marla laimėjo „Pravdos naujokų” apdovanojimą, tapo geriausia metų fotografe. Jos kurti viršeliai, madų fotosesijos bei reklamos puošė beveik visus Lietuvoje žurnalus ir laikraščius. Ne viskas… Talentinga fotografė sugebėjo prasimušti net į milžinišką Prancūzijos rinką.

Prieš keletą metų atidarydamas savo grožio namus „Kukla Beauty Box“ stilistas Kęstutis Rimdžius dėl įvaizdinės fotosesijos kreipėsi būtent į Marlą. „Nes ji nebijo laužyti standartus. Kiekvieną kartą nustebina, niekada nesikartoja”, – tuo metu džiūgavo garsusis užsakovas.

Kita sritis – muzika. Ji buvo solistė. Po to su draugais įkūrė grupę „Sheezzanova“. Kai muzikantai išsiskirstė, vėl grįžo prie ištakų ir dainavo viena.

Melomanai savo komentaruose „Youtube“ rašo, kad Marla Singer turi dievišką balsą, kurio klausantis pasidaro dėl visko ramu. Jie ją vadina jaukiausios muzikos šalyje kūrėja. O po straipsniu, kuriame praėjusiais metais paskelbta, kad trumpam daro muzikinę pertrauką – liejasi graudūs prisipažinimai meilėje ir reikalavimai „nedaryti nesąmonių“. Jeigu dar neteko girdėti Marlos dainų, ji rekomenduoja pradėti nuo Antano Miškinio eilėmis paremto lyriško kūrinio „Elegantiškai sninga“.

Kokį ryšį Marla Singer turi su… buvusia merginų grupe „Mokinukės“? Kaip ji susipažino su garsia Paryžiaus mados blogere Mis Pandora? O kas ją nuviliojo į meilės miestą, kuriame teko gyventi vos 16 kvadratinių metrų bute? Kodėl Marla Singer sako, kad diplomas reikalingas tik tėvams? Ir kur jaukius vasaros vakarus šiandien leidžia ši ekscentriška asmenybė? Įdomi R. Jankauskaitės istorija tik liepos mėnesio žurnale „Panelė“, kuris jau dabar visose prekybos vietose!

The post Geram fotografui nereikia diplomo! Viršelio merginos Marlos Singer pasakiško gyvenimo receptai (FOTO) appeared first on PANELĖ.

TAI PAT SKAITYK: 3 drabužiai – 5 skirtingi įvaizdžiai. Taupyklės garderobas vasarai!

Gatvėje į ją tikrai atsisuka fashionistos ir gatvės stileivos. Tačiau ne tik savo stiliumi, o ir darbais iš kitų išsiskiria Marla. Įveikusi mados fotografijos Olimpą Lietuvoje, ji persikėlė į Paryžių, kur prieš objektyvą jai pozavo tikrai garsūs modeliai.

Iširus jos grupei „Sheezanova“ mergina toliau viena tęsia solinę karjerą. Tiesa, kol kas šioje vietoje padėtas daugtaškis, nes ant rankų Rūta sūpuoja pirmagimį Nikitą.

Viršelio herojės istorija įkvepianti ir pamokanti. Tokia, tarsi iš pasakų. Visą ją rasi liepos numerio „Panelėje“, o čia siūlome pasiklausyti, kaip prieš porą mėnesių Rūtą prigautai „Vilnius Temperature“ komandai Marla sudainavo savo hitą „Elegantiškai sninga“.

The post “Panelės” viršelyje – fotografė Marla Singer. Pamatyk išskirtinę fotosesiją! (FOTO) appeared first on PANELĖ.

TAI PAT SKAITYK: “Kvinta” dainuoja “I Need Your Love” koverį

“Turiu pripažinti, kad prisiviriau košės. Su vaikinu draugaujame jau dvejus metus, o aš pradedu jausti, jog įsimylėjau jo vyresnįjį brolį Adomą. Mano vaikinas, Lukas, šią vasarą pradėjo dirbti picerijoje, todėl pradėjome matytis ypač retai.

Su Adomu visada gerai sutarėme, bet pastaruoju metu pradėjome ypač daug laiko leisti kartu, jis atostogauja, todėl nuolat važiuojame prie ežero maudytis ar į sostinę pasižmonėti. Jis labai gražiai su manimi elgiasi, dovanoja daugybę dėmesio, kurio man stinga iš nuolat pavargusio ir abejingo Luko. Kai savaitgaliais su Luku susitinkam, jis man pasakoja, kaip nekenčia savo darbo ir laukia nesulaukia pirmosios algos.

O štai Adomas manimi nuolat rūpinasi, padeda, sako komplimentus, vakar netikėtai pasibučiavome jo automobilyje. Nežinau, ką aš tuomet galvojau, bet buvo labai gera… Jis man sakė, jog jam labai patinku, tačiau skaudinti brolio jis nenori. O ir Lukas pradeda kažką įtarinėti ir pyksta ant manęs. Kaip man pasielgti?”

Na ir painiava tavo gyvenime, Kamile! Tačiau situaciją dar galima greitai suvaldyti, tiesa, reikės daug ryžto. Iš tavo laiško galima spręsti, jog visus savo jausmus nori dovanoti tik vaikino broliui Adomui. Kodėl taip yra?

Taip, jis dėmesingas, rūpestingas, lepina tave, bet tavo aistrai yra ir kita priežastis. Jis – “uždraustas”, todėl nekalti pasimatymai su juo tave ypatingai jaudina ir gerokai sutirština tavo jausmų spalvas. Tuo labiau, kad tavo vaikinas dabar turi rūpesčių ir negali viso savo laiko skirti tik tau.

Iš tavo laiško galima spręsti, jog esi šiek tiek egoistė, kuri nesupranta, jog Lukas nori per vasarą užsidirbti šiek tiek pinigų, o tu negali suvokti, kodėl jis nerymo prie tavo durų kaip šuniukas. Šią vietą tavo gyvenime užėmė vyresnis Adomas, kuris atostogauja ir nuobodžiauja, todėl nusprendė savo dienas praskaidrinti bendraudamas su jauna brolio mergina. Kas bus, kai atostogos baigsis? Adomas išvažiuos ir jūsų romaniukas pasibaigs net neprasidėjęs! Pagalvok, ar verta aukoti dviejų metų draugystę dėl vasaros nuotykio su vaikino broliu? Mes manome, jog tikrai ne.

Pasistenk būti atsakinga ir pabandyk suprasti Luką. Būk kantri, jis tikrai ras tau laiko, juk pirmasis darbas – tikras išbandymas! O nuo Adomo, kuris be sąžinės graužaties vilioja jaunesniojo brolio merginą, laikykis kuo atokiau. Žinom, jis beprotiškai tave traukia, tačiau tos kelios savaitės nuotykių tikrai nevertos tvirtos ir ilgalaikės draugystės. Jeigu trūksta ryžto, rimtai pakalbėk su Adomu ir pamatysi, kokie jo ketinimai. Garantuojame, jog jis jūsų santykius nori laikyti paslaptyje ir neieško nieko rimto. Ar tau to pakaks?

Jei ir tave kankina koks gyvenimiškas klausimas, nesidrovėk ir rašyk love@panele.lt
Panele.lt ekspertai padės jį išspręsti!

The post Skaitytoja klausia: įsimylėjau savo vaikino brolį. Ką daryti?(APKLAUSA) appeared first on PANELĖ.

Apšvietėjai, kostiumų dailininkai, scenografai – tie “pilkieji užkulisių kardinolai”, be kurių net mažiausias spektaklis niekaip neįvyktų, dažnai net nebūna paminimi programoje.

Dalia Jovaišienė jau 32 metus dirba Nacionalinio Dramos Teatro grimuotoja. Tačiau be savo pareigų ji tai pat ir neoficialioji teatro metraštininkė. Ji žino, kaip auga aktorių vaikai, kokios bėdos kamuoja scenos talentus, kokie jų atostogų planai. “Visos teatro paslaptys su manimi saugios. Aš – lyg kunigas. Ką pasakė – niekas daugiau nesužinos. O grimuojant visokių istorijų išgirstu…”

Dažnas kirpėjas sako, kad klientai, sėdintys jų kėdėje, atsiveria, išsipasakoja. Ar ir grimo meistrams tenka būti psichologais?

“Jau ne kartą esu sakiusi, jog galėčiau parašyti neblogą teatro užkulisių knygą. Kai kuriuos aktorius pažįstu taip, jog jau iš žingsnių galiu pasakyti, kas ateina grimuotis. Aktorius Marius Jampolskis kartą pasakė: “Einu pas tave grimuotis ir pažadu sau, kad jau šį sykį tai nieko nepasakosiu. Tačiau vos tik atsisėdu, net nepajuntu, kaip viską papasakoju”. Aš aktorių tikrai netardau, grimuodama aš apskritai nekalbu, nežinau, kodėl jie būtent man atsiveria. Tačiau širdyje man dėl to labai gera, kad vertina, pasitiki. Aktoriai – dideli konservatoriai, jie nemėgsta permainų. Tarkim, jei ateina nauja grimuotoja, jie geriau lauks eilėje prie mano kėdės, nei kad eis pas tą nepažįstamą. Tenka juos įkalbinėti, kad naujais meistrais pasitikėtų” – pasakojo Dalia.

Nacionalinio Dramos Teatro grimo kambarys

PANELE.LT (V. Kriščiūno nuotr.)

Kokia nuotaika tvyro grimo kambary prieš spektaklį?

“Pati įvairiausia. Priklauso, ar bus premjera, koks spektaklis, koks “sąstatas”. Man kaip grimuotojai geriau, kad kambaryje – tyla, ramybė, tuomet paprasčiau susikaupti. Tačiau jaunieji aktoriai kažkodėl mano, kad grimo kambarys – amžina linksmybių zona, jie čia plepa, klega, vaikšto iš kampo į kampą. Būna, kad išveju į poilsio kambarį. Aktoriai labai skirtingai elgiasi prieš spektaklį. Štai Donatas Banionis. Pusvalandį į sceną pavėluotų per savo pašnekesius. Panašiai ir Džiugas Siaurusaitis. Anekdotai liejas, kalba nesustodamas. Regimantas Adomaitis – priešingybė. Tyli, kažką mąsto… Kai kurios aktorės pradinį grimą užsitepa pačios, joms tai kaip nusiraminimo terapija. Man telieka sudėtingesnius akcentus sudėlioti”.

Kieno žodis grimo kambary – svarbiausias?
“Žinoma, kad aktorių. Juk jiems teks eiti į sceną, ne man. Režisierius gali norėti vieno, aš – kito, o aktorius yra tas, kurio žodis – paskutinis. Kartais aktorės nenori dėtis perukų, kartais – atvirkščiai, nenori velti ar sukti savo natūralių plaukų…”

Kaip keitėsi bendri aktorių elgesio bruožai per Jūsų grimo kadenciją?

“Kardinaliai. Dabar daugiau familiarumo, laisvumo, aktoriai šiandien “arčiau žemės”. Ankščiau dėl keleto primadonų teko ne vieną ašarą slapčia nubraukti, joms nieko nereiškė grubesnį žodį pasakyti, apšaukti. To nebėra, teatras nebe taip garbinamas ir aukštinamas, kaip mano jaunystėje. Tiesa, tas laisvumas ne visuomet naudingas. Atsimenu, prieš eidama į kirpyklą, Vaiva Mainelytė  visuomet atsiklausdavo, ar gali pasitrumpinti galiukus, ar nepakenks kurio vaidmens šukuosenai? O dabar būna, kad ateina aktorė, nusiima kepurę ir patenkinta demonstruoja “ežiuką”. Štai tada ir apima panika…”

Kaip atsidūrėt teatre? Meilė spektakliams, simpatija aktoriams ar pašaukimas?
“Į teatrą aš visiškai nenorėjau. Turiu kirpėjos diplomą, man puikiai sekėsi vyriški kirpimai. Tačiau kai atėjo metas atlikti praktiką, mama pasiūlė eiti būtent teatran. Pagalvojau, kad nieko blogo per tuos kelis mėnesius neatsitiks. Ir neatsitiko, pasilikau daugiau nei trisdešimčiai metų…”

Nejaugi visus tuos metus nekilo mintis palikti teatrą?

“Pasiūlymų dirbti kitur gaunu nuolat. Kelis kartus dirbau kino filmuose, tačiau visiškai teatro nepalikau. Vienintelis kartas, kuomet nedirbau, buvo trys dukros auginimo metai. Tačiau ir tuomet, vos tik rasdavau laisvą minutę, bėgdavau į teatrą. Tai – manija, kurios niekaip neatsikratysi, aš be teatro negaliu”

Nacionalinio Dramos Teatro grimo kambarys

PANELE.LT (V. Kriščiūno nuotr.)

Kiek teatro Jūsų gyvenime?
“Šiandien vyks spektaklio premjera, o aš aktorių tekstus jau moku mintinai. Tačiau yra ir tokių spektaklių, kurių nesu mačiusi nė karto. Nebūna progos palikti grimo kambario, per pertraukas tenka kai kuriuos aktorius grimuoti vėl dėl pasikeitusio vaidmens. Mano visa šeima – iš teatro. Vyro tėvai dirbo teatre, vyras iš teatro, mano vaikas nuo dviejų metų čia lakstydavo… Kadangi man tenka dirbti beveik visus savaitgalius, visos šeimos šventės ir susitikimai planuojami pagal mano grafiką. Svarbi jaučiuosi (juokiasi – aut. past.)”

Koks žmogus yra tinkamiausias grimuotojo darbui?

“Vienas svarbiausių dalykų mano darbe – ištvermė ir kantrybė. Kai tenka ieškoti naujų grimuotojų, pirmas jų klausimas būna apie aktorius, kuriuos teks grimuoti. Kuo žymesnius vardiju, tuo jie labiau džiaugiasi. Tačiau kai paklausiu, ar norės dirbti kiekvieną savaitgalį, jaunuoliai visuomet pasišiaušia, kaip gi čia praleisi vakarėlius ir klubus?! Mano laikais to nebuvo. Darbas – reiškiasi eisi į teatrą bet kurią dieną, nesvarbu, ar penktadienio vakarą, ar šeštadienį ryte, o oficialus laisvadienis – tik pirmadienį.

Tai pat nereikia užmiršti, kad grimuotojas ant scenos nelipa, todėl kasdieninių liaupsių tikėtis neverta. Atvirkščiai – būna, kad net į trupės “baliukus” nepakviečia…”

Kai pradėjo rinktis pirmieji aktoriai, grimo kambarį teko palikti. “Čia – ne vieta lengviems pašnekesiams, o ypač premjeros dieną. Klijuosim ūsus, velsim perukus, laukia daug darbo. Jūs geriau eikit spektaklio pažiūrėt, ten geriausiai visi rezultatai matysis” – interviu užbaigė grimo meistrė Dalia.

Daugiau nuotraukų – PANELE.LT galerijoje.

The post Moteris, kuriai Lietuvos aktoriai patiki slapčiausias savo nuodėmes appeared first on PANELĖ.