ne, manęs nebeliesk, prašau nesiliesk savo ledinėm rankom vėl,
aš neskaičiau, ką man rašei, nes tavo žodžiai žudo,
ne, manęs nelaikyk, maldauju palik, palik mane vieną amžiams,
aš tikiuosi negrįžt čia niekada, tikiuosi pabust kitam sapne
ir liks tik vaikų balsai, užšalę ežerai,
žiema baltais sparnais užklos mane,
ir liks tik vaikų balsai, užšalę ežerai,
žiema baltais sparnais užklos mane šiltai.
aš – smėlis krante, aš ištirpęs rūke, aš – dulkės tavajame delne,
aš – jau praeitis, o tu – ateitis, nepamiršk šių žodžių…
man dar niekada žmonių minioje nebuvo taip vieniša kaip čia,
gėlės nuvys, ašarom lis, aš lėtai užversiu duris.
ir liks tik vaikų balsai, užšalę ežerai,
žiema baltais sparnais užklos mane,
ir liks tik vaikų balsai, užšalę ežerai,
žiema baltais sparnais užklos mane šiltai.
ir liks tik vaikų balsai, užšalę ežerai,
žiema baltais sparnais užklos mane,
ir liks tik vaikų balsai, užšalę ežerai,
žiema baltais sparnais užklos mane.
