Teka saulė ar baigiasi diena –
Dega skausmo liepsna.
Tolsta viskas, kas rišo, jungė mus
Tik vėjas lanko namus tuščius.
Aš taip kvailai tavęs netekau –
Nežinau, kas kaltas, ir kodėl taip atsitiko?
Išskyrė mus mus naktis, tu nuėjai – aš likau,
Bet atminimą širdyje laikau.
Tu nesupranti, tu nesupranti,
Kaip sunku gyventi man.
Tu nesupranti, ko taip trokšta širdis.
Tu nesupranti, tu nesupranti,
Aš atleidžiu viską tau,
Tik sugrįžk greičiau, apkabink, pabučiuok.
Nejaugi tu viską, viską pamiršai –
Neskambini, laiškų nerašai?
O kiek svajonių sudužo ir negrįš,
Tik skausmas žvelgs į akis naktim.
Aš taip norėčiau grįžt į ten,
Kur tave likimas iš manęs staiga pagrobė.
Aš taip norėčiau džiaugtis su tavim,
Nors sapne šaukiu aš tave tyloje.
Tu nesupranti, tu nesupranti,
Kaip sunku gyventi man.
Tu nesupranti, ko taip trokšta širdis.
Tu nesupranti, tu nesupranti,
Aš atleidžiu viską tau,
Tik sugrįžk greičiau, apkabink, pabučiuok
(2k.)
