Medžių šakos, padabintos snaigėm, žiba,
Randa kelią tamsioje nakty žvaigždė.
Tyliai šnabžda ant kelio šešėlis,
Laukia kantriai stebuklų nakties.
Danguje kalba krintančios žvaigždės,
Meile kvepia vėjas lauke.
Švelniai krinta išbalusios snaigės.
Baltas angelas vaikšto žeme.
Gal tai Kalėdos
Sidabriniam rūke.
Leidžias iš lėto
Angelas pas tave.
Aukso dulkėm išraižytos širdys,
Paslaptim dvelkia šildanti ugnis.
Tyliai šnabžda ant kelio šešėlis,
Laukia kantriai stebuklų nakties.
Gal tai Kalėdos
Sidabriniam rūke.
Leidžias iš lėto
Angelas pas tave.
(3 k.)
