Kai manęs jau daugiau nebebus krisiu tau lietumi į kasas
O kai mūsų mažylis nubus tai žinok jį pažadinau aš.
Kai manęs jau daugiau nebebus tau po kojomis augsiu žole
Bus paguoda paaugęs sūnus nes jis toks panašus į mane.
Priedainis:
Jei reikės lauksiu tūkstanti metų,
Jei reikės lai kankins nežinia
Tarp skaudžių mūsų meilės verpetų
Su tavim dėl tavęs į tave.
Jei reikės lauksiu tūkstanti metų,
Jei reikės suliepsnosiu ugnim.
Net ant degančių pragaro ratų
Į tave dėl tavęs su tavim.
Kai manęs jau daugiau nebebus tave glostysiu vėjo ranka
O kai vaikas negrįš į namus tai žinok jis pamilo kažką.
Kai manęs jau daugiau nebebus sužydėsiu ramunių žieduos
Bus vestuvės pavasaris bus tau šypsosis anūkų veiduos.
Priedainis:
Kai manęs jau daugiau nebebus pasisversiu mėnulio delčia
Nesvarbu , kad likimas žvarbus patikėk mano meile aš čia
Kai manęs jau daugiau nebebus tau kvepėsiu balta lelija
Bus pražilęs jau mūsų sūnus ,o aš lauksiu tavęs danguje.
Priedainis:
