Liepsnojo laužas visą naktį,
O tu viena sėdėjai tamsoje.
Aš taip bijojau tavęs netekti
Ir verkė pušys ryto migloje.
Neaišku, kas labiau kentėjo
Ir girdė mus lyg ašarom rasa.
Aš visada labai norėjau,
Kad būtų taip kaip kažkada.
Ajajai, užgesink, jei gali
Ajajai, gaisrą mano širdy.
Bus duobių mūsų laimės kely –
Ne viena ir ne dvi, ir ne trys.
(2 k.)
Aš tau sakiau: tu mano urvas
Ir niekas to neatims iš manęs.
Myliu tave, mano brangioji,
Tiktai tave, tiktai tave.
Pakviesk mane, pamiršk vargus,
Aš atsakysiu, atskubėsiu.
Tiktai tave, prašau tave,
Aš visada labai mylėsiu.
Ajajai, užgesink, jei gali
Ajajai, gaisrą mano širdy.
Bus duobių mūsų laimės kely –
Ne viena ir ne dvi, ir ne trys.
(4 k.)
