Dažnai žmonės sako, kad manęs nėra,
Bet aš esu čia. Ar jauti mane?
Ar girdi mane, kai aš šaukiu tave?
Tu esi ten, o aš esu čia,
Bet mes susitiksim viename kelyje.
Šeštam vagone, vėlai vakare
Sėdi vaikinas su tatuiruote,
Lekiantys vaizdai jam primena tai,
Ką jis prarado, ko ieško dabar.
Ar nesigaili praeities klaidų,
Gal norėtum, kad suktųs ratu,
Tas laikas, prabėgęs kartu,
Išnyks lėtai su traukinio greičiu.
Dabar aš matau tave,
Esi tu vienas šiam laike.
Cigaretės dūmais pieši tu viltį
Rast mane…mane…mane…
Ar tu mane jauti?
Ar tu mane girdi?
Šaukiu tave aš iš toli.
Nors skiria sienos mus abu,
Bet mes keliaujam
Tuo pačiu keliu…Tuo pačiu keliu…
Pirmam vagone vėlai vakare
Sėdi panelė, žiedas delne
Liūdnai prisiminus visas klaidas,
Suprato, jog jas galbūt vėjas nuneš
Nedaug liko kelio, laiko mažai
Matyt kas tikra, kas sapnai
Gal susitiksim kelio gale
Tai bus trečiajam vagone
Dabar aš matau tave,
Esi tu vienas šiam laike.
Cigaretės dūmais pieši tu viltį
Rast mane…mane…mane…
Ar tu mane jauti?
Ar tu mane girdi?
Šaukiu tave aš iš toli.
Nors skiria sienos mus abu,
Bet mes keliaujam
Tuo pačiu keliu…Tuo pačiu keliu…
(x3)
Dažnai žmonės sako, kad manęs nėra,
Bet aš esu čia.
Tu jauti mane, tu girdi mane
Nes aš šaukiu tave
Tu esi čia ir aš esu šalia
Nes mes keliaujam tuo pačiu keliu…
Tuo pačiu keliu…
