Man vakar buvo šalta,
Kol sutikau tave.
Įėjęs vėl į širdį,
Sušildei tu mane.
Atėjęs pas mane
Su ledine gėlyte,
Su šypsena veide
Ir šaltu bučiniu žande.
Tą naktį neregėtą
Lyg sapnas atėjai,
Sugrįžęs vėl į širdį,
Stipriai apkabinai.
Staiga nušvis padange
Vėl krentančiu sniegu,
Primins ji, jog sugrįžo
Žiema, su ja ir tu.
Šią naktį mes kartu džiaugsimės sniegu,
Ir ši žiema nepagailės mums nieko.
Galėsim būti dviese ten, kur norėsim,
Gal taip toli, kur dar nebuvo niekas.
Tavo šilti jausmai
Išpildė nejučia
Svajonę, kuri man
Spindėjo akyse.
Pakilsime kartu
Aukštai virš debesų,
Paėmęs žvaigždę tu
Atneši ant delnų.
Net žiemai pasibaigus,
Mes būsime drauge,
O sniegui jau ištirpus
Jausmai pražys gėle.
Ateisi pas mane
Su žydinčia gėlyte,
Su laime akyse
Ir žodžiais “myliu aš tave”.
Šią naktį mes kartu džiaugsimės sniegu,
Ir ši žiema nepagailės mums nieko.
Galėsim būti dviese ten, kur norėsim,
Gal taip toli, kur dar nebuvo niekas.
(x2)
Stebėsime žvaigždes ir krentančias snaiges,
Jos suksis apie mus ir mums taip gera bus,
Išpildys svajones, ir mūsų širdys plaks,
O vėjas neramus pakels kartu ir mus.
Šią naktį mes kartu džiaugsimės sniegu,
Ir ši žiema nepagailės mums nieko.
Galėsim būti dviese ten, kur norėsim,
Gal taip toli, kur dar nebuvo niekas.
(x2)
Stebėsime žvaigždes ir krentančias snaiges,
Jos suksis apie mus ir mums taip gera bus,
Išpildys svajones, ir mūsų širdys plaks,
O vėjas neramus pakels kartu ir mus.
