tavo nekaltybė man atvėrė vėl akis į saulę
tavo nekaltybė lyg lietus išplovė užterštas mintis
tavo nekaltybė šį pasaulį man parodė vėl iš naujo
tavo nekaltybė atidarė užsitrenkusias duris
vieną kartą Paryžiuj
svaičiojau apie tave
vieną kartą Paryžiuj
rytui nušvitus lange
tu sugriovei viską ir po to vėl viską pastatei iš naujo
tu keistai tylėjai taip keistai kad net prakalbinai mane
tavo nekaltybė išsiliejo ir užvaldė mano kraują
tavo nekaltybė tartum šėlstanti palaima pragare