Jokių žvaigždžių ir saulės danguje,
Greičiausiai tai – pasaulio pabaiga.
Kažkur toli, visatos pakrašty
Klajoja tavo laimė prarasta.
Meluok, meluok, tikėti neverta.
Aš suprantu, ir aš tokia esu.
Meluok meluok, juk akys išduoda.
La la la lai, la la la la la, bet…
Ar dar prisimeni, kaip mes abu
Saldainius valgėme kartu.
Tada žiūrėjom talevizorių,
Ant sofos buvo šilta, patogu, suprantu.
Meluok, meluok, tikėti neverta.
Aš suprantu, ir aš tokia esu.
Meluok meluok, juk akys išduoda.
La la la lai, la la la la la, bet…
Kartais man visiškai rimtai atrodo,
Kad visas pasaulis eina iš proto.
Meluok, meluok, tikėti neverta.
Aš suprantu, ir aš tokia esu.
Meluok meluok, juk akys išduoda.
La la la lai, la la la la la, bet…
