Man nieko nieko nieko nieko netrūksta kai vienam suole sėdi tu,
Aš vėl namų darbų nepadaręs, nosį krapštau tušinuku.
Na kaip sunku man tau prisipažinti, kad šią naktį ir vėl mačiau tave sapne,
Prašau suteik man nors mažiausią viltį susitikt šįvakar kino teatre.
Žiūriu pro langą ir visai man nerūpi, kas vyksta algebros pamokoje,
Vis tiek juk neisiu šiandien atsakinėti, lai rašo dvejetą žurnale.
Man taip skaudu, jei tu manęs nemyli, o gal myli, bet nenori sakyt,
Per pertraukas vaikštai su kitais vaikinais, na patarkit chebra ką man daryt!
Juoda lenta, išpiltas tušas paliko liko atmintį,
Išdaužtas langas, pirma cigaretė,
Tėvų susirinkimai, pamokų praleidimai,
Pirmosios meilės bučiniai.
Vėl lauksiu lauksiu aš tavęs bibliotekoj, nors į knygas negaliu, net žiūrėt,
Ir šiaip ne taip išmokau fiziologiją, kad galėčiau apie tai pakalbėt.
Ant lentos parašiau kažkokią formulę, kad dėmesį atkreiptum tu,
Taigi aš susirgsiu šizofobija, jei dar kartą paliks po pamokų.
Juoda lenta, išpiltas tušas paliko liko atmintį,
Išdaužtas langas, pirma cigaretė,
Tėvų susirinkimai, pamokų praleidimai,
Pirmosios meilės bučiniai.
