O kai aš augau
Pas savo tėvelį,
Tai aš žydėjau
Kaip darže kvietkelė.
Kolei norėjau,
Tol uliavojau;
Kas yra vargas,
Tai nežinojau.
O ir atėjo
Šaltas rudenėlis,
Žinau — reiks išeiti
Nuo savo tėvelių.
Dabar pažinau
Vargingas dienas,
Kada išsiskyriau
Iš pulkelio vienas.
Kai mus nuvarė
Į Vilniaus miestelį,
Žinau — jau negrįšiu
Į savo kraštelį.
Kai mus nuvarė
Ant Turkų rubežiaus,
Kur lygūs laukai,
Nėr jokio kelio.
Kai mus nuvarė,
Į vainelę statė,
Graudžiom triūbelėm
Pradėjo triūbyti.
Žalia žolelė
Po kojų vyto,
O mūs broleliai
Kaip lapai krito.
