Aš žinau, kad tau skaudu
Ir aš žinau – bijai naktų.
Laikas bėga, tik tik tak,
Bet tau likau vis tik tik tak.
Ir negaliu savęs suprasti,
Ir nenoriu vėl prarasti
To, kas buvo širdžiai miela,
To, kas moka džiugint sielą.
(Tik tik tak, tai mūsų laikas bėga,
Tik tik tak, nakties šviesa dar nemiega.
Kartu su mano viltim, kuri dar neužgeso.
Kuri privertė atrasti širdyje drąsą)
Ir užmiršti viską, kas praėjo,
Eiti pas savo meilę.
Kartu su vėju, kad jis kedentų jos plaukus.
O aš sakyčiau, jog myliu,
Kad daugiau be jos aš nebegaliu.
Nežinau kodėl, bet iki šiol tyliu.
Noriu jai tai pasakyti,
Žinau vis tiek, manim tu netiki.
Bet man nėra daugiau kitų tokių kaip tu gražių,
Mielų mieliausių,
Tu tu tu, tiktais tu mano mylimiausia.
Širdžiai artimiausia,
Iš visų tu esi geriausia,
Iš gražių gražiausia,
Tavo akys tavo lupos man brangiausios,
Jų niekados neiškeisčiau aš į nieką,
Nors aš tau ir niekas, tik tuščia dalelytė
Tavo širdyje mažytė.
Ei, mažyte, myliu, noriu, negaliu.
Aš bijau likti vienas tarp šitų sienų keturių,
Aš bijau visų šitų šaltų naktų
Nes nėra tavęs šalia, kurgi tu?
Aš žinau, kad tau skaudu
Ir aš žinau – bijai naktų.
Laikas bėga, tik tik tak,
Bet tau likau vis tik tik tak.
Ir negaliu savęs suprasti,
Ir nenoriu vėl prarasti
To, kas buvo širdžiai miela,
To, kas moka džiugint sielą.
Aš žinau, jog man skaudu,
Aš žinau, jog bijau visų šitų šaltų naktų.
Aš bijau likti vienas tarp šitų sienų keturių,
Nes nėra tavęs šalia, mažyt, kurgi tu?
