Rūpinosi motušėlė,
Rūpinosi tėtušėlis:
Kur išleisim dukrelę?
Ar į kalnus pakalnėles,
Ar į tankius kiemužėlius,
Ar į Vilniaus miestelį?
Jau aušrelė beauštanti
Ir saulelė betekanti.
Oi dukrele, dukružėle,
Ko nekloji sau kraitelio?
Nei aš kelsiu anksti rytelį,
Nei aš klosiu sau kraitelį,
Gatav’s mano yr kraitelis:
Baltos eglės šešios lentos —
Tatai mano yr kraitelis,
Šešių spilgų tuzinėlis.
Išauš mielas pavasaris,
Išleis brolis bėrus žirgus
Į žalią lanką. Lankys brolis
Aukštą kalnelį — mano kapelį.
Pamins žirgai žalią lanką,
Užaugs krūmai, užžels takai,
Nebelankys broterėlis, —
Sutrynėsai mano kapelis.
