Rudenio lietūs išplovė gatves
Išvaikščiojau miglą beieškant tavęs
Diena po dienos, naktis po nakties
Su rudenio vėjais paklydo viltis
Tarp krintančių lapų ieškojau akių
Neliko tikėjimo aš noriu būti Dievu
Tarp krintančių lapų ieškojau akių
Neliko tikėjimo aš noriu būti Dievu
Kad kaip dievas begalybėj asmenų egzistuočiau
Po visą pasaulį vienu metu klajočiau
Kad galėčiau kiekviename važiuot autobuse
Kad galėčiau kiekvienoje dairytis minioje
Kada į plaukiančią rudenio sapno valtelę įlipsi tu
Pilkoj nykioj stotelėj
