Toks keistas tas jausmas,
Kaip liūdna ir tuščia…
Ir aš minioje vėl
Taip ieškau tavęs.
Tos ašaros skruostu
Tyliai byra iš skausmo,
Nes jau nebėra vilčių, daugiau nebėra –
Tarei man vakar „sudie“,
Nelemta būti drauge.
Aš išeinu, nors širdy taip myliu tave.
Minčių vis daugėjo tame kelyje.
Aš išeinu, bet žinau – ateis ta diena,
Ieškosi manęs, ieškosi savo sapne…
Tik aš negrįšiu daugiau, bet nepamiršiu tavęs…
Lai pasaka baigias
Kaip viskas kadaise.
Bet aš nemeluosiu
Tikrai niekada.
Kaip buvo man gera,
Atrodė kaip sapnas…
Akimirkų tų, be galo širdžiai brangių,
Kas liko mano minty,
Ilgėsiuos visa širdim.
Aš išeinu, nors širdy taip myliu tave.
Minčių vis daugėjo tame kelyje.
Aš išeinu, bet žinau – ateis ta diena,
Ieškosi manęs, ieškosi savo sapne…
Tik aš negrįšiu daugiau, bet nepamiršiu tavęs…
Aš išeinu. Tu jutai – mylėjau tave.
Tarei, kad nelemta mums būti drauge.
Bet aš nebūsiu daugiau šalia niekada.
Širdim prisiminsiu tave visada…
