Mano tiesa nepatiko tau,
Tavo bėda, supratau karalius – nuogas.
Tavo draugai tapo mano draugais,
Mano draugai buvo tau lyg karčios uogos.
Žaidžiam karą, du suaugę vaikai,
Fronto linija, tai mūsų namai.
Nors buvai man blogas, važiuoja stogas,
Žinau, tu viską gali.
Nors labai pykau, tylomis prašiau,
Tik nemirk, nepasakęs kur eini.
Buvo gerai, kartais buvo gerai,
Buvo blogai, kai drebėjo visas kūnas.
Buvo kova su malūno sparnais,
Pergalių čia, deja, niekada nebūna.
Žodžių kulkos nenešioju širdy,
Nuskandinsiu ją giliam vandeny.
Nors buvai man blogas, važiuoja stogas,
Žinau, tu viską gali.
Nors labai pykau, tylomis prašiau,
Tik nemirk, nepasakęs kur eini.
Žaidžiam karą, du suaugę vaikai,
Fronto linija, tai mūsų namai.
Žodžių kulkos nenešioju širdy,
Nuskandinsiu ją giliam vandeny.
Nors buvai man blogas, važiuoja stogas,
Žinau, tu viską gali.
Nors labai pykau, tylomis prašiau,
Tik nemirk, nepasakęs kur eini.
