Celiulitas dažnai vadinamas estetine problema, tačiau jo priežastys slypi ne vien odos paviršiuje ar riebaliniame sluoksnyje. Nelygus odos reljefas, vadinamosios „duobutės”, odos suglebimas ar audinių sunkumo jausmas gali būti susiję su gilesniais procesais: jungiamojo audinio pokyčiais, fibrozinėmis pertvaromis, mikrocirkuliacija, limfotaka ir mažėjančiu odos elastingumu.
Klinikos „DermaSurgic” gydytoja dermatovenerologė Orinta Klimaitė sako, kad šiuolaikinėje intervencinėje dermatologijoje celiulitas vis dažniau vertinamas ne kaip paprastas riebalų perteklius, o kaip kompleksinis audinių struktūros pokytis. „Daliai pacienčių vien paviršinių procedūrų nebepakanka, nes celiulito matomumą lemia ne tik riebalinis sluoksnis. Svarbu įvertinti, kas vyksta su jungiamuoju audiniu, fibrozinėmis pertvaromis, limfotaka, mikrocirkuliacija ir odos elastingumu”, – pabrėžia gydytoja.
Kodėl atsiranda celiulito „duobutės”?
Celiulito „duobutės” formuojasi ne vien dėl riebalinio audinio. Po oda esantys audiniai sudaryti iš kelių sluoksnių, o jų tarpusavio santykis lemia tai, kaip oda atrodo iš išorės. Vieną svarbiausių vaidmenų čia atlieka fibrozinės pertvaros. Tai jungiamojo audinio struktūros, kurios tarsi jungia odą su gilesniais sluoksniais.
Kai šios pertvaros tampa standesnės arba ima traukti audinius žemyn, o tarp jų esantis riebalinis audinys iškyla į paviršių, oda įgauna nelygų reljefą. Taip atsiranda celiulitui būdingas odos bangavimas ir „duobutės”. Su amžiumi ši problema gali ryškėti.
„Mažėjant kolageno kiekiui, plonėjant dermos matricai ir silpnėjant odos elastingumui, audiniai prasčiau išlaiko atramą. Mažėja odos stangrumas, todėl anksčiau mažiau matomi nelygumai gali tapti akivaizdesni. Celiulitas gali labiau išryškėti ir tuomet, kai kūno svoris reikšmingai nesikeičia”, – aiškina O. Klimaitė.
Tam įtakos gali turėti ir hormoniniai pokyčiai. Mažėjant estrogenų kiekiui, gali keistis kolageno sintezė, dermos struktūra, mikrocirkuliacija ir poodinio riebalinio audinio pasiskirstymas. Todėl perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu celiulitas bei odos suglebimas kai kurioms moterims tampa labiau matomi net tada, kai kūno svoris išlieka stabilus.
Ar visi celiulito atvejai yra vienodi?
Gydytoja sako, kad nors išoriškai celiulitas dažnai atrodo panašiai, jo formavimosi mechanizmai gali skirtis.
Vienoms moterims didesnę reikšmę turi audinių paburkimas, limfotakos sąstovis ir mikrocirkuliacijos pokyčiai. Tokiais atvejais oda gali atrodyti sunkesnė, labiau sulaikyti skysčius, o nelygumai ryškėti vakare ar po ilgesnio sėdėjimo.
Kitais atvejais vyrauja fibroziniai pakitimai. Tuomet jungiamojo audinio pertvaros tampa standesnės, stipriau traukia audinius žemyn, todėl formuojasi ryškesnės „duobutės”, kurios išlieka nepriklausomai nuo kūno svorio ar laikino skysčių susilaikymo.
Dar kitoms pacientėms svarbiausiu veiksniu tampa mažėjantis odos elastingumas ir silpnėjanti audinių atrama. Tokiais atvejais net nedideli nelygumai gali tapti labiau matomi dėl su amžiumi vykstančių odos struktūros pokyčių.
Dažniausiai pasitaiko mišrūs atvejai, kai vienu metu veikia keli mechanizmai.
Kodėl vien limfodrenažo ar paviršinių procedūrų gali nepakakti?
Pasak O.Klimaitės, limfodrenažas, masažai, vakuuminės procedūros ar įvairios paviršinės technologijos kai kuriais atvejais gali padėti sumažinti audinių paburkimą, pagerinti komfortą, laikinai palyginti odos vaizdą. Tačiau jei pagrindinį vaidmenį atlieka standžios fibrozinės pertvaros, gilesni jungiamojo audinio pokyčiai ar sumažėjusi audinių atrama, vien paviršinio poveikio dažnai būna per mažai.
Tokiu atveju procedūra gali pagerinti limfotaką ar mikrocirkuliaciją, tačiau ne visada paveikia pačią „duobutės” atsiradimo priežastį. Jei audiniai mechaniškai traukiami žemyn, vien odos paviršiaus stangrinimas gali duoti tik dalinį rezultatą.
Dėl to šiuolaikinėje estetinėje medicinoje vis daugiau dėmesio skiriama gilesniems audinių sluoksniams. Vertinama ne tik riebalinio audinio apimtis, bet ir jo pasiskirstymas, fibrozinių pakitimų požymiai, odos tonusas, limfotakos sąstovis, audinių reakcija į procedūras ir jų atsistatymo galimybės.
Intervencinės regeneracinės dermatologijos kryptis
Pastaraisiais metais estetinėje medicinoje vis dažniau kalbama apie audinių retrakciją, fibrozinių pakitimų korekciją, kontroliuojamą kolageno remodeliaciją, gilesnių sluoksnių veikimą, mikrocirkuliacijos ir limfotakos palaikymą. Tokia kryptis atsirado todėl, kad celiulitas ir odos suglebimas retai turi vieną priežastį.
„Būtent todėl prieš parenkant gydymą svarbu nustatyti, kuris mechanizmas konkrečiu atveju dominuoja. Vienoms pacientėms pirmiausia reikia gerinti limfotaką ir mažinti sąstovį, kitoms – veikti fibrozinius pakitimus ar stiprinti audinių atramą”, – aiškina gydytoja.
Todėl celiulito gydymo tikslas nebėra tik odos pastangrinimas. Vis dažniau siekiama suprasti, ar konkrečiu atveju dominuoja limfotakos sąstovis, fibrozinės pertvaros, mažėjantis odos elastingumas ar netolygus riebalinio audinio pasiskirstymas. Nuo to priklauso, ar pakaks paviršinių procedūrų, ar reikės gilesnio intervencinio poveikio, ar geriausias kelias bus kelių metodų derinys.
Pasak O. Klimaitės, būtent individualus vertinimas leidžia išvengti nepagrįstų lūkesčių. Jei pacientei labiausiai ryškios fibrozinės pertvaros, vien limfodrenažo gali būti per mažai. Jei vyrauja audinių sąstovis, vien intervencinės procedūros taip pat nebūtinai bus pakankamos. Todėl universalaus sprendimo, kuris vienodai tiktų visoms, paprastai nebūna.
EndoliftX®: kai reikia veikti gilesnius audinius
Klinikoje „DermaSurgic” kūno audinių kokybės ir kontūro korekcijai taikomos ir intervencinės lazerinės metodikos. Viena jų – EndoliftX® procedūra, atliekama naudojant 1470 nm diodinį lazerį.
Jos metu po oda įvedamas plonas mikrošviesolaidis, kuriuo lazerio energija nukreipiama į gilesnius audinių sluoksnius. 1470 nm bangos ilgio diodinio lazerio energija gerai absorbuojama vandens turinčiuose audiniuose, todėl galima tiksliai veikti minkštuosius audinius ir kontroliuoti terminį poveikį.
Toks poveikis gali būti taikomas siekiant audinių retrakcijos, fibrozinio audinio remodeliacijos, kolageno persitvarkymo palaikymo, odos suglebimo mažinimo ir tikslinės riebalinio audinio lipokoaguliacijos. Kitaip tariant, procedūros tikslas yra ne tik paveikti paviršių, bet ir dirbti su tais sluoksniais, kurie prisideda prie nelygaus reljefo formavimosi.
Pasak gydytojos dermatovenerologės, kai kuriais atvejais EndoliftX® metodika gali būti svarstoma kaip mažesnės traumacijos intervencinis sprendimas, palyginti su agresyvesniais chirurginiais metodais. Vis dėlto tai nėra universali procedūra visiems celiulito atvejams. Ji turi būti parenkama įvertinus audinių būklę, celiulito tipą, odos elastingumą, riebalinio sluoksnio pasiskirstymą, pacientės lūkesčius ir bendrą sveikatos situaciją.
Kodėl gydymas dažnai yra kompleksinis?
„Kadangi celiulitą formuoja keli veiksniai, gydymas dažnai planuojamas etapais arba derinant kelias metodikas. Intervencinės procedūros gali veikti gilesnius audinius, tačiau limfotakai, mikrocirkuliacijai, audinių komfortui ir rezultatų palaikymui gali būti svarbios ir kitos priemonės”, – aiškina O. Klimaitė.
Kai kurioms pacientėms gydymas gali būti derinamas su radijo dažnio technologijomis, endosferos mikrovibracine kompresine terapija, fotobiomoduliacija, judesio terapija ar kineziterapija. Tokie metodai parenkami ne kaip atsitiktinis procedūrų rinkinys, o pagal tai, ko konkrečiai reikia audiniams: geresnės mikrocirkuliacijos, limfotakos palaikymo, sąstovio mažinimo, odos tonuso ar tolygesnio atsistatymo po intervencinių procedūrų.
Endosferos terapija kai kuriais atvejais gali būti taikoma kaip palaikomasis etapas prieš arba po intervencinių procedūrų. Ji gali padėti pagerinti audinių komfortą, sumažinti sąstovį ir palaikyti audinių biologiją. Tačiau, kaip ir kitos procedūros, ji nėra vienintelis sprendimas visiems celiulito atvejams.
Svarbu ir tai, kad judesio terapija ar kineziterapija nėra tik papildoma rekomendacija. Raumenų darbas, laikysena, kraujotaka, limfos tekėjimas ir kasdienis fizinis aktyvumas turi įtakos audinių būklei. Todėl ilgalaikis rezultatas dažnai priklauso ne tik nuo procedūrų kabinete, bet ir nuo to, kaip audinių tonusas palaikomas kasdien.
Kodėl viena procedūra ne visada išsprendžia problemą?
Pasak gydytojos dermatovenerologės, viena dažniausių klaidų yra tikėjimas, kad egzistuoja viena universali procedūra nuo celiulito ar odos suglebimo. Toks lūkestis suprantamas, bet ne visada realistiškas. Celiulitas nėra vieno sluoksnio problema, todėl viena procedūra ne visada gali paveikti visus jo formavimosi mechanizmus.
Net ir ta pati procedūra skirtingoms pacientėms gali duoti nevienodą rezultatą. Tam įtakos turi fibrozinių pakitimų lygis, limfotaka, odos elastingumas, riebalinio sluoksnio pasiskirstymas, hormoniniai veiksniai, jungiamojo audinio savybės ir individualus gijimas.
„Celiulito gydymui nereikėtų ieškoti vienos stebuklingos procedūros. Daug svarbiau sudaryti aiškų planą: ką norime paveikti, kokiu eiliškumu, kokį rezultatą realu pasiekti ir kaip jį išlaikyti”, – pabrėžia O. Klimaitė.
Dėl šios priežasties konsultacijos metu vertinamas ne tik odos reljefas. Gydytojas analizuoja audinių kokybę, odos elastingumą, celiulito pobūdį, galimą fibrozės lygį, riebalinio audinio pasiskirstymą, limfotakos požymius, buvusias procedūras ir pacientės gijimo ypatumus. Tik tada galima spręsti, ar pakaks paviršinių metodų, ar reikalingas gilesnis intervencinis poveikis, ar geriausias kelias bus kelių metodų derinys.
Ne greitas stangrinimas, o kontroliuojamas audinių palaikymas
Šiuolaikinė regeneracinė dermatologija vis dažniau tolsta nuo požiūrio, kad geras rezultatas pasiekiamas tik agresyviai traumuojant audinius. Vietoj to daugiau dėmesio skiriama kontroliuojamam poveikiui, kuris padeda palaikyti audinių biologiją, skatinti kolageno remodeliaciją, gerinti struktūrą ir išlaikyti natūralų kūno kontūrą.
Tai ypač svarbu gydant celiulitą ir odos suglebimą. Pernelyg agresyvus poveikis ne visada reiškia geresnį rezultatą. Kai kuriais atvejais jis gali lemti ilgesnį gijimą, didesnį jautrumą ar netolygų audinių atsistatymą. Todėl gydymo tikslas turėtų būti ne tik sumažinti apimtis ar laikinai patempti odą, bet ir pagerinti audinių kokybę.
Celiulitas yra labai dažnas reiškinys, ypač moterims. Jo buvimas savaime nereiškia prastos sveikatos ar netinkamos gyvensenos. Tačiau jei nelygus odos reljefas, suglebimas ar audinių pokyčiai kelia diskomfortą, šiandien galima rinktis tikslesnį, individualiai suplanuotą gydymą.
„Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai vertiname ne tik odos paviršių, bet ir visą audinių struktūrą. Celiulitas nėra tik riebalai, todėl ir gydymas neturėtų būti nukreiptas tik į riebalinį sluoksnį”, – apibendrina gydytoja dermatovenerologė O. Klimaitė.
