Apie ką pagalvojate, kai girdite frazę „tobulai graži moteris“? Galbūt dabar kam nors prieš akis iškilo žinoma aktorė. Kita pagalvojo apie tą savo draugę, kuri per pertraukas be perstojo kemša bandeles, o atrodo taip, tarsi galėtų lipti ant podiumo ar būti vadinama lygios ir švarios odos etalonu.
Žinoma, veikiausiai yra ir tokių, kurios susimąstė apie žinomą modelį ar vieną iš nesenai matytų žurnalų viršelių. Kas sieja visas šias merginas? Gražūs, sveiki ir žvilgantys plaukai? Lygi ir švelni oda? O gal tobula figūra?
Kas formuoja mūsų požiūrį apie tai, kas yra gražu, o kas – ne? Kas nustato grožio standartus ir viso pasaulio merginas verčia badauti, nerimauti dėl to, ką pamatys užlipusios ant svarstyklių ir fanatiškai skaičiuoti kalorijas, save baudžiant dėl suvalgomo maisto? Į visus šiuos klausimus ir ieškau atsakymo.
Įžymių žmonių įtaka
Kalbėjimas apie žymių žmonių figūras – puikus stimulas pasitempti, tiesa? Internetas pilnas patarimų kaip reikėtų mesti svorį, išsamių garsenybių kiekvienos dienos meniu aprašymų ir paaiškinimų kaip sportuoti. Jeigu puikiai supranti kur reikėtų brėžti ribas, suvoki, kad badavimas dar niekam nepadėjo ir į mylimos žvaigždės nuotrauką žvelgi su švelniu pavydu, o ne fanatišku užsidegimu atrodyti kaip ji – sveikinu, esi sveiko proto.
Bet jeigu perskaičiusi, jog mėgstama dainininkė per dieną suvalgo dešimt kiaušinių, pati jais pripildai šaldytuvą, nors vien jų kvapas tave supykina – teks pripažinti, kad reikėtų ką nors keisti. Vis dėlto problema yra ne tik kai kurių merginų poreikis atrodyti taip, kaip garsenybės, bet ir netinkamas žinomų žmonių požiūris bei per ilgas liežuvis.
Veikiausiai daugelis girdėjo garsiąją Kate Moss frazę: „Nothing tastes as good as skinny feels“. Ją šimtus kartų aptarė psichologai iš visų pasaulio kampelių. Žurnalistai žymųjį modelį dėl to peikė ir ji buvo kaltinama vedanti jaunas merginas iš teisingo ir sveiko valgymo kelio. Vis dėlto, nepaisant to, kad patys žymiausi portalai, žurnalai ir laikraščiai ne kartą aptarė šios frazės neteisingumą ir neigiamą poveikį, šimtai jaunų merginų tai laiko savo gyvenimo motto.
Kate Moss tikrai nėra vienintelė mados pasaulio atstovė, kuri verčia merginas badauti ir talpintis į tam tikrus standartus. Žymioji ledinė ledi – „Vogue“ žurnalo redaktorė Anna Wintour ne kartą yra pasakiusi arba leidusi suprasti, kad redakcijoje dirbti nepradės ir ant šio leidinio viršelio niekada nepateks ta, kuri neatitiks pačios redaktorės sukurtų arba propaguojamų standartų. Būtent dėl šios priežasties milijonierė laidų vedėja Oprah Winfrey turėjo stipriai pasitempti ir ilgokai laikytis drastiškų dietų, kad pereitų Annos „atranką“ ir jos veidas papuoštų „Vogue“ viršelį. Vis dėlto net ir patys šalčiausi ir kategoriškiausi žmonės retkarčiais ateina į protą. 2012-aisiais „Vogue“ paskelbė, kad nebeketina samdyti merginų, kurios yra jaunesnės nei 16-os ir/arba turi valgymo sutrikimų! Pareiškime spaudai buvo pranešta, jog: „viso pasaulio „Vogue“ redaktoriai rūpinasi savo skaitytojų gerbūviu ir savo modelių sveikata“. Nors pati Anna ir toliau teigia, kad dėl alkio per fotosesijas alpstančios manekenės – nieko ypatingo…
Modelių standartai
Nuo pat mažumės visiems grūdama į galvą, kad tie, kurie puikuojasi ant žurnalų viršelių, tie, kurie filmuojasi reklamose ar filmuose, yra gražūs žmonės ir vertėtų bandyti būti į jais panašiais. Šiokia tokia motyvacija ir noras atrodyti gražiai dar niekam nepakenkė, tačiau apie grožio ir mados pasaulio daromą neigiamą įtaką pavojaus varpais skambinama tikrai ne be reikalo. Viso pasaulio žmonės kiek per dažnai pamiršta, jog, pavyzdžiui, galutinis rezultatas ant žymaus žurnalo viršelio yra įvairių programų dėka patobulintas ir sutvarkytas iki nerealumo.
Yra dvi dizainerių, modelių ir visų, besisukančiųjų mados pasaulyje daromos įtakos pusės. Viena, teigiamoji, verčia merginas jaustis geriau dėl savo kitokios išvaizdos. Būtent modelių dėka jaunos panelės jaučiasi kur kas tvirčiau dėl savo tamsesnių ar vešlesnių antakių, itin baltos ar labai tankiai strazdanotos odos, aukštesnio nei įprastinis ūgio ar kitų ryškių ir mums neįprastų bruožų, kuriuos reikėjo „atnešti“ į madą, kad jie būtų pripažinti. Antroji, neigiamoji, verčia merginas jaustis blogai dėl to, kad jos netelpa į mados pasaulio etalonų nustatytus standartus. Bandydamos keisti viską, ką tik gali pakeisti, jos badauja taip, kad tarp šlaunų būtų ryškus tarpas (apie šią maniją rašėme [-[7]-] ), raktikauliai iššoktų, šonkauliai švieste šviestų (pageidautina taip, kad juos galėtum suskaičiuoti net stovėdamas už kelių metrų), o skruostikauliai būtų tokie ryškūs ir atrodytų taip aštriai, kad bijotum jais įsipjauti.
Aplinka kalta
Ne paslaptis ir tai, jog didelę įtaką tam, kaip į save žvelgiame, daro aplinkiniai. Tai draugės, kurios į tave piktai ir smerkiančiai žiūri, jeigu per pertrauką leidi sau valgyti. Mama, kuri mėto pastabas, jog dar keli sumuštiniai ir per Kalėdų vakarienę ta žavia suknute jau nebegalėsi pasipuošti. O ką jau kalbėti apie įkvėpimą lieknėti, kurio grūste prigrūstas internetas (ir apie kurį rašėme [-[8]-] ). Kasdien randasi tūkstančiai naujų blog’ų besišaipančių iš apkūnesnių žmonių ir patariančių, kaip reikėtų nevalgyti ar susitvarkyti su gurgiančiu pilvu. Dažniausiai juos „puošia“ anoreksijos įkaites primenančių arba iš tikrųjų sergančių ir tinkamos pagalbos negaunančių merginų nuotraukos. Blog’uose galima rasti tokių perliukų kaip: „į anoreksikių nuotraukas žiūriu taip, kaip vaikinai žvelgia į pornografiją“; „gražios merginos nevalgo“; „niekas nemyli apkūnių merginų“ ir t.t. Tikra beprotybė!
O jeigu kas nors abejojo įžymybių įtaka jauniems ir greit paveikiamiems protams: visus blog’us, kuriuose šias frazes radau radau labai paprastai – jų motto buvo žymioji Kate Moss citata.
Sveikata, problemos ir jų sprendimas
2009-aisiais Didžiojoje Britanijoje 1.1 milijono žmonių sirgo anoreksija, bulimija arba kitais valgymo sutrikimais.
Šiuo metu valgymo sutrikimų JAV turi 10 milijonų moterų ir milijonas vyrų.
3.9%, sergančių bulimija – mirs nuo valgymo sutrikimų.
Nacionalinis psichinės sveikatos institutas praneša, kad 2.7% 13-18 metų paauglių kenčia nuo anoreksijos, bulimijos ar nevaldomo valgymo sindromo.
Tai – tik sausa statistika. Faktai, kurie, rodos, mus ne itin liečia, jeigu patys neturime valgymo sutrikimų ar nepažįstame tokių, kurie nuo jų kenčia. Vis dėlto anoreksija, bulimija ar nevaldomo valgymo sindromas – daugelio žmonių kasdienybė. Tačiau galbūt mes tiesiog neįsiklausome? Nepaprotiname kiekvienos merginos, kuri romantizuoja valgymo sutrikimus ir dūsauja, kad norėtų susirgti anoreksija?
Ignoruojame faktą, kad ta bendraklasė, kuri visada buvo kompanijos siela, staiga pasidarė irzli ir nebepameni, kada paskutinį kartą matei ją valgančią? Jeigu turi įtarimų, kad kas nors tavo aplinkoje gali sirgti kuo nors iš anksčiau minėtų ligų, nepamiršk – net ir patys gudriausi nesugeba paslėpti visų sutrikimų pėdsakų.
