Apsisprendęs ant kūno pasidaryti tatuiruotę žmogus tarsi nusiteikia su ja praleisti visą likusį gyvenimą. Tačiau pasitaiko visko – anksčiau buvęs gražus ir madingas piešinys vėliau netenka prasmės ar atrodo neskoningai. Ne vienas tatuiruotę jaunystėje pasidaręs žmogus ją laiko klaida, kurią norėtų ištaisyti. Apie šiuolaikinius tatuiruočių šalinimo būdus pasakoja klinikos „Grožio chirurgija“ gydytoja dermatovenerologė Toma Dimšienė.
Ankstesni metodai nebetaikomi
Tatuiruočių šalinimui šiais laikais dažniausiai pasitelkiami pažangūs lazeriai. Tokie metodai kaip tatuiruočių šalinimas operaciniu būdu ar naudojant kitas destrukcines priemones, pavyzdžiui, mechaninį tatuiruotės šlifavimą, cheminius pilingus ar stipriai šaldančius tirpalus, neberekomenduojami, nes yra ne tik labai skausmingi, bet po jų dažnai lieka randai, hipopigmentinės dėmės.
Pirmenybę teikdami lazeriams, specialistai pasiekia kur kas geresnių ir saugesnių rezultatų – juk svarbu ne tik išnaikinti tatuiruotę, bet ir pasirūpinti, kad būtų kuo mažiau šalutinių reiškinių.
Tatuiruočių šalinimui gali būti naudojami skirtingų tipų lazeriai. Visame pasaulyje pačiu efektyviausiu šalinant tatuiruotes laikomas Q switched tipo lazeris, kuris skleidžia itin mažos trukmės ir didelės energijos impulsą, kurį sugeria išskirtinai tatuiruotės pigmentas. Lazeris šį pigmentą suskaido į mažytes daleles, kurias naikina imuninės sistemos ląstelės, o pati tatuiruotė pradeda blykšti. Kadangi siunčiamas impulsas yra trumpas, šalia esantys audiniai mažai ar visai nepaveikiami, todėl iki minimumo sumažėja komplikacijų tikimybė.
Kiekvienos tatuiruotės šalinimas – individualus
Tatuiruotės šalinimo efektyvumas pirmiausia priklauso nuo jos pačios – kokios sudėties dažai naudoti, kokios spalvos, kiek vienoje tatuiruotėje yra spalvų, kaip giliai dažas įleistas į odą. Svarbios ir tokios aplinkybės, kokioje kūno vietoje yra tatuiruotė, kiek ilgai ją žmogus turi, taip pat reikia įvertinti, ar individualios asmens sveikatos savybės leidžia atlikti šalinimo procedūrą. Taigi, kiekvienos tatuiruotės šalinimą reikėtų vertinti ir konsultuotis individualiai.
Sunkiausiai pašalinama profesionaliai atlikta tatuiruotė, kadangi pasitelkiami profesionalūs aparatai, giliai ir tankiai įterpiantys pigmentą į dermą, taip pat naudojami sunkiai blunkantys dažai. Žalios ir geltonos spalvos tatuiruotės šalinamos sunkiausiai, o raudoni ir rudos spalvos dažai šalinant yra linkę šiek tiek keisti spalvą, tamsėti. Lengviausiai šalinamos juodos, tamsiai mėlynos tatuiruočių spalvos, taip pat nedidelės, vienspalvės, seniai padarytos, jau pradėjusios blukti tatuiruotės.
Didelėms, įvairiaspalvėms, apatinėse galūnėse esančioms tatuiruotėms prireikia daugiau šalinimo procedūrų, kurių metu pasitelkiami skirtingų rūšių lazeriai. Spalvotoms tatuiruotėms, dažniausiai reikia kelių ilgių bangos lazerių.
Procedūra greita ir neskausminga
Pasikonsultavus su gydytoju ir apsisprendus šalinti tatuiruotę lazeriu, pirmiausia veikiama vieta nuvaloma, užtepamas nuskausminamasis kremas, o po kelių minučių pradedama lazerinė procedūra. Po procedūros lazeriu paveikta vieta patepama antibiotikiniu tepalu, uždedamas tvarstis. Tatuiruotės šalinimo metu kartais jaučiamas deginimas ar dilgčiojimas, o po procedūros tatuiruotės vieta gali parausti, šiek tiek patinti.
Tatuiruotės šalinimo lazeriu procedūra neužtrunka ilgai ir yra palyginus lengvai toleruojama – po jos galima grįžti į įprastus dienos darbus. Tiesa, verta įsidėmėti, kad prieš lazerio procedūrą ir po jos negalima degintis saulėje 3 savaites, o prieš procedūrą oda toje vietoje turi būti sveika. Taip pat lazerio procedūros neatliekamos nėštumo, žindymo metu, vartojant fototoksinius vaistus. Po tatuiruotės šalinimo odą reikėtų tepti gydytojo paskirtais vaistais, gijimą skatinančiu kremu bei uždėti tvarstį. Priklausomai nuo kiekvieno atvejo, tatuiruotės šalinimui gali reikėti 5–8 procedūrų, o tarp procedūrų turi būti paliekamas 8 savaičių tarpas.
