Vasarą stengiantis maksimaliai išnaudoti poilsio laiką, ištisos dienos praleidžiamos saulėkaitoje – net ir per patį saulės piką. Pats nesaugiausias metas saulės vonioms yra laikas tarp 11 ir 16 val., tačiau net ir tada paplūdimiai yra pilni žmonių, gaudančių įdegį.
„Gintarinės vaistininkės“ vaistininkė Kristina Jančiukienė sako, kad vitamino D gamybai bei kitiems procesams būtina saule reikia mėgautis saikingai ir neignoruoti apsauginių priemonių, nes saulės spinduliai gali nudeginti odą, ardyti kolageną bei sendinti ar net lemti onkologinius susirgimus.
„Prieš metus aktorė Jennifer Garner savo kalboje Denisono universiteto absolventams JAV ištarė frazę, kuri visame pasaulyje jau tapo virusine: „Niekas neatrodo geriau, kai tau 50-imt, kaip apsauga nuo saulės tau būnant 20-ties. Ir UVA, ir UVB spinduliuotės daro daug žalos ir yra pavojingos grožiui bei sveikatai – labai svarbu atkreipti dėmesį renkantis produktus nuo saulės, jog jie saugotų ir nuo UVB, ir nuo UVA ultravioletinių spindulių“, – teigia K. Jančiukienė.
Skirtingi saulės spinduliai
Saulės skleidžiami UVB tipo spinduliai yra atsakingi už įdegimą. Jie neįsiskverbia labai giliai ir labiausiai paveikia būtent išorinį odos sluoksnį.
„Kai gydome nudegusią nuo saulės odą – dorojamės su UVB spindulių padariniais. Be to, būtent šie ultravioletiniai spinduliai gali sukelti odos vėžį, o jis daug pavojingesnis už raukšleles ar dėmeles – tai jau ne grožio klausimas, o sveikatos, be kurios net kalbos apie grožį negali egzistuoti“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Itin giliai į odą įsiskverbiantys UVA spinduliai ardo kolageną ir yra atsakingi už pagreitintą odos senėjimą, hiperpigmentaciją. Dėl jų poveikio oda praranda stangrumą, nukąra, darosi vis labiau suglebusi ir gali atsirasti hiperpigmentacijos, dėmelių, apgamų. Šie procesai būdingi senėjimui, bet UVA gali apčiuopiamai pagreitinti ir pastiprinti šiuos procesus.
Be to, saulės nuolat atakuojama oda tampa vis jautresnė, nebemoka efektyviai apsisaugoti ir labai padidėja rizika susirgti odos vėžiu.
Trys apleidžiamos veido vietos
Veidui rekomenduojama naudoti ne mažiau kaip ketvirtį valgomojo šaukšto (1,23 g) apsauginės priemonės, o kūnui – apie 2 valgomus šaukštus ar daugiau. Ant veido apsauginis saulės kremas tepamas vietoje arba ant drėkinančio kasdienio veido kremo, bet prieš makiažo pagrindą ar kitą dekoratyvinę kosmetiką.
Išskiriamos trys veido vietos, kurias žmonės, dengdami savo odą apsauga, dažniausiai užmiršta arba joms neskiria pakankamai dėmesio – tai ausys, akių vokai ir lūpos.
„Užsienyje atlikti tyrimai parodė, kad apsaugą nuo saulės naudojantys žmonės blogiau padengia ar dėmesio neskiria trims zonoms: ausims, akių vokams bei lūpoms. Būtina apsaugą dengti tolygiai ir nepalikti tokių „aklų taškų“, nes būdami neapsaugoti ar prasčiau apsaugoti nuo saulės jie patiria labai didelę onkologinių susirgimų riziką. Visada geras pasirinkimas – naudoti galvos apdangalus, kokybiškus akinius nuo saulės“, – sako K. Jančiukienė.
Debesys visų spindulių neužblokuoja
Saulės spinduliuotė mūsų odą pasiekia ir per debesis, ir prastu oru, o dozę kenksmingų spindulių galima gauti net ir būnant šešėlyje.
„Gyvenant Lietuvoje, kur, atrodo, saulės negauname daug, vis tiek būtina naudoti apsaugą nuo saulės. Žiemos be saulės metu galbūt galima padaryti minimalią išimtį, bet geriausia būtų rinktis bent nedidelę apsaugą nuo ultravioletinių spindulių ar bent jau makiažo pagrindą su SPF net ir vėlyvo rudens ar ankstyvo pavasario metu. Oda tikrai padėkos“, – rekomenduoja vaistininkė.
Internete visada galite surasti vietovės, kurioje esate, orų prognozę ir spinduliuotės lygį – būtent nuo jo priklauso, kokia apsauga reikalinga.
• 0-2 UV indeksas yra žemas ir rizika nedidelė. Galima naudoti kiek mažiau stiprų SPF kremą, reikia saugoti akis nuo saulės, jei esate lauke saulėtu metu.
• 3-5 UV indeksas reiškia vidutinį spinduliuotės stiprį: naudokite bent SPF20, o dar geriau – SPF30. Verta dėvėti akinius nuo saulės, kepurę.
• 6-7 UV indeksas jau reiškia didelę riziką. Kai Lietuvoje būna apie 25–30 °C, UV indeksas laikosi būtent šiame lygyje. Svarbiausia naudoti bent SPF30, jei įmanoma – ir SPF50 apsaugą nuo saulės. Nebūti daug prieš saulę ir ieškoti šešėlių, būtinai dėvėti akinius nuo saulės, galvos apdangalą.
• 8-10 UV indeksas: labai didelė rizika. Lietuvoje tokia pasitaiko retai, bet karščio rekordai gali padėti pasiekti ir 8 balų stiprumo indeksą. Karštą dieną į pliažą galima eiti tik ryte ar vakarop ir maždaug nuo 11 iki 16 val. jokiu būdu nebūti saulėkaitoje. Naudokite SPF50 kremą veidui ir visam kūnui, denkite galvą, dėvėkite vien natūralius audinius, eikite šešėliais.
• 11+ UV indeksas: tokį dažniausiai aptiksite tik karštose šalyse ir tai be galo didelė rizika odai. Būtina griežtai vengti saulės jos piko metu, naudoti tik stiprią apsaugą ir veidui, ir visam kūnui, dengti odą, galvą bei akis.
