Mėgstančios sportuoti grupėje šiais laikais gali pasirinkti iš itin platus grupinių treniruočių pasirinkimo: nuo aerobikos, pilateso, zumbos, šokių ar kitų grupinių sportinių užsiėmimų.
Pamažu iš lūpų į lūpas sklinda ir kalbos apie energingąsias Pound treniruotes – triukšmingas bei pilnai „iškraunančias“ viso kūno treniruotes. Treniruotės metu naudojamos specialios, lengvos Ripstix lazdelės, o treniruotėje atliekami įvairūs ištvermę, jėgą ir širdies raumens darbą stiprinantys pratimai. Vilnietė Erika Verbickaitė jau kuris laikas veda grupines Pound treniruotes, kurios sulaukia vis daugiau sporto entuziastų dėmesio. Nusprendėme Erikos pasiteirauti, kaip ji atrado šias vis labiau populiarėjančias treniruotes ir kokiomis ypatybėmis išsiskiria Pound sportas.
Erika, pirmiausia pradėkime nuo to, kaip apskritai susidomėjai sportu, fizine veikla?
Pradėkime nuo to, kad aš niekada nebuvau profesionali sportininkė. O ir sportininke savęs nelaikiau. Buvo etapas, kuomet lankiau baseiną, vėliau bėgiojau, domėjausi virtualiomis treniruotėmis, lankiau treniruoklių salę… Bet tai nevyko nuolat, tarp šių veiklų darydavau pertraukas. Susiimdavau tada, kai peržengdavau tam tikrą nustatytą skaičių ant svarstyklių arba nebetilpdavau į drabužius. Tad sportas man greičiau buvo svorio reguliavimo būdas nei savirealizacija. Man visada buvo lengviau sportuoti nei taisyklingai maitintis. Daugybę metų aš save dėl to graužiau – smerkiau, vertinau tai kaip valios stoką… Kiek daug metų praėjo, kuomet pirmą kartą išgirdau apie emocinį valgymą: tik tuomet suvokiau, kad mano persivalgymai niekaip nebuvo susiję su mano valia. Aš net nepastebėjau, kokį svarbu vaidmenį mano gyvenime pradėjo užimti sportas bei kiek daug jam skiriu dėmesio. Ne kiekvienas į baseiną eitų kas rytą, penkis kartus per savaitę, ne kiekvienas keltųsi paryčiais, kad tik spėtų prieš dienos veiklas pabėgioti… Manęs neatbaidė net prastos oro sąlygos, tad, patikėkite – būta daug griuvimų bei nudaužytų kelių… O man pačiai tai visuomet atrodė normalu, maniau, kad visi taip gali. Kuomet kiti tikindavo, kad negali, vis galvodavau, kad čia greičiau koks pajuokavimas – juk tai ne koks raketų mokslas!
Kartą bėgiojant mane užpuolė šunys, tikriausiai nutrūkę nuo grandinių. Pamenu, buvo žiema, pusė penkių ryto, visur buvo tamsu – švietė tik nedidelis prožektoriukas ant galvos. Aplink tyvuliavo laukai (tuo metu gyvenau užmiestyje), todėl jokio žmogaus nebuvo įmanoma prisišaukti… Vienas šiuo nestripriai grybžtelėjo į koją – išgąsčio būta. Tada, pamenu, radau kažkokį pagalį pakelėje ir apsigyniau nuo šunų. Atrodo, kitam žmogui to ir pakaktų, kad būtų nustota bėgioti paryčiais, bet tik ne man – susiradau dujų balionėlį ir kitą rytą… vėl į trasą!
Dabar, žvelgdama atgal, esu dėkinga gyvenimui už viską – už paauglystės kompleksus, už savo kūno nepriėmimą, kuris truko tiek daug metų… Be viso to nebūčiau ten, kur esu šiuo metu esu ir kas esu. Išmokau daug gyvenimiškų pamokų, kuriomis galiu dalintis. Galiu skiepyti savo vaikams supratimą apie maisto reikšmę, jo naudą. Galiu mokyti savo dukrą, kad pats gražiausias kūnas yra sveikas kūnas. Ir kad ji pati yra tobula, o jos kiekviena kūno dalis yra nuostabi.
Ką tau pačiai suteikia aktyvi fizinė veikla, kaip jautiesi sporto metu ar po sporto?
Visiems savo klientams kartoju paprastą tiesą – 3 iš 4 laimės hormonų gaminasi sportuojant. Gyvenime visko gali nutikti – liūdno, nuviliančio, išmušančio iš vėžių… Gyvename daug streso sukeliančiame laikmetyje, bet jei sportuoji, dažniausiai susitvarkai su tuo gana lengvai ir paprastai, jei nesportuoji – tavo patiriamas stresas ir išsiskiriantis kortizolis yra žymiai aukštesniame lygyje. Man treniruotės suteikia tiek daug laimės, tiek pozityvo, aš visada po jų jaučiuosi pakylėta, o dėl išsiskyrusio adrenalino – kupina energijos. Kuomet man būna ypač sunkios dienos (nors esu žmogus – pozityvas), aš visuomet laukiu treniruotės, nes žinau, kad vos tik pradėjus sportuoti, mano nuotaika pagerės. Sportas – mano meditacija, mano antidepresantai, mano priklausomybė.
Vedi grupines Pound treniruotes. Papasakoki, kaip susidomėjai šia treniruočių rūšimi?
Mėgstu sakyti, kad reikiamu laiku atsidūriau reikiamoje vietoje. Pamenu, kelerius metus buvau savęs paieškose. Administracinis darbas buvo pabodęs, niekaip neapleido mintis, kad kažką svarbaus savo gyvenimo kelyje praleidžiu. Dažnai aplankydavo toks jausmas, lyg vaikščiočiau su per mažais batais…. Tuomet visai netikėtai atsidūriau Pound treniruotėje. Mano darbovietėje, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, pirmoji Lietuvoje Pound trenerė Karolina Monkutė pravedė mums, darbuotojams, pristatomąją Pound treniruotę. Pamenu, kad aš visai nenorėjau eiti į šią treniruotę. Buvo penktadienio vakaras, aš turėjau kitų planų, tačiau vis dėlto nusprendžiau nueiti į sporto salę. Treniruotė man patiko – daug veiksmo, daug garso, kažką spėjau atlikti, kažko ne… Tada man tuometinė mano kolegė Vaida Mockevičienė po treniruotės pasakė, kad man labai tiktų vesti šitas treniruotes. Pamenu, kiek juoko, kiek nuostabos tuomet šis pasakymas sulaukė. Aš juk buvau iš visai kitos parapijos, visai ne sportininkė – tvarkiau dokumentus, rašiau raštus ir panašiai. Tik atrodžiau sportiškai. Bet viskas gyvenime įvyksta ne veltui, viskas turi prasmę. Dabar lenkiu žemai galvą prieš Vaidą, kuri kartu su manim dalyvavo toje pirmojoje treniruotėje ir kažkokiu stebuklingu būdu įžvelgė manyje potencialą. Tas pastebėjimas, kuris vėliau virto pasiūlymu, kardinaliai pakeitė mano gyvenimą.
Toliau sekė mokymai ir labai daug savarankiško darbo – kelis mėnesius kasdien vos nuvežusi vaikus i darželius (prieš tai dar pabėgiojusi per pusnis (juokiasi, – red. past. ), skubėdavau į sporto salę, kad iki darbo, kuris prasideda aštuntą ryte, spėčiau pasitreniruoti. Kartais treniruodavausi kelis kartus per dieną, mokydavausi choreografijos judesių, kartodavau juos, filmuodavausi, stebėdavau savo klaidas. Šiandien tie pirmieji vaizdo įrašai man sukelia šypseną! Juk aš neturėjau žalio supratimo nei kas yra tie baziniai aerobiniai pratimai, nei kaip reikia juos taisyklingai atlikti… Šitos žinios atkeliavo kiek vėliau, kuomet pajaučiau, kad vietomis pritrūkstu kompetencijos, o Active training mokykloje įgijau grupinių treniruočių trenerio kvalifikaciją.
Pamenu, mano pirma oficiali treniruotė įvyko per mano gimtadienį. Drebėjo rankos, kojos ir net lūpos. Man tai buvo pirmas kartas gyvenime, kuomet vedžiau sporto treniruotę. Visą gyvenimą kaip įmanydama vengiau visų veiklų, gyvenimiškų ar darbinių situacijų, kuriose man tektų stovėti prieš kitus ir mokyti… Labai savimi nepasitikėjau. Kaip žinia, visi gyvenimiški stebuklai įvyksta tada, kai imamės to, nuo ko tiek laiko bėgome. Pound sportas apvertė visą mano pasaulį aukštyn kojomis. Jei gyvenimą galima skirstyti iki ir po, tuomet aš drąsiai savo vidinę evoliuciją galiu skirstyti į laikotarpį iki Pound sporto ir po jo.
Kokios yra Pound treniruočių ypatybės, kuo jos išsiskiria iš kitų?
Tai visiškai kitokios treniruotės. Jų net treniruotėmis negalima pavadinti – tai laikas sporto salėje, kuomet aplanko ypatinga emocija, išskirtinis pojūtis.. Visa Pound cheorografija yra gerai apgalvota, sudėliota, prie jos dirba daugybė profesionalų – kinezaroterapeutų, choreografų, trenerių, kitų sporto srities atstovų. Viskas taip „skaniai“ įvilkta, kad net nepastebima, kad treniruotės metu atliekami pagrindiniai sportiniai pratimai, nes treniruotės metu dominuoja muzika bei garsas. Treniruočių metu naudojama choreografija yra nesudėtinga, kitaip nei šokyje, kur reikia sukinių, raitinių, skaičiavimų.
Tiesa, kai kurie išgirdę ar paskaitę apie Pound treniruotes, galvoja: „Ir ką ten jie su tomis lazdelėmis, pasimosikuoja ir tiek…”. Bet kaip jie klysta! Treniruotės metu energijos sunaudojama nuo 400 iki 600 kcal. per 50 minučių. O tos lazdelės, vadinamos Ripstix, sugalvotos ne veltui. Tai lyg mažiukai hanteliai, kiekvienam judesiui ir smūgiui pridedantys jėgos ir intensyvumo. Pound – tai intensyvi viso kūno kardio treniruotė, tačiau dėl labai paprastų modifikacijų, kuomet iš sudėtingo pratimo galima laisvai pereiti į lengvesnį lygmenį, šios treniruotės puikiai tinka ir pradedantiesiems. Ilgainiui pradedantieji net nepajaučia, kaip pradeda pratimus atlikti pilnu pajėgumu. Tai vienas iš didžiausių Pound privalumų.
Palankius Pound treniruotes, ištvermės lygis taip padidėja, kad joks kalnas nebeatrodo neįveikiamas… Treniruočių metu taip pat stipriai lavinama koordinacija, balansas ir ritmas. Taip, taip – net tie, kurie galvoja, kad jiems meška užlipo ant ausies, po Pound treniruočių žymiai tiksliau pagauna ritmą! (juokiasi). Labai svarbu paminėti ir tai, kad Pound turi gilią prasmę ir pradžią – šios treniruotės atsirado prieš 12 metų JAV kaip maištininkų treniruotės prieš per daug seksualizuotą fitneso industriją. Visos sporto klubų afišos skelbdavo tokius ir panašius skelbimus: „Nori braziliško užpakaliuko?“, „Nori tobulų kūno linijų?“ „Ar jau pasiruošei vasarai?“, „Dar turi laiko susikurti vasaros kūną!” ir panašiai. Pound kūrėjai norėjo atrasti alternatyvą, kuri nebūtų koncentruotą į kūno linijų formavimą bei sukurti tokią sporto šaką, kuri leistų judėti alternatyviais judesiais, nesikoncentruojant į raumenų grupes, o tiesiog šėlstant.
Pound kviečia pirmiausia keisti mintis, tik paskui kūną. Būtina pamilti save ir teigiamai kalbėti apie save bei judėti dėl meilės savo kūnui, o ne dėl neapykantos jam. Pound sporte mes visos esame vienodos, mes esame viena šeima, judanti muzikos ritmu. Viskas yra daroma lydint ypatingo laisvės pojūčio: „Esu čia ir dabar ir esu tik sau ir dėl savęs“.
Labai daug žmonių pamiršta sporto prasmę – judėjimas yra laivė, o ne priemonė patikti kitam. Pound ir kviečia prisiminti tai.
Ar Pound treniruotės išskirtinai skirtos tik moteriškos lyties atstovėms?
Tikrai ne! Nors mano treniruotėse daugiausiai lankosi moterys ir merginos, pasitaiko, kad užklysta ir vyrai. Aš pati asmeniškai pažįstų trenerę, kurios treniruotes su malonumu lanko ir vyrai. Gyvenantiems Kaune, rekomenduoju apsilankyti pas Pound trenerę Albiną. Beje, kitose šalyse Pound treniruotes labai dažnai veda vyrai, o tai tik įrodo, kad Pound yra universali sporto šaka.
O galėtum skaitytojoms patarti, kaip įsikvėpti noro sportuoti atėjus šiltajam sezonui?
Nėra tinkamiausio meto pradėti sportuoti – visi metų laikai tam palankūs. Bet vasarą viskas daug paprasčiau – mažai spūsčių, nereikia stovėti kamščiuose pakeliui į sporto klubą, žmonių sporto salėje yra kur kas mažiau, tad daugiau laisvės, komforto. Sportiniai drabužiai yra lengvi, tad nereikia su savimi nešioti sunkių krepšių – vieni pliusai! Vasara puikus metas pradėti judėti, tereikia įžvelgti sezono teikiamus pliusus.
