Praėjusią vasarą jauna mergina Ingrida Babiliūtė, Ledi Ais, sužavėjo, ne tik muzikos prodiuserį Žilviną Žusiną, bet visus lietuviškos muzikos mylėtojus. Jos daina „Laukiu tavo laiško“ iškart pateko į radijo stočių topus.
Vasaros pabaigoje pristačiusi antrą dainą „Jis“, aštuoniolikmetė Ingrida vėl visus pritrenkė. Žvaigždėms atsirado nauja konkurentė.
Tačiau šiandien Ledi Ais nepamatysi žvaigždžių vakarėliuose, televizijos laidose, neišgirsi naujų dainų. DELFI gatvei Ingrida prisipažino, jog su savo prodiuseriu patyliukais ruošia naują muzikinę „bombą“ Lietuvai.
DELFI gatvė: kaip tapai Ledi Ais?
Ledi Ais: Ledi Ais yra tik pseudonimas. Net nepastebėjau kaip ja tapau… Šiaip ji yra man labai artima asmenybė.
DELFI gatvė: kodėl pasirinkai tokį pseudonimą?
Ledi Ais: čia panašiai kaip ir su muzika. Ne aš jį pasirinkau, bet jis mane pasirinko.
DELFI gatvė: kaip manai, kuo tu sužavėjai savo prodiuserį?
Ledi Ais: nemanau, kad galėčiau išskirti kažkokią savo ypatybę, kuri žavi žmones. Ir apskritai, čia sudėtinga materija. Jos apibrėžti neįmanoma.
DELFI gatvė: kaip susidomėjai muzika?
Ledi Ais: į šitą klausimą man būtų labai sudėtinga atsakyti. Matyt, ne aš, bet muzika susidomėjo manimi jau nuo labai labai seniai ir tas „susidomėjimas“ manęs neapleidžia iki šiol (šypsosi).
DELFI gatvė: vasarą tavo daina „Laukiu tavo laiško“ buvo radijo stočių topuose. Kaip jautiesi, kai klausytojai įvertina tavo debiutą?
Ledi Ais: stengiuosi nesureikšminti, reikia dar labai daug dirbti, kurti, tobulėti, bet neslėpsiu, jaučiausi taip mm… nepaprastai.
Manau, kiekvienas žmogus, kuris kada nors buvo įvertintas už mylimą veiklą, mane supranta.
DELFI gatvė: ką perteiki dainoje „Laukiu tavo laiško“?
Ledi Ais: toje dainoje aš tikrai stengiuosi pirmosios meilės jausmus išsakyti, perteikti gražios paauglystės emocijas.
DELFI gatvė: klausytojai išgirdo tavo dainą „Jis“. Apie kokį vaikiną rašei?
Ledi Ais: kūriau tekstą apie labiausiai visko vertą vaikinuką.
DELFI gatvė: ar daug esi parašiusi dainų?
Ledi Ais: žinoma, kokia dainininkė be dainų. Esu parašiusi gana nemažai, su visomis kol kas dar nespėjau jūsų supažindinti, bet pažadu artimiausiu metu, tai padaryti.
DELFI gatvė: kada rašai dainų tekstus?
Ledi Ais: rašau dažnai. Nesvarbu, ar rytas, ar vakaras. Kuriame dainą, o aš, užsikrėtusi kūrybine „bacila“, kažką rašau pagal muziką, melodiją.
DELFI gatvė: apie ką norėtum dainuoti?
Ledi Ais: visada dainuosiu būtent tai, ką noriu. Šiuo metu norėčiau dainuoti apie lietų, apie saulę, jūrą. Matyt, aš tikra pagonė.
DELFI gatvė: kodėl tavęs nesiseka pamatyti televizijos laidose, žvaigždžių vakarėliuose?
Ledi Ais: tikriausiai, todėl, kad aš beveik ten nesilankau. Jaučiuosi tam per jauna (šypsosi). O jei rimtai, tai dabar labai daug mokausi ir neturiu tam laiko.
Apskritai, muzika – man daugiau, nei tik tušti pamaivų vakarėliai. Noriu ir planuoju išvažiuoti studijuoti vokalo specialybės į Niujorką, ten dainuoti Brodvėjaus teatruose. Tai būtų jėga! O tos laidos ir žvaigždžių vakarėliai… Labiau vertinu kitus dalykus.
DELFI gatvė: nori išvažiuoti į Niujorką, nes savęs negali realizuoti lietuviškoje scenoje?
Ledi Ais: niekas neabejoja, kad jauniems žmonėms Niujorko miestas gali suteikti neribotų tobulėjimo galimybių.
Turiu dar daug išmokti, patirti, pamatyti, o tik tada drąsiai žengti, nors ir į lietuvišką sceną. O kas yra lietuviška scena? Kaimelių aplūžusios koncertų salės? Jose jau ir taip siekdami išgyventi daugybė atlikėjų ieško vietos po saule.
DELFI gatvė: kokie tavo artimiausi muzikiniai planai?
Ledi Ais: čia pats artimiausias planas – nauja daina apie džiaugsmą. O vėlesni planai per daug intriguojantys, todėl juos dar pasilaikysiu sau.
Apskritai, atsiduosiu muzikai, dainoms, kursiu tiek populiarųjį stilių, tiek meniškesnes dainas.
DELFI gatvė: ar jau pajutai gatvėje kitų žmonių žvilgsnį? Ar tave jau atpažįsta žmonės?
Ledi Ais: linksmas man šitas klausimas. Man atrodo, kad visada jaučiau aplinkinių dėmesį. Tikriausiai man ir nereikia būti žinoma, kad jį pritraukčiau (juokiasi).
DELFI gatvė: kaip manai, koks žmogus gali būti geru dainininku?
Ledi Ais: visų pirma, tas, kurį pasirinko muzika. Taip pat šiam žmogui reikia turėti gražų balsą.
Kažkas vieną gražią dieną sugalvojęs, kad jam patinka muzika, geras muzikantas niekada nebus. Čia lygiai taip pat, kaip su meile. Graži ir laiminga ji būna tik abipusė.
DELFI gatvė: kaip manai, ko reikia dainininkui, kad jis būtų pastebėtas ir išgirstas?
Ledi Ais: manau, tikram dainininkui, dėl to nieko nereikia daryti. Jeigu jis myli dainavimą, visiškai nesvarbu, ar jis bus pastebėtas ir išgirstas. Jis bus laimingas vien dėl to, kad turi šitą meilę.
DELFI gatvė: kurie tau atlikėjai ar grupės sukelia neigiamų emocijų?
Ledi Ais: jokie atlikėjai man nekelia neigiamų emocijų. Tiesiog kartais tenka išgirsti dainų, kurios mane blogai nuteikia, trūksta grožio, minties, harmonijos. Tai juk natūralu, bet tuo pačiu ir subjektyvu.
DELFI gatvė: ar klausai lietuviškos muzikos?
Ledi Ais: taip. Kai vairuoju, kartais pasiklausau lietuviškų radijo stočių leidžiamos muzikos.
DELFI gatvė: ar nori tapti garsia dainininke?
Ledi Ais: jeigu mano muzikinė veikla patiks aplinkiniams, noriu aš to ar ne – tapsiu garsia dainininke.
DELFI gatvė: kaip leidi laisvalaikį?
Ledi Ais: kaip tik užsimanau, kada tik užsimanau ir su kuo tik užsimanau. Muzika, draugai, filmai, gamta, mašina… Tik mane labai liūdina laisvalaikio stygius, dažniausiai aš nespėju nuveikti visko, ko noriu.
DELFI gatvė: gal turi įdomių ir keistų pomėgių?
Ledi Ais: visi mano įpročiai man pačiai yra visiškai įprasti, bet kitiems galbūt bus keista išgirsti, jog aš miegu su pliušiniais žaislais, geriu visą laiką iš to pačio puodelio, liūdžiu, jei po ranka neturiu saldumynų.
DELFI gatvė: kokia buvai vaikystėje?
Ledi Ais: buvau pačiu mieliausiu ir mylimiausiu vaiku šioje planetoje. Čia mano mamos žodžiai, kuriuos man be galo džiugu girdėti ir dalintis kartu su jumis.
DELFI gatvė: ar esi prikrėtusi išdaigų vaikystėje?
Ledi Ais: aš pati buvau kaip vaikščiojanti išdaiga, man jų nereikėjo net krėsti, jos mane lydėjo.
DELFI gatvė: ar gali papasakoti linksmą nuotykį iš vaikystės?
Ledi Ais: atsimenu, vieną nuobodžią dieną darželyje, kurią aš visiems sugalvojau praskaidrinti, surengdama didžiulį koncertą. Pamenu, kai dainavau, užsilipusi ant persirengimo suoliuko, buvo daug vaikų, jie dainavo kartu, šoko ir plojo man (juokiasi).
DELFI gatvė: ar esi gera mokinė?
Ledi Ais: priklauso nuo požiūrio. Mokytojams, kuriems tenka mane mokyti, manau, yra sunku su manimi. Aš per daug smalsi.
Na, o kalbant apie pažymius, pirmūnė nesu. Čia vis per tą bekraštę meilę muzikai. Bet artimiausiu metu ruošiuosi susiimti, nes nebe daug jau laiko liko man mokine būti.
DELFI gatvė: kurių dalykų patinka mokykloje mokytis?
Ledi Ais: patinka anglų kalba. Daugiau nieko negalėčiau išskirti. Nepatinka man mokykloje mokytis, neįdomu ten (juokiasi).
DELFI gatvė: ar pirmoji meilė tave aplankė seniai?
Ledi Ais: pirmoji meilė aplankė labai seniai, kai dar buvau kūdikis. Pirmasis objektas, (ar kaip čia jį pavadinti), kurį įsimylėjau ir vis dar tebemyliu, yra graži muzika, garsas, balsas. Jie visada kartu. Niekada manęs neerzina ir man labai gera, kai jie šalia.
DELFI gatvė: o kada įsimylėjai vaikiną?
Ledi Ais: vaikiną įsimylėjau vakar.
DELFI gatvė: kokie vaikinai tau patinka?
Ledi Ais: tie, su kuriais lengva bendrauti.
DELFI gatvė: kas tau yra meilė?
Ledi Ais: didžiausia nesąmonė, kokią tik gamta galėjo sukurti. Nežinau nei vieno tokio gamtos kūrinio, nuo kurio būna ir gera, ir miela, ir skauda, ir bloga, ir visko norisi, ir nieko nesinori.
Bet pripažįstu, kad be šito nesąmoningo jausmo neišgyvenčiau nei dienos.
DELFI gatvė: ar turi kompleksų?
Ledi Ais: nežinau, niekada negalvojau apie savo kompleksus. Bet, manau, kuo žmonės jų turi mažiau, tuo geriau.
