Nors į mokyklą, kur vyksta „Gimnazistų“ filmavimas, įgriūnu apie penktą valandą vakaro – šurmulys čia kaip dieną. Vaikai entuziastingai filmuojasi. Šįkart diskutuojama apie rakinamas mokyklos duris, todėl prie mokyklos durų buriuojasi ir šūkauja tiek mokinių, kad pažiūrėti pro langus į vidų sustoja ir praeiviai.
Po aštuonerių metų pertraukos „Gimnazistai“ vėl atgimė šį rudenį. Tai laida, kurioje jaunimas diskutuoja apie įvairias paauglystės problemas, mokyklą, santykius su tėvais ir mokytojais.
Laidą sudaro dvi dalys: vaidinimas ir diskusija. Įvairias gyvenimo situacijas vaidina vaikai, profesionalūs aktoriai ir tikri mokytojai. Vėliau moksleiviai, susirinkę studijoje, diskutuoja aktualiomis ir jiems skaudžiomis temomis.
Ieškoti sprendimų jiems padeda studijos svečias, dažniausiai psichologas, „ant kelio“ užveda scenarijų autorė ir laidos vedėja Elena Martinonienė.
DELFI gatvė kalbina laidos vedėją ir gimnazistus apie laidos idėją, tikslus ir jaunimui aktualias problemas.
Kalbėti trukdo… kameros
Laidos tikslas – duoti jaunimui laiko ir erdvės, kad jie galėtų diskutuoti apie jiems aktualius dalykus, išsakyti nuogąstavimus, pasidalinti pastebėjimais.
„Vargu ar paaugliai kur randa tokią galimybę pasikalbėti, jie tiesiog susėda ir sako: pakalbėkime apie draugystę“, – sako E. Martinonienė.
Vaikai, susirinkę į laidos diskusiją, patys nustemba, kokiomis temomis galima kalbėtis. Juk net suaugę nedažnai randa laiko pasikalbėti tarpusavyje apie gyvenimo vertybes, tik deklaruoja, kad jas žino. Jie dažnai net nerodo tinkamo pavyzdžio vaikams – pasakoja, kad eiti per raudoną šviesą negalima, o patys, vaikui matant, drąsiai skuodžia, nė neapsidairę.
Didelė dalis laidoje dalyvaujančių vaikų – nuolatiniai dalyviai, nors kiekvienoje laidoje atsiranda ir naujų veidų. Ateityje planuojama, kad į „Gimnazistų“ diskusijas galės atvykti ir kiti vaikai.
Bet kameros daro savo, todėl tam, kad būtų palaikoma aktyvi diskusija, dalis mokinių turi išlikti pastovi. Tik nekreipiant dėmesio į kameras, gali vystytis atviresnis, nuoširdesnis pokalbis.
Dabartiniai gimnazistai iš pradžių prieš kameras jautėsi susikaustę, ir tik dabar, kai jau priprato prie kamerų ir viešumos, diskutuoja drąsiai ir aktyviai, kartais net susipešdami dėl mikrofono.
Temų atrasti jiems – ne bėda. Pasak laidos vedėjos, yra itin daug neaptartų problemų, be to, įvairius siužetus ir situacijas sufleruoja patys vaikai, bendravimas su jais, jų elgesys.
Kalbėtis apie problemas – būtina
„Svarbu diskutuoti apie įvairias jaunimo problemas, nes daugelis tai patiria. Ir daug kas bijo kreiptis pagalbos“, – sako devintokė Justina. Jai atrodo, kad viešas kalbėjimas apie paauglių problemas padeda tiems, kurie bijo ar tiesiog neturi į ką kreiptis pagalbos.
„Nėra taip baisu žiūrėti į pavyzdį, kuris yra televizijos ekrane, nes kreiptis į šalia esančius žmones kartais yra per daug baisu. Jaunas žmogus, pažiūrėjęs tokią laidą, gali surasti sprendimą tarp eilučių“, – sako Justina.
Vaikai, susidūrę su problema, dažnai galvoja, kad jiems vieniems taip baisu, kad jie vieninteliai patiria tokį siaubą, kuriam, rodos, nebus galo. Todėl vaikai, atsidūrę panašiose situacijose, gali padėti nusiraminti, ieškoti išeičių. Vaikas supranta, kad jis yra ne vienas, kad yra tokių kaip jis, išgyvenusių panašias situacijas, galinčių padėti surasti sprendimą.
„Kaip konkrečiai spręsti problemas, laida nesiekia pasakyti, nes kiekvieno žmogaus situacija yra be galo individuali. Universalaus atsakymo, kaip draugauti, ką daryti skiriantis tėvams, nėra. Bet galima nurodyti, kur, kokiomis kryptimis ieškoti išeičių, į ką atkreipti dėmesį“, – sako E. Martinonienė.
„Žmogus, pažiūrėjęs laidą, gali suprasti, kad jis yra galų gale ne vienas, kitoje pusėje ekrano irgi yra žmonių, tą patį patyrusių“, – tokiai nuomonei pritaria ir aštuntokė Dominyka.
Kaip mokykloje jaustis saugiai?
Nors „Gimnazistai“ kalba ne vien apie problemas mokykloje, visgi dauguma jų kyla mokykloje. DELFI gatvė domisi, kodėl taip svarbu derama atmosfera mokykloje, ir kaip ją sukurti.
DELFI gatvė: kodėl svarbi gera atmosfera klasėje?
Justina: čia iš tikrųjų yra tavo antra šeima. Su tais žmonėmis mes praleidžiame bent jau pusdienį, kasdien bendraujame, atsiranda trintis, sunku būna pritapti. Sukurti gerą atmoferą nėra sunku, jeigu to nori visi. Bet jeigu klasė yra susiskirsčiusi grupelėmis, tuomet yra tikrai sunku, reikia pralaužti ledus.
DELFI gatvė: kodėl klasėse dažniausiai būna atstumtų žmonių? Kaip padėti jiems įsilieti į kolektyvą?
Dominyka: klasėje yra lyderių, jie nori dėmesio, pamato, kad yra vienas žmogus tylesnis arba paprastesnis, kurį galima pastumdyti, prasideda patyčios.
Justina: kiekviena klasė turi savo lyderių, ir jeigu tas lyderis išdrįsta, jeigu jis nori padėti atstumtajam, tai tada tas atstumtasis įsilieja į klasės kolektyvą. Tas tylesnis vaikas dažniausiai pats niekada nesiima iniciatyvos, jis gal bijo, nesiryžta.
Dominyka: jam čia kaip kova su vėjo malūnais, jis vienas juk negali tiek daug padaryti, jam turi padėti klasė.
DELFI gatvė: kaip klasėje jaučiasi naujokas?
Dominyka: aš naujoke tapau penktoje klasėje. Bet aš iš karto „prigijau“, labai staigiai. Buvo tokių malonių žmonių. Bendravimo iniciatyva buvo abipusė. Greičiausiai kalbą radau su mergaitėmis, nes berniukams tik kompiuteriai ir mašinytės rūpėjo.
Justina: na, kartais su berniukais bendrą kalbą rasti galima daug greičiau. Jie į viską žiūri paprasčiau, lengviau reaguoja.
Aurelija (šeštokė): aš naujoke buvau net penkis kartus. Manau, labai svarbu pirmasis įspūdis. Jeigu tave sutinka draugiškai, supranti, kad ši klasė bus tau gera, ir pati įdedi pastangų, kad dar labiau „prigytum“.
DELFI gatvė: kodėl mokiniai ir mokytojai dažniausiai nesutaria?
Aurelija: dėl amžiaus, manau, nes suaugusieji visada nori, kad vaikai dirbtų, būtų atsakingi, o pasitaiko mokinių, kurie gadina klasės įvaizdį. Mūsų klasė irgi su tuo susiduria: vienas vaikas kažką padaro, o tada kenčia visi.
Dominyka: vienas vaikas gali „pavesti“ visą kolektyvą. Bet būna, kad su pačiais geriausiais mokytojais, kurie puikiausiai išmano savo dalyką, atsiranda nesutarimų. Jie yra labai reiklūs, o mokiniams dažnai būna mokytis per sunku, per daug užduodama. Tai atgraso nuo bendravimo.
Justina: labai vertinu tuos mokytojus, kurie įdeda daug pastangų ir paruošia įdomesnes užduotis, sugeba sudominti mokinius.
Dominyka: jauni mokytojai nėra itin gerai. Klasėje galima šūkauti, rėkauti, o mokytojas nekreipia dėmesio. Žinau daug pavyzdžių, kai mokytojas nekreipia dėmesio, jei tu pamokos metu telefonu kalbi. Tiems, kurie kalba telefonu, tai yra geras mokytojas, o tiems, kurie nori kažko išmokti, tikrai ne.
