Kasmet vis daugiau Lietuvos jaunimo nusprendžia siekti aukštojo mokslo ne savo šalyje, o svetur. Populiariausia vieta studijuoti, žinoma, tampa mūsų tautiečių pamėgta Jungtine Karalystė ir jos universitetai.
Apie tenykštės mokslo sistemos pliusus ir minusus rašyta nemažai, tad šį kartą DELFI gatvė nusprendė pasidomėti tuo, kaip studentai svetur leidžia savo laisvalaikį: kokie skirtumai egzistuoja tarp anglų ir lietuvių tūsų, ar mitas, jog britės negražios.
Į šiuos klausimus mums sutiko atsakyti 19-metis Šarūnas Jukna, šiemet pradėjęs krimsti verslo vadybos studijas Norvičo mieste įsikūrusiame „East Anglia“ universitete.
DELFI gatvė: koks buvo tavo pirmasis įspūdis, vos atskridus į JK? Kaip tave priėmė bendrabučio kambariokai, būsimi grupiokai, žinodami, kad esi ne vietinis?
Šarūnas: pirmas įspūdis, kurį patyriau važiuodamas autobusu, buvo tas, jog patekau į visiškai kitą kultūrą. Žmonės čia nepaprastai mandagūs, daugelis dalykų kitokie ir net geresni nei pas mus.
Kadangi užsieniečiai į bendrabučius atvyksta ankščiau, man teko būti vienam pirmųjų atskridusių ir sutikinėti visus. Kambariokai labai draugiški ir smalsūs, ypač kai sužino, jog esu ne vietinis.
Išgirdę, kad esu iš Lietuvos, vieni nustebdavo, nes nežinodavo, kur tokia šalis yra. Tačiau kiti ne tik buvo girdėję apie mūsų šalį, bet net žinojo „Lietuvos rytą“ (krepšinio klubas – aut.past.).
Kadangi pats „sergu“ už šią komandą, „užverbavau“ keletą tikrų anglų, besidominčiu krepšiniu, ir įkūrėme „Lietuvos ryto“ funklubą.
Dabar 4 iš 11 mano kambariokų yra šio klubo nariai. Su jais kartu žiūrime krepšinį, kai tik vyksta Eurolygos, LKL ar BBL varžybos. Na, o jei kas nors stebėti varžybų negali, tai bent kas savaitę pasidomi, kaip sekėsi komandai.
DELFI gatvė: kai visi pagaliau susirinko į bendrabutį, ar vyko kažkas panašaus į susipažinimo vakarėlį?
Šarūnas: Emm, na pirmas dvi savaites baliavojome smagiai, nes dar nevyko paskaitos. Per tą laiką sutikau daugybę įvairių tautybių žmonių.
Pastebėjau, jog per vietinius tūsus visi geria žymiai daugiau nei Lietuvoje. Dauguma be užsigėrimo vartoja gryną degtinę. Mitas, kad tik lietuviai labai daug geria. Be to, čia vakarėliuose labai populiarūs „gėrimo žaidimai“ („drinking games“).
Vienas jų vadinasi „Flip the Coin“ („Mesk monetą“). Įpili ko nors į stiklinę ir klausi, kuria puse atvirs moneta. Tas, kuris neatspėja, viską išgeria. Na, ir taip stiklinė keliauja ratu.
DELFI gatvė: paminėjai, jog teko susidurti su skirtingų tautybių žmonėmis. Kokie kultūriniai skirtumai labiausiai krito į akis?
Šarūnas: pavyzdžiui, rusai ir ukrainiečiai išgėrę tampa labai agresyvūs. Su vienu studentu iš Rusijos kartą vos nesusimušiau per Helovyno vakarėlį.
Buvo taip, kad jis praeidamas specialiai pastūmė mane ir išpylė alų. Paklausiau „What’s your problem mate?“ Tuomet jis atrėžė: „You have a problem“, ir pasipylė rusiškų keiksmažodžių lavina.
Kai išgirdo tokių pačių iš mano pusės, iš karto pasidarė draugas. Apkabino mane ir pasakė „Sovietskij Sajuz“. Ramiai pasikalbėjome ir tuo viskas pasibaigė.
Kalbant apie kultūrų skirtumus, pastebėjau, jog kinai beveik nebendrauja su svetimtaučiais, o tik tarpusavyje. Pažįstu tik tris, kurie kalbasi ir su kitais.
DELFI gatvė: kur vyksta visi jūsų vakarėliai? Tiesiog bendrabutyje ar varote į kokį klubą mieste?
Šarūnas: yra universiteto klubas, kuriame kiekvieną antradienį rengiami įvairių temų vakarėliai: „Emergency“, „Fashion disaster“, „80’s“, „90’s“ ar kažkas panašaus. Na, o penktadieniais vyksta paprasti tūsai.
Į šį klubą gali patekti tik mūsų universiteto studentai, be to, įėjimas kainuoja 3.50 svaro. Kadangi neseniai susiradau darbą, tai problemų dėl pinigų nekyla.
DELFI gatvė: kokį darbą susiradai ir ar jis netrukdo studijoms? Jei ne paslaptis, kiek uždirbi?
Šarūnas: dirbu „Holiday Inn“ viešbučio bare barmenu. Kadangi darbas vakarais, studijos nenukenčia. Šiaip per valandą uždirbu 4.77 svaro. Toks yra minimalus darbo užmokestis Jungtinėje Karalystėje asmenimis, jaunesniems nei 21 m.
Darbą susiradau universitete vykusios „Darbų mugės“ metu. Nuėjau į interviu dėl darbo ir jo metu iš 300 kandidatų atrinko 20, tarp jų ir mane.
DELFI gatvė: iš filmų ir studentų pasakojimų, dažnas paauglys yra susidaręs nuomonę, jog gyvenimas barakuose tai nesibaigiantys plotai, nuotykiai ir šiaip smagus gyvenimas be didesnių sunkumų. Pakomentuok kaip yra iš tiesų.
Šarūnas: dėl tūsų – teisybė, nes visada atsiras žmonių, su kuriais galėsi tūsintis. Tačiau nereikia pamiršti, kad tuo pačiu metu visi turi ir mokytis, ruoštis seminarams, rašyti darbus ir t.t. O tie, kurie turi ir darbus – dar labiau užsiėmę.
Vis dėlto, neneigsiu, nuotykių tikrai būna daug. Pavyzdžiui, atsibundi kitame campuso(universiteto miestelio, – aut.past.) gale pas kokią nors paną lovoje.
DELFI gatvė: kokie skirtumai egzistuoja tarp bričių ir lietuvių merginų? Lietuvoje gajus stereotipas, kad britės apkūnios ir „ryžos“.
Šarūnas: gražių panų procentas čia toks pat kaip ir Lietuvoje, todėl mitas, kad anglės baisios yra chu*nia.
Šiaip labiausiai skiriasi mentalitetas, britės daug malonesnės. O dėl „ryžų“, tai per visą buvimo laikotarpį čia tokių teko išvysti gal tik kartą.
DELFI gatvė: dažnai lietuvių emigrantų gretose išgirsi nekokią nuomonę apie neva perdėtą britų mandagumą ir „dirbtines šypsenas“. Ką galėtum atsakyti šiems skeptikams, teigiantiems, kad lietuviai nuoširdesni ir „tikresni“?
Šarūnas: visiškai nesutinku su tokiomis mintimis. Gyvenu su 7 britais. Su jais praleidžiu didžiąją dienos dalį ir visada bendravimas būna toks pats nuoširdus, niekas nesikeičia.
Nuomonė tų lietuvių, kurie čia atvažiavę dirba už minimalią algą, nieko verta. Vietiniai dažnai jų nelaiko žmonėmis. Ypač lenkų. Lietuvių nelabai žino, nes mūsų palyginus nedaug.
Tokio požiūrio pavyzdį pamačiau kartą belaukdamas autobuso. Prie manęs priėjęs vyras, paklausė, ar netyčia neturiu „smulkių“. Atsakiau, jog ne. Jis nuėjo, o po poros minučių atvyko policija ir jį išvežė.
Tuo metu priėjo pagyvenęs vyras ir pradėjo pasakoti, kad čia buvo „vienas tų iš Rytų Europos, kurie smukdo jų šalį.“
DELFI gatvė: ko lietuviams derėtų pasimokyti iš anglų? Ir atvirkščiai, galbūt anglams būtų ne pro šalį kažko išmokti iš mūsų?
Šarūnas: teigiamų dalykų, iš ko galėtų mokytis anglai, dabar nesumąstau. Lyg ir nieko. Tačiau iš britų būtina pasimokyti bendravimo kultūros, sąžiningumo ir tolerancijos. Anglijoje žmones, kuo nors išsiskiriančius iš daugumos, absoliučiai toleruoja.
Štai žmonės, su bet kokia negalia čia nesislepia, ramiai vaikšto gatvėmis. Visi juos priima taip, lyg tarp jų ir sveikųjų nebūtų jokio skirtumo.
