Per kelerius metus Edvinas (21 m.) „įvaldė“ antsiuvų meną. Pradėjo nuo grupių logotipų kūrimo ant marškinėlių, vėliau perėjo prie didžiulių medžiaginių plakatų ir erotinių nuotraukų antspaudų.
Ar pastebėjai pagal trafaretus sukurtų piešinukų ant senamiesčio namų? Edvinas tokia technika užsimojo padaryti kūrinį
per visą pastato sieną…
Tai – gyva
Po mokyklos baigimo Edvinas visą vasarą ,,trynėsi“ senamiestyje: su draugu sėdėdavo parkuose, brazdindavo gitara ir kitaip stumdavo laiką. ,,Vienas groja, kitas neturi ką veikti, tad pradedi ką nors paišinėti knygelėje. Tuomet susiveiki skalperį, išpjaustai savo „paišaliones“ ir gamini trafaretą“, – pasakoja Edvinas.
Taip ,,iš neveiklos“ Edviną „užkabino“ našyfkių darymas. Pirmieji darbai buvo įvairių grupių logotipai, kurie dažniausiai puošdavo gitaras. ,,Vėliau antsiuvus ėmėme siūtis ir ant kuprinių, marškinių, džinsų“, – sako Edvinas.
Išmokęs technikos, trafaretus ėmė gaminti ir iš nuotraukų, piešiniuose atsirasdavo šešėliai, įvairios spalvos.
,,Pastebėjau, jog antsiuvai žmones arba labai ,,veža“, arba jie jų nemėgsta visai, – sako Edvinas. – Man tai yra labai gražu, ypač kai tai pamatau pas kitus žmones – juk tai gyvas menas, o ne nusipirkta butaforija.“
Apdovanoti visi draugai
Pamatę, kokius dalykus kuria Edvinas, bičiuliai greitai apipylė jį užsakymais. ,,Dažniausiai draugai prašydavo antsiuvų su grupių logotipais, tačiau buvo ir kitokių pageidavimų. Viena draugė paprašė savo erotinę nuotrauką ,,įamžinti” ant medžiagos – gavosi išties gražus paveikslas”, – nusišypso Edvinas.
Maži antsiuvėliai greitai išaugo iki medžiaginių plakatų: ,,Jų antsiuvais jau nepavadinsi, toks darbas labiau primena paveikslą“. Paprastą antsiuvą kuprinei Edvinas gali padaryti per 15-20 min, o prie kelių metrų ilgio medžiaginio plakato tenka dirbti kur kas ilgiau – apie porą savaičių.
,,Jau ne pirmą kartą apsigaunu: galvoju – ilgai netruksiu, o taip savaitę po savaitės darbuojuosi prie to paties kūrinio. Būna ,,užsikabinu“: pasileidžiu muziką ir naktį prie darbų prasėdžiu,“ – pasakoja Edvinas.
Anot Edvino, jei žmogus „alpsta“ dėl kokios nors grupės, plakatas su atlikėjų atvaizdais jam geriausia dovana. „Kartais tenka daryti plakatą grupės, kurios pats visai nemėgstu, tačiau dėl draugo pasistengiu.
Bičiuliai dažniausiai lieka patenkinti – toks plakatas daug dvasingesnis nei masiškai gaminamos popierinės štampofkės“.
Medžiagos skiautė per maža
DELFI gatvė: koks tavo įdomiausias kūrinys?
Edvinas: tas, kurį darau dabar. Kūrybinės erdvės plečiasi: nebetelpu skiautelėje medžiagos, norisi didesnių plotų. Iškėliau kūrybines dirbtuves į lauką – dekoruoju pastato sieną. Geriausiai darbas žiūrėsis iš toli, tuomet bus aiškiausiai matyti, kas pavaizduota.
Ant senamiesčio pastatų yra išpurkšta daugybė graffiti stiliaus piešinių ir užrašų, tačiau didelio trafaretinio varianto dar nesu matęs…
Nelengva buvo pasidaryti tokį didelį trafaretą – prireikė daugiau nei 200 popieriaus lapų. Tad kur nors centre tokį slapčia suklijuoti praktiškai neįmanoma. Tačiau jei kas nors norėtų išskirtinai dekoruoti namo ar parduotuvės sieną, žinoma, sutikčiau padėti.
Naudojau lipnius lapus ir tarsi mozaiką iš atskirų gabalėlių sulipdžiau vieną trafaretą. Namo siena balta, o piešinį purškiu juodais dažais. Po pokalbio lėksiu į parduotuvę, jau spėjau pritrūkti dažų.
DELFI gatvė: kaip tėvai žiūri į tavo pomėgį?
Edvinas: sako, geriau darbą susirasčiau nei šitiek laiko paišinėčiau. Veikla, kuri atima daug laiko, tačiau neneša finansinės naudos, dabartiniam gyvenimo tempui nelabai tinka.
Vartotojiškumas verčia suktis kitaip. Be to šis pomėgis atsieina nepigiai: tenka pirkti daug dažų, limpančių lapų. Tačiau tikrai verta. Įamžinu tai, kas šiaip greitai pranyktų.
DELFI gatvė: o neplanuoji iš šio laisvalaikio užsiėmimo užsidirbti?
Edvinas: iš tiesų to noriu, tačiau laikas parodys. Toks dalykas galėtų sulaukti sėkmės, nes ant sienos padaryta mozaika – unikalus, turintis savo veidą kūrinys. Tokių darbų negalima lyginti nei su spausdintais plakatais, nei su nuotraukomis.
DELFI gatvė: kokį kitą darbą ketini daryti, pabaigęs dekoruoti lauko sieną?
Edvinas: pastatų yra labai daug, ir kur kas didesnių… Tiesa, jau turiu prašymą įamžinti vienintelę draugo mokykloje nupieštą rožę. Jis nori, kad išpurkščiau gėlę ant jo kambario sienos – vietoj paveikslo. Lietuvoje toks sienų dekoravimas dar nėra populiarus. Todėl tuo užsiimti itin įdomu. Jaučiu, jog darau kažką išskirtinio.
Kaip pasidaryti našyfkę?
Edvinas DELFI gatvės skaitytojams sutiko papasakoti, kaip pasidaryti antsiuvą.
Pirmiausia reikia piešinio: tai gali būti tavo paišytas šedevras, nuotrauka ar grupės simbolis. Jei trafaretą darai iš nuotraukos, ją nuotraukų redagavimo programa reikia padaryti dviejų spalvų – juodą ir baltą. Iš atspausdintos nuotraukos viena spalva su skalperiu išpjaunama. Taip paruošiamas trafaretas.
Jei trafaretas padarytas iš tvirtesnės medžiagos, kad ir kartono, jį galima panaudoti ne vieną kartą – ,,atštampuoti“ kelias kopijas. Tačiau tą patį trafaretą keliems darbams Edvinas naudoja retai. Taip, anot jo, nyksta darbo unikalumas.
Galiausiai trafretas dedamas ant medžiagos ir darbuojamasi su dažais (dažniausiai naudojami skysti tekstiliniai, akriliniai arba purškiami audinių dažai). Jei pasirenki purškiamus dažus, tereikia nupurkšti trafaretą. Nuėmus jį, našifkė – jau baigta.
,,Antsiuvą pasidaryti nėra sunku. Didžiausia problema – laiko trūkumas, bet ir jo atsiranda, jei ,,užsikabini“, – pabaigia Edvinas.
