„Tai buvo tikra staigmena“, – pasakojo grupė „Slapjack“ apie gautą apdovanojimą Panevežyje, „Jp“ apdovanojimų ceremonijoje. Jų neišgirsi per radiją, nes jų muzika – „neformatas“. Perskaitę interviu, sužinosite, koks juokingiausias grupės pasirodymas? Kokį populiarumo receptą jie pateikia jaunimui ir kodėl jie nekenčia dabartinių TV ekranus okupavusių žvaigždžių…
DELFI gatvei jaunuoliai papasakojo apie grupės susikūrimą, dalyvavimą „Eurovizijos“ dainų konkurso atrankoje, maištavimą prieš radijo stočių muzikinę politiką.
„Slapjack“ susikūrė prieš trejus metus. Grupės nariai – Dalius, Laurynas, Kęstas ir žavioji panelė Eglė dainuoja tik anglų kalba.
DELFI gatvė: kaip susikūrė grupė „Slapjack“?
„Slapjack“: susikūrėme 2005-tais. Tradiciškai. Dabar visa tai – idėjų išsipildymo pradinė stadija, neturinti jokių pikantiškų detalių, šokiruojančių naujienų apie skyrybas ar implantus.
Kilo idėja, surinkome žmones, kurie nėra apsišaukėliai, turi sceninės patirties, myli muziką, domisi ja, studijuoja, analizuoja ir išgyvena dėl jos. Pradžia pati sudėtingiausia.
DELFI gatvė: kodėl pasirinkote dainuoti tik anglų kalba?
„Slapjack“: visų pirma, tai viena plačiausiai pasaulyje naudojamų kalbų, o „Slapjack“ muzika orientuota ne tik Lietuvos rinkai. Tokiu būdu neapribojame savęs bei savo klausytojų rato muzikinių formulių pavyzdžiais, kurie gėdingai triumfuoja populiariausiuose televizijos kanaluose Lietuvoje. Tai „gilus“ tragizmas.
Jei lietuviška muzika apsiriboja tik kiču, kodėl negalima dainuoti anglų kalba, prancūzų ar ispanų? Vis tiek nebūsi niekam įdomus, todėl, kad dabar nesvarbu, kas dainuoja, ką dainuoja ir kaip dainuoja.
Jei televizijos nekvies koncertuoti, greičiausiai teks arba baigti projektą, arba dainuoti apie lovas, sijonus, Kalėdas, raketas, asmeninius santykius lietuviškai. Gal tada „Radiocentro“ apdovanojimuose gausi nominaciją!
Va būtent anglų kalba dar labai nepatinka mūsų radijo stotims, grojančioms taip vadinamą „formatą‘‘ – lietuvišką popsą. Todėl dainuokim broliai ir seserys kas kaip norime ir nepamirškime, kad Lietuva – demokratinė valstybė.
DELFI gatvė: kuo skiriatės nuo kitų lietuviškų muzikos grupių?
„Slapjack“: norime kurti muziką, kurią mes mylime, norime pavergti žmones aukštesne kokybe, ne pigiais skandalais, o gyvais pasirodymais, ne žuvį primenančiu žiopčiojimu su fonograma, o subtilumu ir vokalo technika, originaliomis aranžuotėmis, tikrai ne vulgarumu ar plagiatu.
DELFI gatvė: ar per pirmąjį pasirodymą labai jaudinotės?
„Slapjack“: mūsų pirmasis pasirodymas įvyko Vilniaus klube „Fashion club“. Ir nors jaudulys tikrai kuteno, vakaras praėjo pakankamai smagiai. Tai buvo daugiau vakarėlis nei koncertas, eksperimentas.
Garsas ir technika, kuria teko naudotis, buvo tragiškai nepritaikyta „gyvam“ solistų pasirodymui, tačiau pasitikėjimo savimi netrūko, sulaukėme palaikymo. Ar jaudinomės ir jautėme įtampą? Žinoma, kad taip.
DELFI gatvė: kodėl jūsų grupės negalima pamatyti televizijos laidose, žurnaluose?
„Slapjack“: tai – nevisiška tiesa. Televiziniuose filmavimuose, atliekant vokalines partijas tik gyvai, esame dalyvavę gal dešimt kartų. Ypač nemažai straipsnių spauda rašė po 2007 metų „Eurovizijos“.
Taip pat buvo informacinių straipsnių apie grupę bei keletas kritikos straipsnių iš mūsų pačių pusės. Žinoma, to tikrai neužtenka, norint tapti „pirmo, antro ar trečio ryškumo“ žvaigždutėmis.
DELFI gatvė: ar galite papasakoti juokingiausią įvykį nutikusį koncerte?
„Slapjack“: 2007 – tais TV3 naujojo sezono pristatymo proga „Forum Palace“, teko skubiai užbaigti kūrinį „Beautiful“.
80% teksto anglų kalba mums rašo amerikietis D. Cochran, todėl tikrai reikia laiko, kad tekstas, ypač jei tai yra tekstas, skirtas repuoti, „susigyventų“ su atlikėju ir nebūtų sunkumų jį prisiminti.
Tekstui išmokti turėjome dvi dienas, laisvo laiko repeticijoms liko itin mažai, tiesą sakant – neliko. Pasirodymo dieną mokėjome 60% teksto, likusį – teko mokytis užkulisiuose.
Kol visos „fonograminės“ žvaigždės tradiciškai nerimavo dėl makiažų ir kitų elito problemų, mes įnirtingai „kalėme“ tekstus sau į galvas. Tai buvo tikrai nemaloni ir labai įtempta situacija.
Po pasirodymo, kuris neapsiėjo be kuriozų, buvo tikrai smagu nusimesti visą „toną depresijos“ ir smagiai pasijuokti.
DELFI gatvė: neseniai per „Jp 2008“ apdovanojimus laimėjote „Metų nepopsinės grupės“ apdovanojimą. Ar tikėjotės laimėti?
„Slapjack“: tikėtis reikia visada (juokiasi).Šį kartą nelabai tikėjomės, nes kitos nominuotos grupės mus tiesiog „traiškė“ populiarumu. Tai buvo tikra staigmena!
DELFI gatvė: kuo šis apdovanojimas – svarbus?
„Slapjack“: kiekvienas apdovanojimas – tai įvertinimas. Ar gali kas nors būti svarbiau muzikuojančiai grupei už fanų ir ne fanų teigiamą įvertinimą? Ne. Tai faktas. Todėl tai yra tikrai svarbus įvykis. Gal tai nėra prestižiniai „MTV apdovanojimai“, tačiau savimeilė liko paglostyta.
DELFI gatvė: esate dalyvavę nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje. Dalyvavote šioje atrankoje tik dėl reklamos?
„Slapjack“: dalyvavome 2007 – jų bei 2008 – jų metų „Eurovizijos“ atrankose. Dalyvavome ne tik dėl reklamos, kas, žinoma, visai logiška, bet ir dėl savęs, dėl sceninės patirties – jos niekada nebus per daug.
DELFI gatvė: ar kitais metais dalyvausite atrankoje?
„Slapjack“: šiuo metu svarstome, dalyvauti ar ne.
DELFI gatvė: kaip manote, ko reikia, kad Lietuva pagaliau konkursą laimėtų?
„Slapjack“: kokybiškos nesąmonės – garantuota sėkmė. Jei rimčiau – nežiūrėti į tai kaip į dainos konkursą. Tai yra parodija, kaip konkursų nereikia daryti. Deja, šis konkursas – išreklamuotas, o kur reklama – ten daug pinigų. Todėl visiems yra aktualu.
Bet jei šalys renka šalis kaimynes, o ne dainas – tai apie ką mes kalbame? Dima Bilanas tiek atrankoje, tiek finale, kurį laimėjo, traukė sau į sveikatą puse tono žemiau mažiausiai 50% kūrinio ir tai nesutrukdė laimėti.
Buvo labai graudu žiūrėti, kada tiek šaunių atlikėjų liko net nepastebėti, o laurus vėl skynė diletantai.
DELFI gatvė: kaip vertinate Lietuvos muziką ir jos atlikėjus bei grupės?
„Slapjack“: be abejo dauguma jų vertiname neigiamai, kritiškai ir linkime jiems atsibusti, nes, kai jie pasens, bus tikrai gėda vaikams ir anūkams į akis pažiūrėti.
Daugelis Lietuvos dainininkų turėtų vadintis „Push&play“. Mes džiaugiamės, kad Lietuvoje yra Mantas, Jurga, Leon Somov and Jazzu, Donatas Montvydas, „Happyendless“, „Saulės Kliošas“, Ramūnas Difartas, Žeraldas Povilaitis, Stepas Januška ir daugelis kitų unikalių talentų.
Džiugina ir tokių televizinių projektų kaip „Triumfo arka“ atsiradimas. Tikimės, jog įsivyravusi muzikinė krizė po truputį mažės. Mes už sveiką jaunatvišką maištą, tada ir talentingų muzikantų lauks išties perspektyvi ateitis.
O kol žurnalistai patys reklamuos butaforines asmenybes ir vers žmones tikėti, kad visi šie apsišaukėliai yra žvaigždės, kad reikia klausyti jų muzikos, gerbti jų protą bei stilių, tiesiog eiti dėl jų iš proto – niekas nesikeis. Mes užkrėsti pigia muzikine psichoze, ir nesugebam adekvačiai vartoti. Kažkas tuo labai naudojasi.
DELFI gatvė: ką patartumėte jaunuoliams, kurie nori dainuoti ir tapti žymiais atlikėjais?
„Slapjack“: siūlyčiau įsitikinti, ar dainavimas yra jų tikras pašaukimas, įvertinti savo galimybes, fizinius duomenis… Nors ir daug kas sako, jog reikia tik panorėti – to tikrai neužtenka.
Jei absoliučiai neturi klausos, ją išlavinti labai sudėtinga. O dalyvauti konkursuose, muzikuoti ir degti aistra muzikuoti – kiekvieno asmeninis fetišas. Kol kas, kol mes esame tik pakeliui į kosmopolitišką visuomenę, muzikavimas turėtų likti kaip hobis.
DELFI gatvė: kokie – tolimesni grupės muzikiniai planai?
„Slapjack“: planai – galų gale išleisti debiutinį albumą, nustoti jį perdarinėti, apsispręsti ir pradėti rimtus įrašus.
DELFI gatvė: kaip leidžiate laisvalaikį?
„Slapjack“: visi grupės nariai leidžia savaitgalius skirtingai – kas su šeimomis, kas prie „Skype’o“. Dažnai visus savaitgalius „sukramto‘‘ studijos ir lieka tik sielos graužtukas.
DELFI gatvė: ar esate romantiški žmonės?
„Slapjack“: na, manau, paklausius mūsų dainų – atsakymą rasite patys. Mes gyvename muzika, o kokia gi ji be romantikos? Kas nuspalvins mūsų pilką pasaulį jei ne ji… (šypsosi).
