Hana Dakota Fanning gimė 1994 metų vasario 23 dieną Konjerso miestelyje Džordžijos valstijoje, JAV. Pasakyti, kad ji nuo gimimo apdovanota aktorės talentu, – vadinasi, nepasakyti nieko. Iškalbingas faktas, jog skaityti Dakota išmoko, būdama vos dvejų metukų.
Kai buvo visai mažytė ir dar nelankė mokyklos, ji su seserimi Ele tėvams mėgo vaidinti juokingas sceneles. Greitai Dakota pradėjo lankyti teatro būrelį – jame vaikai kas savaitę vaidindavo po naują pjesę. Iš kitų vaikų Dakota iš karto išsiskyrė.
Scenos draugai netruko pastebėti Dakotos talentą, tėvai irgi, tad pasamdė dukrai agentą. Prodiuseriai peržiūrėjo trumpametražį filmuką „Tėvo Kalėdos“, kuriame Dakota pirmą kartą stovėjo prieš kamerą. Žaviosios mažylės partneris buvo, žinoma, tėtis.
Dvidešimties minučių filmuke pasakota, kaip kareivio dukra supranta visą tiesą apie Kalėdų Senelį ir kas yra karas. Taigi, netrukus šeima šešioms savaitėms persikėlė į Los Andželą. Kaip kviestinė aktorė Fanning gavo nedidelius vaidmenis serialuose „Eli Makbyl“ ir „Greitoji pagalba“, vėliau pradėjo vaidinti kine.
Septynmetei Dakotai buvo pasiūlytas vaidmuo jaunimo komedijoje „Mergišiai“. Atgal Fanningai taip ir nebegrįžo – pasiliko metams, dar metams ir, atrodo, visam laikui.
Holivudas nebūtų vertas vadintis Holivudu, jei nepastebėtų tokių žvaigždučių kaip Dakota. Mergaitė buvo tiesiog apipilta pasiūlymais, ir ne bet kokiais, o kviečiančiais dalyvauti pačiuose rimčiausiuose draminiuose projektuose.
Ji buvo labai natūrali, labai jauna ir galėjo suvaidinti sudėtingiausias psichologines emocijas. Filme „Aš esu Semas“ dėl teisės auginti jos vaidinamą mažą dukrelę kovojo Shono Penno įkūnytas protiškai neįgalus tėvas.
Už vaidybą Dakota buvo nominuota Kino aktorių gildijos premijai ir tapo jauniausia nominante per visą šių apdovanojimų istoriją – jai tebuvo aštuoneri. Žiniasklaidos kompanijų Kino kritikų asociacija buvo dosnesnė – skyrė apdovanojimą.
Dakota Fanning gavo Geriausios jaunosios aktorės prizą. Kai ji išėjo į sceną tarti padėkos žodžio, pasirodė esanti per maža, kad pasiektų mikrofoną. Pagelbėjo nominaciją pristatęs aktorius Orlandas Bloomas – nuėmė mikrofoną nuo stovo ir laikė priešais Dakotą visą laiką, kol ši žarstė gausybę padėkos žodžių.
Jaudintis dėl Dakotos vaidinamos herojės likimo žiūrovams teko ir kitame filme – „24 valandos“. Ten ją pagrobė, o jos turtingi tėvai buvo pasirengę viskam, kad tik atgautų dukrelę sveiką ir gyvą. 2002-aisiais panelę Fanning buvo galima pamatyti dar trijuose filmuose. Pirmiausia – „Mergina iš Alabamos“, po to – Stiveno Spielbergo prodiusuotame fantastiniame mini seriale „Pagrobtieji“. Tai buvo vienas geriausių jaunosios aktorės vaidmenų. Metai baigėsi vaikišku vaidmeniu šeimai skirtame filme „Jonukas ir Grytutė“.
2003-ieji Dakotai pateikė staigmeną: vaidmenis vien komediniuose filmuose, tokiuose kaip „Miesto mergaitės“ su Britani Merfi, daktaro Sjuso knygelės „Katinas su skrybėle“ ekranizacijoje su Mikle’u Myersu.
Fanning suvaidinti personažai buvo labai skirtingi ir žavūs.
Vaidmenimis ji visiškai pavergė bendraamžius gerbėjus, suaugusiuosius ji jau buvo sužavėjusi kitais vaidmenimis psichologiniuose filmuose.
Dakota Fanning tarsi įkūnija kitą Holivudo vunderkindą – Shirley Temple, mažąją princesę, šmėsčiojusią ekranuose nuo ketverių metukų ir visą ketvirtąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį žavėjusią žiūrovus pavergiančiu vaikišku nuoširdumu bei intuityvumu.
Toji mažylė spausdavo ašaras jautrioms mamytėms – tokia daili, taip mokanti šokti, mirksėti ir juoktis, taip gražiai aprengta ir apskritai – tobulumo įsikūnijimas, sunkiausiomis gyvenimo minutėmis gebantis rasti išeitį iš, atrodytų, beviltiškos padėties.
2004 metais Dakota filmavimo aikštelėje susitiko su Densiliu Washingtonu – jie vaidino žiaurioje dramoje „Degantis žmogus“. Dar juodesni šešėliai tvenkėsi filme „Slėpynės“ – šiame siaubo trileryje Dakotos partneris buvo Robertas de Niro.
Jis vaidino tėvą, kartu su dukrele Emile labai išgyvenantį mamos mirtį. Šis vaidmuo Dakotai ypač pavyko. Pabrėždama slaptus neigiamus savo herojės bruožus, ji net persidažė plaukus tamsiau, nors Fanningų šeimos šaknys skandinaviškos ir ji nuo gimimo blondinė.
Dakota turi mėgstamą užsiėmimą – tai mezgimas. Šalikus ji numezgė ir Densiliui Vašimgtonui, ir Robertui de Niro, prieš trejus metus – savo naujajam partneriui superžvaigždei Tomui Cruisui, kai jie abu filmavosi Stiveno Spielbergo „Pasaulių kare“.
Būtent Spielbergas ir pakvietė ją vaidinti su Tomu Cruisu, nes buvo puikiai susipažinęs su šios jaunosios aktorės talentu, vaidinant miniseriale „Pagrobtieji“. Būtent jis vertinamas kaip puikus vaikų talento žinovas. Taigi, įtarimai, kad Dakota Fanninig taps geriausiu didžiojo Spielbergo kino atradimu, pildosi.
Pati Dakota dievina tokias pripažintas aktores kaip Meril Streap ir Hilari Swank, gavusias „Oskarą“ už charakterių atskleidimą. Ir pati ji stengiasi kiek įmanoma daugiau sekti jų pavyzdžiu – ką puikiai pademonstravo suvaidinusi Reičelę minėtame „Pasaulių kare“. Dakotos herojė mąsto kaip suaugusi ir tuo erzina tėvą, ji labai pažeidžiama, tad stengiasi apsupti save dirbtine „saugos zona“…
Po „Pasaulių karo“ Dakota Fanning suvaidino dramoje, pagrįstoje tikrais įvykiais. Tai filmas su Kurtu Russellu „Svajotoja“. Dakotos vaidinama kadaise daug vilčių teikusio žokėjaus dukra imasi gydyti žirgą sulaužyta koja, tikėdamasi, kad jis kada nors vėl galės dalyvauti lenktynėse ir apskritai, kad po saulėlydžio visada būna saulėtekis, reikia tik panorėti.
Ji svajoja kada nors pati režisuoti filmą. „Labai norėčiau kada nors tapti režisiere. Nepaprastai daug išmokau stebėdama režisierius, su kuriais anksčiau dirbau, pavyzdžiui, Stivenu Spielbergu arba Gariu Viniku, kuris sukūrė „Šarlotės voratinklį“. Norėčiau su kitais aktoriais bendrauti taip, kaip bendrauja tokie režisieriai“, – savo svajones atskleidžia Dakota Fanning.
Vienuolikmetė Dakota sparčiai artėja prie „A“ lygio žvaigždės statuso ir jau senokai nebedalyvauja aktorių atrankose. Tokia išskirtinė padėtis pareikalavo atkaklaus ir įtempto keturių metų darbo. Per šį laiką Dakota atostogavo tik vieną kartą.
Tai buvo užpernai vasarą, kai ji, kaip ir visi vaikai, ilsėjosi 3 mėnesius. Tačiau tai turbūt vienintelis panašumas su bendraamžiais. Dakota niekada nelankė įprastos mokyklos, o visada mokėsi namuose.
Pati mergaitė sako visai nesiilginti normalaus gyvenimo: „Man patinka taip gyventi, nes labai mėgstu vaidinti. Man netgi patinka tarp filmavimų mokytis ir daryti namų darbus. Negalėčiau būti laimingesnė.“
Filmografija:
„Pušas“ (2008);
„Sparnuoti padarai“ (2008);
„Šarlotės voratinklis“ (2006);
„Svajotoja“ (2005);
„Pasaulių karas“ (2005);
„Slėpynės“ (2005);
„Degantis žmogus“ (2004);
„Katinas su skrybėle“ (2003);
„Turtingos mergiotės“ (2003);
„Mergina iš Alabamos“ (2002);
„Spąstai“ (2002);
„Aš esu Semas“ (2001);
„Mergišiai“ (2001);
„Šimtmečio audra“ (1999);
